Užsitęsus karantinui verslo atstovai jau kurį laiką ragina bent kai kuriems verslo sektoriams karantino sąlygas švelninti. Apie tai kalba ir valdžios atstovai, anksčiau žadėję paskelbti, kas ir kokiomis sąlygomis darbą galėtų pradėti dar iki Velykų.
Vis dėlto tokia informacija paskelbta nebuvo, o Velykų savaitgalis buvo įvardytas kaip lemtingas.
Kalbėdami apie galimą karantino sąlygų švelninimą valdžios atstovai mini, kad vėl pradėti veiklą galėtų tikėtis tie verslo atstovai, kurio veikloje kontaktas su klientu pats mažiausias. Kalbama apie kai kuriuos prekybininkus, meistrus.
Tačiau odonotologams, dideliems prekybos centrams, sporto klubams ar kirpykloms valdžios atstovai dar siūlo pakentėti. Anot jų, šiose vietose užtikrinti tiek darbuotojų, tiek klientų saugumą būtų sudėtinga. Kalbant apie viešojo maitinimo įstaigas nuomonės išsiskiria.
LRT.lt primena, kad veiklą vykdyti jau buvo leista sodo prekių, sodininkų, sėklų pardavėjams.
Veiklą turėjo pradėti jau po Velykų
Per spaudos konferenciją praėjusį trečiadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad jau po Velykų, balandžio 14–15 d., galvojama leisti atsidaryti tam tikriems prekybos ir paslaugų sektoriams. Sąrašą, kam bus leista atsidaryti, buvo planuojama paskelbti dar tą pačią savaitę.
Tada premjeras taip pat teigė, kad Vyriausybės posėdyje buvo diskutuojama, kuriems verslo sektoriams būtų leista pradėti veiklą po Velykų.
„Numatyti keli sektoriai, kuriems po Velykų galbūt numatyta iš karto atpalaiduoti tam tikrą režimą. Tai būtų prekybos sektorius, nekalbant apie didžiuosius centrus, tokius kaip „Akropolis“, „Panorama“ ir panašaus pobūdžio paviljonus ar pramogų centrus, kuriuose būna daug žmonių. Sąlygos būtų kitokios ir jas dar šią savaitę paskelbsime“, – sakė premjeras.
Vis dėlto ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje S. Skvernelis tik dar kartą patikino, kad galimybės svarstomos.
„Kaip ir žadėjome, pasitarę su ekonominiais partneriais, svarstome galimybes atnaujinti kai kurių verslų veiklą. Sąlyga – laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų. Jei tai darysime, tai etapais, atsižvelgdami į rizikos užsikrėsti koronavirusu lygį darbuotojams bei klientams. Pirmasis etapas numatomas balandžio viduryje. Tačiau tai – dar tik preliminaru“, – rašė S. Skvernelis.
Penktadienį interviu BNS premjeras teigė, kad dalinis karantino sąlygų atlaisvinimas galėtų būti paskelbtas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, jeigu per Velykas neįvyktų nenumatytų situacija ir užsikrėtimų augimo.
„Tai būtų susiję su prekybos ir paslaugų sektoriumi. Tuo metu paskelbsime ir preliminarias datas, kada mes galėtume grįžti į kitas veiklas.
Antras etapas susijęs su lauko kavinių galimybėmis, tam tikra sportine veikla, sveikatinimu, dalies būtinųjų sveikatos paslaugų teikimu.
Trečiasis etapas susijęs su labai svarbia gyvenimo sritimi – vaikų darželiais ir mokyklomis. Tai labai svarbu, nes dalis žmonių šiandien išimti iš darbo rinkos, nes tiesiog prižiūri savo vaikučius, nes nėra darželių.
Taip pat, matyt, žinia bus ir apie galimus tolimoje ateityje masinius renginius“, – interviu BNS sakė premjeras.
Jis pridūrė, kad bus bandoma dėlioti ir preliminarias datas, kurios reikš turimą tikslą, bet, jeigu situaciją keisis arba negerės, datos bus nukeltos į vėlesnį laiką.
Internete išplito preliminarus planas?
Penktadienio dieną delif.lt pranešė, kad būtent panašus planas su preliminariomis datomis plinta internete.
Pagal šį planą balandžio 8-ąją numatyta lauko prekyba sodo ir daržo prekėmis specializuotose stacionariose prekybos vietose.
Balandžio 15 d. būtų leista vykdyti ne maisto prekių parduotuvių, turinčių atskirą įėjimą iš lauko veiklą. Taip pat paslaugas galėtų teikti atskirą įėjimą turintys raktų gamybos, galanterijos, avalynės ir kitų gaminių taisymo meistrai, skalbyklos, servisai, nuomos salonai, grožio paslaugų teikėjai.
Toliau numatoma, kad balandžio 29 d. galėtų vykti mokymai, kurie negali vykti nuotoliniu būdu, galėtų veikti specialios mokyklos, viešojo maitinimo įstaigos lauke, ne pirmo būtinumo silpno kontakto sveikatos paslaugų teikėjai.
Gegužės 13 d. duris atvertų mažesni prekybos centrai, viešojo maitinimo įstaigos, o birželio 3 d. – ne pirmo būtinumo sveikatos paslaugų teikėjai, sporto ir pramogų paslaugas teikiančios vietos ir kt.
Galiausiai galėtų būti leisti ir vieši masiniai renginiai, tačiau preliminari data tam nenumatoma.
Veryga plintančiu scenarijumi ragino nepasikliauti
Paprašius pakomentuoti internete plintančią informaciją, Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys LRT.lt teigė, kad „kol kas nėra jokių sprendimų, todėl nėra ir jokių komentarų.“
Tokią pačią poziciją LRT.lt išsakė ir premjero patarėjas Tomas Beržinskas: „Aš nekomentuosiu kažkokių neoficialių platinamų dokumentų.“
Jis patikino situaciją komentuosiantis tada, kai Vyriausybė turės suderintą dokumentą. Paklaustas, ar tokia lentelė buvo sudaryta Vyriausybės pasitarime, T. Beržinskas teigė nežinantis, kokia informacija plinta internete ir lentelės nematęs.
Kiek vėliau spaudos konferencijoje Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragino nepasitikėti internete sklandančiu scenarijumi.
„Tikrai kviesčiau nesusigundyti ta medžiaga ir neužkibti už kalbiuko, nes tai viso labo preliminarūs siūlymai, jie tikrai nėra priimti, o ir dėl dalies siūlymų nesutinka epidemiologai, infektologai“, – sakė jis.
A. Veryga patikino, kad, pavyzdžiui, pradėti veikti grožio salonams tikrai nebus leista.
Verslas veiklą siūlo leiti ir odontologams, ir kavinėms
Kiek anksčiau A. Veryga teigė, kad karantino švelninimui privalu pasiruošti labai atsakingai ir numatyti sąlygas, kuriomis tam tikri suvaržymai gali būti nuimami.
Tada ministras pažymėjo, kad karantino švelninimo greitu laiku neturėtų tikėtis viešojo maitinimo įstaigos, sporto klubai, odontologai, prekybos centrai bei kai kurios kitos vietos.
Vis dėlto Lietuvos verslo konfederacija praėjusią savaitę pateikė siūlymus Vyriausybei, kaip galėtų būti švelninamas verslas. Tarp šių siūlymų buvo paminėti ir odontologai, privačios medicinos priežiūros įstaigos, kavinės bei kitos vietos, kurias Vyriausybė mini kaip kol dar negalinčias galvoti apie švelnesnį karantiną.
„LVK nuomone, restoranai, kavinės ir panašios viešojo maitinimo vietos galėtų atnaujinti veiklą laikantis griežtų saugumo reikalavimų, įskaitant 2 metrų atstumo išlaikymą tarp asmenų. Kirpyklos ir kitų asmens higienos paslaugų salonai taip pat galėtų atnaujinti veiklą laikantis papildomų saugumo priemonių (pvz., priimti klientus tik pagal išankstinę rezervaciją ribojant asmenų skaičių ir periodiškai dezinfekuojant patalpas)“, – argumentuoja LVK kreipimesi.
Taip pat siūloma leisti atnaujinti laisvalaikio prekybų prekybą, leisti palaipsniui atnaujinti sporto veiklą, visų pirma pradedant nuo individualių lauko sporto šakų.
„LVK narių bankų vertinimu, atsižvelgiant į atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis terminaluose sumažėjimą, labiausiai COVID-19 paveikti sektoriai: drabužiai ir aksesuarai, avalynė, sporto prekės, gėlės ir sodo reikmenys, restoranai ir maitinimo įstaigos, viešbučiai ir apgyvendinimo įstaigos, elektronika ir buitinė technika, grožio ir SPA paslaugos, švietimo ir laisvalaikio paslaugos, muzika ir renginių organizavimas, knygos ir periodinė spauda, baldai ir namų prekės, automobilių dalys ir aptarnavimas, kelionių organizavimas ir turizmas, statybos ir namų apyvokos prekės, avia bilietai ir oro uostai, teisinės ir verslo paslaugos, lošimo įstaigos ir kazino, prabangos prekės, telekomunikacijos prekės ir paslaugos, valymo ir plovimo paslaugos, viešosios valstybės paslaugos, degalų prekyba, kino teatrai, teatrai, parodų organizavimas, prekybos centrai. Siūlome atsižvelgti į šį sąrašą, sprendžiant dėl karantino priemonių švelninimo prioritetų“, – rašoma kreipimesi į Vyriausybę.
Ekspertai siūlo pradėti nuo meistrų ir prekybininkų
Su karantino švelninimu sutinka ir finansų bei ekonomikos ekspertai. Jie nurodo, kad pirmiausia sąlygos galėtų būti švelninamos tiems sektoriams, kuriuose ir taip susiduria su mažiausiu kontaktu.
„Kriterijus yra labai aiškus – jei tai yra nedaug žmogiško fizinio kontakto reikalaujanti veikla, jeigu nereikalauja masinio didelių grupių susibūrimo, tai nėra didelės rizikos veikla. Mes matome, kad vaistinės ir mažmeninės prekybos įmonės labai gerai prisitaikė, taikydamos apsaugines priemones“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Neaišku, kodėl negalima prekiauti gėlėmis, drabužiais. Kodėl negali veikti dviračių remonto paslaugas teikiančios įmonės? Tas sąrašas yra labai platus“, – klausė jis.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas anksčiau taip pat ragino atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, želdynais prekiaujančias parduotuves bei panašias vietas.
Jo vertinimu, kuo anksčiau atsigaus bent kai kurie verslai, tuo lengviau bus visai ekonomikai.
Dėl maitinimo įstaigų nuomonės išsiskiria
Vis dėlto bene labiausiai tiek įvairių sričių ekspertai, tiek valdžios atstovai nesutaria dėl viešojo maitinimo įstaigų.
N. Mačiulio vertinimu tokią idėją derėtų palaikyti ir leisti bent palaipsniui atsidaryti kai kurioms maitinimo įstaigoms: „Tikrai manau, kad reikia diskutuoti apie dalinį, palaipsnį maitinimo įstaigų veiklos atstatymą, nes mes turime tokių pavyzdžių, kaip Švedijoje, kur ta veikla niekada nebuvo sustabdyta ir situacija netapo nekontroliuojama.“
Vis dėlto M. Dubnikovas laikosi pozicijos, kad kai kurioms kavinės atsidaryti visų pirma būtų nepelninga.
Kalbėdami apie viešojo maitinimo įstaigas valdžios atstovai tvirtina, kad jų atsidarymo turbūt dar teks palaukti.
A. Veryga anksčiau ragino apskritai neprisirišti prie vieno ar kito sektoriaus: „Galima tikėtis [sąlygų švelninimo], tik neprisiriščiau prie konkretaus sektoriaus – ar tai būtų gėlės, ar kitokia sritis. Logika čia turėtų būti kitokia. Manau, bet kokios sritys galėtų tikėtis sušvelninimo, jeigu galės išpildyti tam tikrus reikalavimus: saugumo darbuotojams, saugumo klientams, kurie ten lankosi, higienos priemones ir kt.“
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat nurodė, kad, nutarus švelninti karantino sąlygas, veiklą vykdyti būtų leista ne visiems to sektoriaus atstovams, o tik tiems, kurie iš tiesų galėtų užtikrinti tiek darbuotojų, tiek klientų saugumą.
