Verslas

2020.04.10 17:12

Sinchronizavimo projekto antrojo etapo kaštai Lietuvoje – 474 mln. eurų

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, antrasis projekto etapas Lietuvoje turėtų kainuoti 474 mln. eurų, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), galutinį sprendimą dėl to priimsianti kitą savaitę.

Taryba informavo BNS, kad jos specialistai parengė nutarimo projektą dėl elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ investicijų.

Antrajame sinchronizavimo etape didžiausių lėšų pareikalaus jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“ ir devyni sinchroniniai kompensatoriai, po tris kiekvienoje iš Baltijos šalių.

„Bendra projekto (sinchronizavimo antrojo etapo – BNS) kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos operatoriams tenkančia dalimi vertė sudaro 1,22 mlrd. eurų, iš jų Lietuvos operatoriui tenkanti investicijų dalis – 474 mln. eurų“, – rašoma dokumente.

Didžiausios antrojo etapo išlaidos turėtų būti Lenkijoje – beveik 536 mln. eurų, tuo metu Latvijoje jos sieks apie 100 mln. eurų, o Estijoje – 111 mln. eurų.

Tokius pat sprendimus turės priimti ir kitų šalių reguliuotojai, tuomet bus pasirašytas bendras jų susitarimas, o iki gegužės pabaigos operatoriai turėtų pateikti finansavimo paraiškos paramą Europos Komisijai.

VERT posėdis vyks balandžio 17 dieną. Taryba teigė BNS, kad šiuo metu visi klausimai iš operatorių (PSO) yra atsakyti, reguliuotojai daugiau pastabų neturi ir pritaria projekto derinimui.

Iki balandžio 21 dienos, numatoma, visi reguliuotojai – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – pasirašys bendrą sprendimą dėl kaštų ir naudos analizės. Iki balandžio 23 dienos keturių šalių reguliuotojų bendras sprendimas dėl kaštų ir naudos analizės bei susiję nacionaliniai sprendimai bus išsiųsti operatoriams.

Iki gegužės 27 dienos keturi PSO turės pateikti paraišką Europos Komisijai dėl finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF).

Bendra sinchronizavimo projekto vertė yra 1,6 mlrd. eurų.

Pirmajam darbų etapui, kurio metu yra modernizuojamos ir stiprinamos Baltijos šalių perdavimo sistemos, Europos Sąjunga pernai kovą skyrė maksimalų galimą 75 proc. finansavimą: trims Baltijos šalims iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Kovo pabaigoje BNS skelbė, kad „Litgrid“ ruošiasi konsultantų paieškai, Lenkija ir Lietuvai ruošiantis tiesti prelimnarios 850 mln. eurų vertės jungtį „Harmony Link“. Konsultantai prižiūrės projekto techninės specifikacijos bei jūros dugno tyrimus.

Iki 700 megavatų (MW) nuolatinės srovės (HVDC) jūrinė jungtis turėtų būti tiesiama 2021-2025 metais.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.