Verslas

2020.04.14 10:43

Rojaka nekalba apie greitą verslų atvėrimą: visų pirma, per savaitę turėtų paaiškėti, ar nebuvo protrūkio

Jonas Deveikis, Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt, BNS2020.04.14 10:43

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka nuotolinės spaudos konferencijos metu vardija, kokios pagalbos dėl koronaviruso jau gali prašyti verslas ir kada žadama atverti šalies ekonomiką. 

J. Rojaka mini, kad šiuo metu yra keli scenarijai, kaip būtų galima atverti ekonomiką, tačiau, anot jos, viskas priklausys nuo susirgimų skaičiaus.

„Per savaitę turėtų paaiškėti, ar nebuvo jokio protrūkio ir tada bus laipsniškas ekonominių veiklų atsivėrimas, jei skaičiai atitiks mūsų lūkesčius“, – sako J. Rojaka bei priduria, kad daugiau žinių dėl verslų, kuriems bus leista atsidaryti, bus paskelbta trečiadienį.

Viceministrė taip pat mini, kad jau balandžio 16 d. planuojama paleisti dvi pagalbos verslui programas: portfelines garantijas ir lengvatines paskolas labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui. Jas, anot J. Rokajos, verslas galės gauti jau kitą savaitę.

J. Rojaka tikina šiuo metu pastebinti nedidelių įmonių paraiškų paskoloms ir garantijoms gauti augimą. „Matome didelį pagausėjimą paraiškų pagal įvairias kitas priemones, kuriomis disponuoja „Invega“, pavyzdžiui „Avietės“ paskolos, kurios nukreiptos į smulkų ir vidutinį verslą, šiandien per savaitę išduodama dvigubai daugiau negu per visą vasario mėnesį – apie 250 tūkst. eurų jau antrą savaitę iš eilės. Individualios garantijos taip pat labai smarkiai auga, išduotų garantijų auga beveik keturis kartus ir praeitą savaitę prilygo vasario mėnesio lygiui – daugiau nei 1,5 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje sako J. Rojaka.

Ji priduria, kad verslui šiuo metu labai aktualus paskolų palūkanų kompensavimas. Per pirmąją savaitę paraiškų dėl palūkanų kompensavimo gauta 113, o praėjusią savaitę – 226. Suma prašymų kompensuoti palūkanas viršija 3 mln. eurų.

Lengvatinėms paskoloms – 50 mln. eurų

Tuo metu „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas mini, kad bene svarbiausia priemonė verslui – galimybė gauti lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti. Valstybė tam skirs 50 mln. eurų, o minimali paskolos suma sieks 1 tūkst. eurų. Maksimali suma priklausys nuo įmonės dydžio pagal tris kategorijas ir galės siekti iki 10 tūkst., 30 tūkst., ar 100 tūkst. eurų. Paskolos palūkanos sieks iki 0,2 proc.

„Sąlygų nėra daug, jos iš esmės yra dvi. Įmonė turi būti stipriai nukentėjusi nuo COVID–19 situacijos, jos veikla sustabdyta arba apyvarta nukritusi daugiau nei 60 proc. Įmonė taip pat turi būti išlaikiusi daugiau nei 50 proc. darbuotojų palyginus su kovo 1 d.“, – sako K. Motiejūnas.

Jis teigia, kad grąžinti paskolą reikės pradėti praėjus 6 mėnesiams nuo jos išdavimo, o galutinai išmokėti per 24 arba 36 mėnesius.

„Šios paskolos bus skirtos būtinosioms įmonių išlaidoms, kurių reikia pragyvenimui, kasdieniai veiklai, netgi veiklai sustojus“, – paskolos paskirtį vardiją „Invegos“ vadovas.

Valstybė skolins pinigus neapmokėtoms sąskaitoms

Savo ruožtu Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas mini, kad jau startavo neapmokėtų sąskaitų valstybės pagalbos priemonė.

„Jeigu esate tiekėjas, kuris tiekia prekes ar paslaugas įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID–19 ir kurios yra VMI sudarytame sąraše, jūs jau dabar galite eiti į asap.invega.lt ir galite paprašyti apmokėti sąskaitas. To sąskaitos bus apmokėtos iki 85 proc. sumos ir tai bus finansavimas valstybės lėšomis. Paraiškos bus priimamos iki balandžio 24 dienos, arba kol bus pasiekta 50 mln. eurų priemonei skirta suma“, – pažymi M. Jurgilas.

Anot jo, sąskaitos turi būti išrašyti nuo sausio 16 d. ir ne vėliau kaip kovo 16 d. „Sąskaita turi būti išrašyta įmonei, kuri yra paveikta COVID–19, o jūsų įmonė turi būti smulki arba vidutinė. Suma, priklausomai nuo įmonės dydžio, sieks 10, arba 30, arba 100 tūkst. eurų, priklausomai nuo jos dydžio, įmonės negali pretenduoti į daugiau nei 25 proc. sumos nei įmonės apyvarta praeitais metais. Labai svarbu, kad už 2019 m. finansinės ataskaitos būtų pateiktos „Registrų centrui“. Kitaip negalėsite naudotis šia priemone. Be to, kreditas turi būti vidutinis arba geresnis negu šiuo metu yra rinkoje“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas

Jis teigė, kad paskola bus teikiama 1 metams, o sąlygos labai palankios. Bazinės palūkanos sieks 0,5 proc., be to, bus sudaryta galimybė prasitęsti paskolą iki 3 metų, bet tada palūkanos padidės 1 proc.

M. Jurgilas taip pat pažymi, kad pagal naująją pandemijos programą, kuri paskelbta Europos Centrinio banko, numatoma iki 750 mlrd. supirkti Vyriausybių obligacijas, o pagal kapitalo raktą, Lietuva galėtų pretenduoti iki 3,2 mlrd. tokių vertybinių popierių supirkimą.

„Šiuo metu programa yra jau pilnai veikianti. Pagal vidinius neskelbiamus principus, yra superkamos Vyriausbės obligacijos, tame tarpe ir Lietuvos“, – pažymi M. Jurgilas.

Lietuvos banką pasiekia daugiau skundų iš komercinių bankų klientų

M. Jurgilas taip pat pastebi, kad Lietuvos banką pasiekia daugiau skundų iš komercinių bankų klientų dėl galimo naudojimosi dabartine situacija. Tačiau, pasak M. Jurgilo, neretai paaiškėja, kad piktnaudžiauja patys klientai.

„Skundų yra, bet juos patikrinus kol kas paaiškėja, kad tiesa yra kažkur per vidurį ir kai kurie klientai bando piktnaudžiauti esama situacija. Jie turėjo problemų iki viruso pandemijos ir šiuo metu bando, prisidengdami viruso pandemija, apeliuoti į paskolos pratęsimą“, – antradienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Jurgilas.

Lietuvos bankas, pasak jo, stebi situaciją ir konsultuojasi su kredito įstaigomis, laukia ir jų sprendimų.

„Turbūt kas antrą dieną vyksta konsultacijos su finansų įstaigomis. Ir turbūt verta irgi paminėti, kad šiuo metu labai laukiame, kol finansų įstaigos – iš esmės bankai ir kredito unijos – ras rinkos sprendimą, kuriuo butų suderėtos minimalios sąlygos, kuriomis būtų restruktūrizuojamos paskolos verslui. Jeigu toks susitarimas bus rastas, tai tada iš priežiūros perspektyvos kredito įstaigos gaus lengvatinį tokių restruktūrizuotų paskolų įvertinimą“, – sakė M. Jurgilas.

LB atstovo teigimu, nematyti tendencijų, kad bankai išduotų mažiau paskolų.

„Kad išduotų mažiau paskolų, tokios tendencijos nematome, mes matome, kad yra labai padidėjo kreipimųsi į bankus dėl naujų paskolų. Šitai mes matome ne iš statistinių bankų pateikiamų duomenų, nes jie dar nėra pateikti, o iš kreipimųsi į Lietuvos banko administruojamą Paskolų rizikos duomenų bazę, tai reiškia, kad yra bandoma įvertinti skolininko reitingą, nes vadinasi, toks kreipimasis buvo pateiktas. Matome labai stiprų tokių paraiškų išaugimą“, – teigia M. Jurgilas.

Darbingas savaitgalis policijai: 231 protokolas dėl karantino sąlygų nesilaikymo, tūkstančiai patikrintų automobilių ir du nužudymai

Populiariausi