Verslas

2020.04.10 14:24

Ekonomistai bei ekspertai negailestingi: kiekviena uždelsta diena Lietuvai kainuoja 2000 darbo vietų

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.04.10 14:24

Neformalaus ekspertų forumo „Pandemijos ekonomikos grupės“ (PEG) atliktas tyrimas rodo, kad šalyje valdžios priemonės kovoje su koronaviruso padariniais ekonomikai vėluoja, o tai Lietuviai kiekvieną dieną kainuoja 2000 darbo vietų, tai yra 50 mln. eurų negautų pajamų. Įspėjama, kad kitą savaitę šie skaičiai gali didėti keletą kartų.

Pandemijos ir ekonominės krizės metu susibūrusi ekonomistų ir ekspertų grupė „Pandemijos ekonomikos grupė“ (PEG) pristato atlikto tyrimo išvadas, kaip koronaviruso krizė paveiks šalies ekonomiką ir kokių priemonių reikėtų imtis.

Žurnalistams pristatytame tyrime tarptautinės ekonomikos ekspertas, buvęs ilgametis „Oxford Business Group“ vyriausiasis analitikas Paulius Kunčinas sako, kad, visų pirma, Europoje ateina pasitikėjimas, kad pandemija bus įveikta, o tai suteikia vilčių.

Vis dėlto dabartinė ekonominė situacija daug optimizmo nesuteikia, o naivus tikėjimas, kad galima išjungti ekonomiką, kaip buvo Kinijoje, ir vėl ją įjungti – darosi neįmanoma: „Pagrindinis tikslas šiuo metu padaryti, kad atsistatymas būtų kuo greitesnis ir netaptų L raidės formos atsigavimu, kada ekonomika pradeda stagnuoti“, – įspėja P. Kunčinas.

Anot jo, laiko gaivinti ekonomiką yra labai mažai, o dabar vyksta labai dideli darbo vietų praradimai kiekvieną dieną. „Neveikimo kaina stovėjimo... Mes tokios prabangos neturime. Turime daryti veiksmus dabar ir sąskaitas suvesti vėliau“, – tikina P. Kunčinas.

Pagal atnaujintas Europos Sąjungų (ES) šalių ekonomines prognozes, prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika kris 8,8 proc. JAV – 3,6 proc., Europos – 4,8 proc., Prancūzijos – 6,7 proc. Italijos – 9,5 proc. Tačiau šie skaičiavimai, anot P. Kunčino, yra tik preliminarūs, o reali situacija gali būti prastesnė, jeigu valstybės nesistengs gelbėti darbo vietų.

Ekonomistas mini, kad į dabartinę krizę geriausiai sureagavo Vokietija, kuri turėjo labai gerą planą, padėjusį apsisaugoti nuo nedarbo lygio augimo. Nuo karantino pradžios Vokietijoje darbo neteko vos 1000 darbuotojų. Tuo metu Ispanija reaguoja lėtai, išmokos verslams vėluoja, todėl ten darbo pastaruoju metu neteko 340 tūkst. darbuotojų.

„Skaičiuojama, kad vidutiniai verslai turi 2 mėnesių likvidumą. (...) Ispanijos pavyzdys rodo, kad per 1 savaitę 300 tūkst. darbuotojų buvo atleisti, nes sistema susidūrė su biurokratija, verslai negavo išmokų. Tada krenta pasitikėjimas ir darbdaviai paleidžia darbuotojus, o po krizės atgaivinti ekonomiką tokiu atveju darosi labai sunku“, – tikina P. Kunčinas.

Jis taip pat pažymi, kad šiuo metu Lietuva per dieną praranda po 2000 darbuotojų, o ateinančiomis savaitėmis šie skaičiai galėtų būti keletą kartų didesni.

„Verslams reikia priimti sprendimus jau dabar. Kasoje pasibaigia pinigai ir jeigu į sąskaitą neateina valstybės žadėti pinigai, tuomet yra priimamas sprendimas. Tai gali būti vos kelių dienų klausimas“, – įspėja P. Kunčinas.

Teigia, kad valstybės gelbėjimo planas neveikia

Verslininkas ir investicijų ekspertas, privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis pažymi, kad nors buvo daug žadėta, kol kas visi verslo gelbėjimo planai lieka tik pažadai.

„Realiai neveikia niekas, viskas yra ruošimo stadijoje, o praėjo jau beveik mėnesis“, – stebisi investuotojas.

Jis pažymi, kad kiekvieną dieną dėl 2 tūkst. darbuotojų atleidimo Lietuva netenka po 50 mln. eurų.

„Pandemijos ekonomikos grupės“ atstovai pažymi, kad Lietuvos ekonomikos skatinimo paketas yra mažesnis, nei kitų šalių. Bendras paketas sudaro 5 proc. BVP, tačiau tiesioginės greito poveikio priemonės siekia tik apie 2 proc. Taip pat pažymima, kad skatinimo paketo dalis tenkanti verslui yra mažesnė nei kitose šalyse.

„Realiai neveikia niekas, viskas yra ruošimo stadijoje, o praėjo jau beveik mėnesis.“

P. Kunčinas sako, kad šiuo metu valstybei reikia skolintis ir daug, nes jeigu nepasiskolinsime, kris ekonomika ir skolos lygis, net ir nepasiskolinus, bus daug didesnis.

„Yra įvairių instrumentų, reikia tik strategijos, kaip pasiskolinti ir ką daryti, kad tos skolos būtų ilgalaikės ir nebrangios. Skolų aptarnavimas turėtų sudaryti nedidelę dalį nuo mūsų biudžeto. Dabar netgi yra aukso amžius sudaryti rezervą, kur mes užsitikrintume finansinį saugumą bent daugeliui metų į priekį. Skolintis galime per artimiausius 3 mėnesius, nes po to skolintis bus laibai sunku. Pavyzdžiui, vien Vokietija žada skolinti 100 mlrd.“, – pastebi P. Kunčinas.

„Pandemijos ekonomikos grupės“ ekspertai taip pat kritikuoja priemones verslo gelbėjimui bei jų neveiksnumą. „Lietuvoje taikomos priemonės reikalauja rinkos dalyvių veiksmų, todėl mažėja poveikis, greitis ir sklaida. Kompensacija už prastovas neveikia arba net demotyvuoja darbuotojus ir verslą. Mokesčių atidėjimas tik nutolina pradingusios paklauso problemą. Garantijos už paskolas nutaikytos į esamų portfelių stiprinimą. Taip pat pažymima, kad nėra jokios rimtos valstybės paklausos stimuliavimo programos“, – rašoma PEG pranešime.