Verslas

2020.04.12 06:30

Tokių Velykų dar nebuvo: nors prie stalo susirinks mažiau žmonių ir turbūt nesutaupysime, šventė – ypatinga

Nors prie Velykų stalo šiemet susės mažiau žmonių, tikėtina, kad vaišėms ne ką tesutaupysite. Kaip sako LRT.lt kalbinti ekspertai, tai lemia ne tik didėjančios maisto prekių kainos, bet ir lietuviškos tradicijos bei savybė, apsiperkant šventėms, į kainą neretai net nežiūrėti. Ir nors šias Velykas švenčiame dažnai atskirti nuo artimųjų, Velykų šventė ir jos prasmė niekur nedingsta – viskas priklauso tik nuo mūsų.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žyginantas Mauricas juokauja, kad mes neretai vis dar norime pasirodyti prieš kaimynus ir artimuosius, todėl stalai būna nukrauti maistu, o dėl galutinio savo prekių krpešelio esame pasiryžę aplankyti net kelias parduotuves.

Su tuo sutinka ir „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, kuri LRT.lt teigia, kad per karantiną maistui gyventojai apskritai išleidžia daugiau, todėl šeima visoms Velykų vaišėms gali išleisti net 200 eurų.

Vis dėlto LRT laidų vedėja Beata Nicholson neabejoja – pasiruošti Velykoms galima ir už vos kelias dešimtis eurų, tačiau tikėtina, kad stalai tradiciškai bus nukrauti maistu.

Už kiaušinius mokame tiek pat, kiek prieš metus

Kaip LRT.lt teigia Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, šiemet Velykos iš esmės bus brangesnės – jau nuo pat metų pradžios stebimas bendras kainų lygio kilimas.

P. Čepkausko tvirtinimu, pigiausių prekių produktų krepšelis šiemet, lyginant su analogišku periodu prieš metus, pabrango 6,9 proc. Gerai žinomų, populiarių prekės ženklų krepšelis šiemet brangesnis 6 proc.

Vis dėlto pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pagrindinio Velykų atributo – kiaušinių – kaina per metus išliko nepakitusi.

Pigiausių tiek M dydžio pakuotė daugumoje fizinių ir elektroninių parduotuvių nesiekia euro. Mažiausiai tokia kiaušinių pakuotė kainavo 69 centus per akciją.

Tuo pat metu L dydžio kiaušinių kaina per akciją nesiekė nė euro. Daugumoje parduotuvių, vertinant kainas be akcijos, pigiausių L didžio kiaušinių pakuotės pasiskirstė į dvi kainų grupes ir kainavo arba 1,09 euro, arba 1,49 euro.

Praėjusiais metais akcijų pasirinkimas buvo didesnis

P. Čepkauskas atkreipia dėmesį, kad šiemet prekybos tinklai, skirtingai nei ankstesniais metais, šykštėjo akcijų. Kaip pastebi pašnekovas, stambiausieji tinklai, likus dviem savaitėms iki Velykų, ne tik nesiūlė nuolaidų kiaušiniams ar kitoms prekėms, bet, likus savaitei iki Velykų, akcijų paskelbė gerokai mažiau nei anksčiau.

Tai, jeigu dvigubai buvo sumažintas akcinių prekių kiekis, tai, manyčiau, kad pirkėjai vidutiniškai apie 10 proc. brangiau sumokės.

„Stambiausieji tinklai labai stipriai sumažino akcinių prekių kiekį. „Maxima“ savo standartiniame kainų leidinyje pasiūlymų sumažino praktiškai dvigubai. Praėjusiais metais leidinys prieš Velykas buvo 20 puslapių, o dabar tapo 8 puslapių. Pasiūlymų sumažėjo nuo 210 iki 105. Taip pat pasiūlymų skaičių mažino ir „Iki“, ir „Rimi“, – sako P. Čepkauskas.

Jo tvirtinimu, tik „Lidl“ ir „Norfos“ Velykų leidiniai, lyginant su ankstesniais metais, bent puslapių skaičiumi liko nepakitę. Tačiau, akcentuoja P. Čepkauskas, dėl karantino pastebima nauja tendencija – jei anksčiau pirkėjai dėl galutinio savo pirkinių krepšelio aplankydavo net kelias parduotuves, dabar jie pasirenka vieną parduotuvę ir joje apsiperka ilgesniam laikui.

„Taigi jeigu dvigubai buvo sumažintas akcinių prekių kiekis, manyčiau, kad pirkėjai vidutiniškai apie 10 proc. brangiau sumokės. Klausimas, ar šiuo karantino metu pirkėjas turės galimybes taip rankiotis skirtingus prekybos tinklus“, – teigia P. Čepkauskas.

Prognozuoja: po Velykų į parduotuvę galime ilgai neužsukti

Paklaustas, ar sprendimas sumažinti akcijų skaičių galėtų būti susijęs su valstybės raginimu riboti klientų skaičių, P. Čepkauskas nurodo, kad tai gali turėti įtakos. Anot jo, kiekvienas pardavėjas šį raginimą suprato savaip, nors pasiūlymo mažinti akcijų skaičių Vyriausybės ar kiti valstybės atstovai neišreiškė.

„Tas raginimas labai įdomiai išverstas kai kurių prekybininkų. Pasižiūrėkite, SAM prašymas, rekomendacija ir reikalavimas buvo valdyti pirkėjų srautus. Tai nebuvo prašymas nemažinti kainų ar pan. Kai kurie tai taip traktavo ir spaudoje taip pat traktuoja – prašė mažiau akcijų, tai mes jų mažiau ir darome. Toks dviprasmiškas šitas dalykas, visi suprato kas kaip norėjo“, – sako P. Čepkauskas.

Jis neabejoja, kad šiemet Velykos daugeliui bus ir kuklesnės, ir brangesnės. Tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad po Velykų gali būti matomas klientų srautų sumažėjimas. Pasak P. Čepkausko, karantino pradžioje žmonės įsigijo itin daug ilgo galiojimo prekių, taip pat galbūt kai kurie gausiai apsirūpino Velykoms, todėl po švenčių parduotuvėse kurį laiką tiesiog nesilankys.

Mauricas: turi nukrauti stalą, o jis būna nemažas

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas, kiek gyventojai šiemet galėtų išleistų Velykų stalui, teigia, kad suma turėtų būti mažesnė nei įprasta, nes prie stalo tiesiog susirinks mažiau žmonių.

„Šventiniais laikotarpiais lietuviai tikrai linkę išleisti labai dideles pinigų sumas maistui. Ypač Kalėdų, Naujųjų metų laikotarpiu, bet taip pat ir Velykoms. Mes netgi išsiskiriame iš kaimyninių šalių pagal išlaidų sumą. Galbūt pas mus didesnės šiek tiek tradicijos, galbūt didesnis dėmesys maisto kiekiui skiriamas. Dabar, kadangi vis tiek ribojamos kelionės, matyt, tų vaišių bus mažiau perkama“, – svarsto Ž. Mauricas.

Ekonomistas juokiasi – vis dar esame išlaikę norą pasirodyti prieš kaimynus ar artimuosius, o požiūris, kad per šventes stalas privalo būti nukrautas maistu, atrodo kone savaime suprantamas.

Tos tradicinės šventės, kurios būdavo ir dar tebėra daugelyje Lietuvos namų ūkių švenčiamos, tai yra paprasčiausiai stalo nukrovimo šventė.

„Tos tradicinės šventės, kurios būdavo ir dar tebėra daugelyje Lietuvos namų ūkių švenčiamos, tai yra paprasčiausiai stalo nukrovimo šventė. Ne tiek pavalgymo, kiek nukrovimo. Kadangi turi nukrauti stalą, o jis dažnai būna gana nemažas, reikia prisipirkti daug maisto, kad būtų nukrautas visas stalas. Jeigu ta kryptimi gyventojai pasuks ir šiais metais, tie stalai bus nukrauti, tik valgytojų bus mažiau“, – juokauja Ž. Mauricas.

Jo pastebėjimu, didelė dalis žmonių šventėms produktus įsigyja inertiškai, todėl dalis maisto lieka nesuvalgyta. Be to, sako ekonomistas, ši tendencija pastaraisiais metais netgi didėja – nors, pavyzdžiui, per Kalėdas dovanoms išleidžiame mažiau, maistui skiriame netgi daugiau pinigų.

Karantinas kojos nepakišo, bet Velykos bus kiek mažesnės

Ž. Maurico pastebėjimu, apsipirkdami šventėms lietuviai neretai nebekreipia dėmesio į prekių kainas. Todėl pastaraisiais metais maistui per šventes skiriama vis daugiau: žmonės ne tik neatsisako gausių stalo, bet jiems pasirenka brangesnius produktus.

„Į kainas žmonės nelabai žiūri. Jeigu ir žiūri, tai yra labai didelis pasirodymo elementas. Jis vis dar gajus Lietuvos visuomenėje. Daug kas yra daroma ne sau, ne žmonėms, o įvaizdžiui. Tuo visa tai ir skiriasi“, – sako ekonomistas.

Kiek šiemet gyventojai galėtų išleisti Velykiniam pirkinių krepšeliui, pašnekovas vertinti nesiryžo. Jo teigimu, tai būtų sudėtinga, nes neretai galutinis krepšelis sukaupiamas apsipirkus net keliose skirtingose parduotuvėse.

Į kainas žmonės nelabai žiūri. Jeigu ir žiūri, tai yra labai didelis pasirodymo elementas. Jis vis dar gajus Lietuvos visuomenėje.

Pats ekonomistas tvirtina, kad karantinas jų šeimos Velykų smarkiai nepaveikė, o stalų nukrovimo maistų jų šeimoje jau seniai atsisakyta.

„Niekas nesikeičia, nes mes jau kurį laiką neužsiimame stalų nukrovimu valgiais. Kadangi mūsų tėvai gyvena Vilniuje ir mes su jais labai dažnai pasimatome, galbūt ir šį kartą pasimatysime. Galbūt nebūtinai tą dieną, bet kažkada“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Jis pripažįsta, kad Velykos gali būti kiek kuklesnės, nes dalis artimųjų negalėjo grįžti iš užsienio, kitų neteks aplankyti dėl saugumo ir galiojančių ribojimų.

„Dalis žmonių negrįžo iš užsienio, nes negali sugrįžti. Tokia, sakykime, tradiciškai galbūt net mažesne apimtimi bus Velykos. Ir, žinoma, to giminių lankymo, kuris kartais nutikdavo geram orui pasitaikius, be abejo, nebus šiais metais vien dėl nepatogumų keliaujant ir dėl koronaviruso grėsmės. Vis tiek niekada negali žinoti, ar pats nesi nešiotojas“, – sako Ž. Mauricas.

Nors stalui išleisime daug, sutaupyti galime kitur

„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė neabejoja, kad karantinas Velykas ir su šia švente susijusias išlaidas daugeliui žmonių pakoreguos. Anot ekspertės, Velykų laisvadienius žmonės dažnai išnaudodavo kelionėms, kurios šiuo metu neįmanomas, todėl šia prasme pinigų bus sutaupyta.

Tačiau, sako J. Cvilikienė, tikėtina, kad maistui vis dėlto išleisime gana daug. Jos pastebėjimu, įvedus karantiną, gyventojai apskritai išleidžia daugiau pinigų maistui, o per šventes stalai visada būna nukrauti gana gausiai.

„Matome, kad maistui žmonės tikrai išleidžia daug, daugiau nei įprastai. Tikiu, kad ir šios Velykos vis dėlto bus gausios stalo vaišių prasme. Galbūt labai daug ir nesutaupysime. Kita vertus, apsipirkimai, ką rodo transakcijų duomenys, yra retesni, bet gerokai didesnėmis sumomis“, – teigia J. Cvilikienė.

Jos vertinimu, pastaruoju metu maistui per savaitę vienam šeimos nariui gyventojai išleidžia nuo 30 iki 50 eurų. Kaip sako ekspertė, tikėtina, kad Velykų stalui skiriama suma bus dar didesnė, todėl gali būti, kad keturių asmenų šeima Velykų vaišėms išleis net ir 200 eurų.

Tikiu, kad ir šios Velykos vis dėlto bus gausios stalo vaišių prasme. Galbūt labai daug ir nesutaupysime.

„Juo labiau kad žmonės ieško būdų, kaip išlaikyti tą džiaugsmą, pamaloninti save. Tai gal ir kažkokių skanumynų užsisakys, nes tikrai yra nemažai pasiūlymų socialinėje erdvėje pagaminti vaišių stalui įvairiausių skanumynų. Tikėtina, kad šeimoje tai liks vieninteliu džiaugsmu ir šeimos tuo pasinaudos“, – sako J. Cvilikienė.

Cvilikienė: mano Velykos bus gerokai kuklesnės, nei būdavo iki šiol

Pati ekspertė vis dėlto sako, kad jos šeimoje Velykos bus kuklesnės nei įprasta, o paskelbtas karantinas ir namuose praleidžiamas laikas netgi paskatino pasižiūrėti į savo vartojimą.

„Mūsų šeima gana gausi, šeimoje turime tris sūnus. Apskritai karantinas labai padidino maisto išlaidas, maisto gaminame daugiau. Visa kita tikrai yra labai sustoję ir nelabai ir yra turbūt, kur išlaidauti. Man atrodo, kad šis balandis kaip niekada bus visiems namų tvarkos ir švaros mėnuo, nes tai labai gera proga persižiūrėti ir tvariai pasižiūrėti į savo vartojimą, kai galima naudoti tai, ką turi namie“, – tvirtina pašnekovė.

Ji juokauja, kad paskatinti karantino net ir Velykų stalui žmonės galbūt išsitrauks jau ne vienus metus laikomus uogienių, konservuotų agurkų ar pomidorų stiklainėlius.

„Šventės, žinoma, bus namie. Karantinas apriboja tiek važiavimą, tiek susitikimą su artimaisiais, tiek keliones po Lietuvą, tiek kažkokias su tuo susijusias išlaidas, nes norisi pradžiuginti tiek artimuosius, tiek vaikus. Tai jos tikrai bus ramesnės ir, manau, gerokai kuklesnės, nei būdavo iki šiol“, – sako J. Cvilikienė.

Tikina – 50 eurų Velykų stalui turėtų užtekti

LRT laidų vedėja Beata Nicholson taip pat neabejoja, kad, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, maisto ant Velykinio stalo daug kur netruks. Vis dėlto ji viliasi, kad neįprastos aplinkybės paskatins suvokimą, kad šventei ir džiaugsmui ateiti nebūtini daiktai ar nukrauti stalai.

„Mano prognozė, kad galbūt bus šiek tiek mažiau nukrauti stalai, bet tikrai bus užtektinai ir daugiau saldumynų. Manau, kad žmonės taip sau truputį kelia nuotaiką. Ir žinote, ko dar bus daugiau? Bus daugiau pačių pagaminto maisto: iškeptos duonos, nudažytų margučių... nors margučius turbūt kaip dažė, taip ir dažys. Bet tikrai bus daugiau namuose iškeptų kepinių. Tai tikrai bus“, – neabejoja B. Nicholson.

Ji taip pat įsitikinusi, kad Velykų vaišėmis šeimai galima pasirūpinti už kelias dešimtis eurų. Kaip sako B. Nicholson, daugelis tradicinių velykinių patiekalų iš tiesų nėra brangūs, jeigu tik juos gamini pats, o ne įsigyji jau paruoštus.

„Manau, kad tikrai su 30–40 eurų galima prasisukti, o 50 eurų tikrai tikrai užtektų. Kiaušiniai, balta mišrainė mažai kainuoja, juoda duona nedaug kainuoja, jeigu pats kepi varškės pyragą, jis taip pat nedaug kainuoja. Jeigu gali kepti vištą ar kiaulienos vyniotinį, jis irgi nedaug kainuoja. Tikrai niekas daug nekainuoja. Kainuoja daug, jeigu pradedi išlaidauti alkoholiui, šokoladiniams saldainiams, pirktiniams tortams ir t. t. Jeigu pats viską dažai ir darai, tikrai viskas daug nekainuoja“, – sako B. Nicholson.

50 eurų tikrai tikrai užtektų. Kiaušiniai, balta mišrainė mažai kainuoja, juoda duona nedaug kainuoja

Ji pasakoja, kad būtent tokie patiekalai guls ir ant jos šeimos Velykų stalo. Tiesa, prie stalo susirinks kiek mažiau artimųjų nei anksčiau.

„Šiemet nebūsiu su savo tėčiu, krikšto mama. Mes visada švęsdavome kartu. Dabar jie negalės atvažiuoti. Mūsų, žinoma, bus mažiau. Dėl to bus keista, nes tai turbūt bus pirmas atvejis, pirmas kartas, kai mes būsime toje pačioje šalyje, bet ne toje pačioje vietoje. Man atrodo, kad taip yra visiems.

O šiaip pati ketinu iškepti Velykų pynę, ketinu iškepti, gal dukra, tiesą sakant, iškeps tortą. Darysiu kepsnį – kepsiu kiaulienos vyniotinį. Taip jau esu suplanavus. Žinoma, bus margučiai, balta mišrainė, nes pati ją labai mėgstu“, – dalijasi B. Nicholson.

Prieš Velykas pirkėjų krepšeliai išaugo

Prekybos tinklų atstovai LRT.lt taip pat teigia, kad pirkinių krepšelis šių metų Velykoms gerokai gausesnis ir brangesnis, tačiau spėja, kad taip yra dėl to, jog pirkėjai per karantiną parduotuvėse apsilanko rečiau ir apsiperka ilgesniam laikui.

Kaip pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, pirkėjai tiek per karantiną, tiek prieš Velykas įsigyja daugiau produktų, iš kurių patys gali gaminti patiekalus namuose.

„Pavyzdžiui, palyginti su savaite prieš Velykas pernai, šiemet tuo pačiu periodu klientai mažiau perka greito paruošimo desertų. Tačiau parduodame daugiau miltų, sviesto, kiaušinių, kurie yra būtini gaminant skanėstus ir pyragus namuose. Galima daryti prielaidą, kad šiemet Velykos, laikantis visų nurodymų, bus švenčiamos namuose, nevykstant lankyti draugų ar artimųjų, todėl margučių marginsime mažiau, jų nereikės vežtis į svečius ar ridenti miesto šventėje“, – komentuoja V. Drulienė.

Jos pastebėjimu, pernai prieš Velykas klientai pirko daugiau kapų žvakių, nes, tikėtina, vykdami pas šeimos narius ar gimines aplankydavo ir artimųjų kapus.

„Viso karantino metu klientų srautai mūsų parduotuvėse yra sumažėję, tačiau prekių krepšeliai – išaugę. Vadinasi, žmonės planuoja savo apsipirkimus. Velykinė savaitė nėra išimtis. Palyginti su savaite iki Velykų pernai, pirkėjų srautas yra sumažėjęs apie 36 proc., o jų krepšelis išaugęs net 110 proc.“, – sako V. Drulienė.

Šventėms – ir brangesni, ir neakciniai produktai

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė LRT.lt teigia, kad pagrindiniai produktai krepšelyje liko nepakitę – pirkėjai įsigyja šviežių daržovių, mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir saldumynų. Be to, pastebi R. Keršienė, besitęsiant karantinui žmonės įsigyja daugiau gyvų gėlių, o artėjant šventėms įsigyja ir tokių prekių, kaip marinuotas ančiukas.

„Šios savaitės pardavimai rodo, kad Velykų krepšelis šiais metais bus gausesnis – jo vertė, lyginant su praėjusiais metais išaugo apie tris kartus. Žinoma, į jį patenka ir kasdieniam šeimos stalui skirti produktai, kuriais pirkėjai taip pat rūpinasi, žinodami apie pratęstą karantiną“, – sako pašnekovė.

Apie kylančius antienos ir kitos brangesnės produkcijos pardavimus užsimena ir „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė. Anot jos, jei paprastai, pirkdami mėsos produktus ir gaminius pirkėjai renkasi tai, kam taikoma akcija, prieš Velykas jie įsigyja ir brangesnių prekių nebūtinai su nuolaida.

„Kiaušinių pardavimai, kaip ir per kiekvieną laikotarpį prieš Velykas, yra smarkiai ūgtelėję. Jei lygintume šios savaitės pradžią su, tarkime, ketvirtadieniu prieš Velykas – jų nupirkta dešimt kartų daugiau. Pirkėjai taip pat išskirtinai perka baltus kiaušinius, kai įprastai per metus pardavimuose karaliauja rudi“, – tvirtina I. Baltrušaitienė.

Jos pastebėjimu, pirkėjai taip pat susivilioja galimybe įsigyti jau pagamintų konditerijos gaminių.

Pirkinių krepšelis tapo pirkinių vežimėliu

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė LRT.lt juokauja, kad per karantiną žmonės įprato savo pirkinius planuoti ilgesniam laikui, todėl Velykų pirkinių krepšelis tapo pirkinių vežimėliu.

„Jo turinio užteks ne tik šventėms, bet ir ilgesniam laikui“, – neabejoja L. Skersytė.

Ji taip pat pastebi, kad klientai pavasario šventei ieško išskirtinių produktų, stengiasi išbandyti ką nors naujo. Taip pat, sako tinklo atstovė, pirkėjai dažnai įsigyja produktų, kurie tinkami ruošti įvairiems kepiniams namuose, tačiau kaip ir prieš kiekvienas šventes neatsisako saldumynų, todėl krepšelyje taip pat karaliauja ir velykiniai skanėstai.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis LRT.lt teigia, kad tradiciniai produktai, vertinant jų tinklo pirkėjų krepšelį, neturėtų dingti nuo Velykų stalo. Populiariausiai prekei – kiaušiniams – iš paskos seka įvairūs mėsos vyniotiniai, salotos bei įvairūs tortai, šakočiai, pyragai ir kiti skanėstai.

Vis dėlto, pastebi D. Ryliškis, auga ir prekių, skirtų skanėstų gamybai namuose, pardavimai.