Profesinės sąjungos nerimauja, kad paramos sistema verslui už darbuotojų prastovas yra per daug sudėtinga ir biurokratiška, todėl darbdaviai gali prarasti kantrybę ir kai kuriuos darbuotojus atleisti, o atlyginimai vėluoti. Ekspertai skaičiuoja, kad algų už kovo mėnesį iš tiesų gali tekti palaukti, o labiausiai nukentės uždirbantys daugiau nei minimalią algą.
Antradienį Seime patvirtintos subsidijos verslui už darbuotojų prastovas leido darbdaviams lengviau atsikvėpti, tačiau profesinių sąjungų atstovai bijo, kad pinigai darbuotojus pasieks per lėtai.
Paramos sistema užtikrina, kad verslas gaus paramos lėšas kompensuoti darbo užmokesčio sąnaudas, kurias patirs mokėdamas darbuotojams už prastovas. Tačiau darbdavys iš pradžių algą už kovo mėnesį turi sumokėti iš savo lėšų. Atlyginimas susidarys iš dviejų dalių: pirmoji dalis – tai, ką žmogus uždirbo iki karantino pradžios, antroji – apmokėjimas už prastovą.
Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovės Daivos Čibirienės, prastovos dalies apmokėjimas tampa iššūkiu ir yra nuogąstavimų, kad verslui lėšų neužteks, todėl atlyginimai gali tikrai vėluoti.
„Bendrovė „Invega“ planuoja po Velykų paskelbti priemonę, pagal kurią verslas galės skolintis, kad galėtų išmokėti tą algą. O tada darbdaviams reikės paskubėti kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad ji pervestų lėšas už prastovą“, – LRT komentuoja D. Čibirienė.
Nukentės gaunantys vidutines pajamas ir daugiau
Profesinės sąjungos mano, kad patvirtintas subsidijų mechanizmas yra per sudėtingas, numatyta per daug grandžių ir institucijų.
„Didžiausia baimė ir nerimas yra tai, kad gera iniciatyva užstrigs biurokratiniuose koridoriuose ir darbdaviai praras kantrybę, o gal, atsidūrę beviltiškoje situacijoje, apskritai numos ranka į paramą ir pradės atleidinėti žmones bei uždarinėti įmones“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Didžiausia baimė ir nerimas yra tai, kad gera iniciatyva užstrigs biurokratiniuose koridoriuose ir darbdaviai praras kantrybę, o gal, atsidūrę beviltiškoje situacijoje, apskritai numos ranka į paramą ir pradės atleidinėti žmones.
Darbuotojų atstovai baiminasi, kad darbdaviai nuspręs už prastovą mokėti minimalias algas.
„Antra problema gali kilti, kai jau pinigai bus darbdavio sąskaitoje. Ar tikrai darbuotojai gaus išmokas ir ar jos bus adekvataus dydžio? Vienas iš svarstytinų būdų supaprastinti šį mechanizmą būtų išmokas mokėti tiesiai darbuotojams“, – sako I. Ruginienė.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu gaunantys daugiau negu minimalią algą sudaro beveik 86 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Pasak ekspertų, būtent ši darbo jėgos dalis nukentės labiausiai, nes darbdaviai gali nuspręsti mokėti mažiausias galimas algas.
„Tie, kurie iki šiol gavo minimalią algą, jiems jokio skirtumo, nes dirbti nereikia, o pinigų gauna. Šiai kategorijai karantinas yra tam tikras gėris. Tačiau tie, kurie gaudavo daugiau nei minimumą ir jų darbdavys jiems pasakys, kad už prastovą mokėsiu minimalią algą, tai finansiškai tikrai pasijaus“, – teigia buhalterių ir auditorius asociacijos vadovė D. Čibirienė.
Tie, kurie iki šiol gavo minimalią algą, jiems jokio skirtumo, nes dirbti nereikia, o pinigų gauna. Šiai kategorijai karantinas yra tam tikras gėris. Tačiau tie, kurie gaudavo daugiau nei minimumą ir jų darbdavys jiems pasakys, kad už prastovą mokėsiu minimalią algą, tai finansiškai tikrai pasijaus.
Pagal naujausias pataisas, darbdaviams paskelbusiems prastovą iš biudžeto būtų mokama 70 proc. darbuotojo algos subsidijos. Valstybės išmoka negalėtų sudaryti daugiau nei 1,5 minimalios mėnesinės algos. Tai sudaro 910,5 eurų popieriuje arba 656 eurus į rankas ir būtų skiriama tik tiems darbdaviams, kurie sutinka patys mokėti 30 proc. algos.
Darbdaviai taip pat gali prie darbuotojų atlyginimų prisidėti ir mažesne suma – 10 proc. Tuomet valstybė kompensuoja 90 proc. atlyginimo, tačiau išmokama suma negali būti didesnė nei minimali alga, o tai sudaro 607 eurų popieriuje arba 437 eurus į rankas.
Apnuogino savarankiškai dirbančių padėtį
Mokesčių inspekcijos duomenimis, kovą individualią veiklą nutraukė beveik 3 tūkst. žmonių, o iš viso per šiuos metus tai padarė 8 tūkst. asmenų. Didžiausias nutrauktos veiklos šuolis – verslo liudijimų srityje. Jeigu sausį ir vasarį buvo tik keli šimtai tokių, kovą individualią veiklą su verslo liudijimais nutraukė beveik 4 tūkstančiai žmonių.
Tiesa, inspekcija ragina gyventojus, negalinčius vykdyti veiklos, nutraukti verslo liudijimus, taip susigražinant pajamų mokesčio permoką. Pabrėžiama, kad verslo liudijimų savininkams, kurie nevykdo veiklos, suteikiama galimybė veiklą nutraukti ir atgaline data.
Tuo metu profesinės sąjungos sako jaučiančios didėjantį besikreipiančių individualia veikla užsiimančių žmonių skaičių. Jie sudaro apie trečdalį visų besikreipiančių. Esą ryškėja tendencija, apie kurią kalbėta daug metų. Teigiama, kad darbdaviai skatindavo darbuotojus pereiti dirbti pagal individualią veiklą, taip sutaupant mokamus mokesčius.
„Pasitaikydavo atvejų, kad savo vadybininkus net versdavo taip daryti. Tai karantino laikotarpiu ši problema apsinuogino ir individualią veiklą vykdantys asmenys yra vieni labiausiai nukentėjusių. Jų negina Darbo kodeksas, o kiekvienas ginčas turės būti sprendžiamas teisme. Daugelis taip dirbančių žmonių klausia, ką daryti jeigu nėra apmokėtas darbo užmokestis“, – komentuoja I. Ruginienė.
Jeigu individualią veiklą vykdantys asmenys darbdaviui teikdavo analogiškas paslaugas, kaip ir dirbantys pagal etatinę sutartį, tokių asmenų darbo tiesiog galima atsisakyti, nes jiems prastovos mechanizmas netaikomas.
„Ir pačioje Trišalėje taryboje iš mūsų darbdaviai juokdavosi, sakydavo, kad esame trumparegiai, nesuprantantys dabartinės rinkos, nes tai yra labai patrauklu. Duokite žmonės dirbti, kiek jie nori ir kaip nori. Bet dabartinis parodė, kad kai yra bėda, tie žmonės yra labiausiai neapsaugoti“, – teigia Profesinių sąjungos konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.
Ekspertai pabrėžia, kad darbo santykių individualia veikla pakeisti negalima. Tačiau buvo pastebima, kad ir patys darbuotojai reikalaudavo algos mokėjimą perkelti į individualios veiklos formą. Priežastis, pasak buhalterių, paprasta – dirbantis pagal individualią veiklą dėl sumokamų mažesnių mokesčių galėdavo gauti 39 proc. didesnį atlyginimą.
„Iš kitos pusės reikėtų pabrėžti, kad individualininkai gaus tą beveik 260 eurų subsidiją, nors jie jokių mokesčių tai subsidijai gauti nemokėjo. Iš kitos pusės, kai gaus tą subsidiją, ji nesukuria jokių socialinių garantijų, išskyrus sveikatos draudimą“, – sako Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė D. Čibirienė.
Mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad dirbančių pagal individualią veiklą nuo 2016 m. stabiliai augo. Jeigu 2016 m. tokių žmonių buvo apie 200-us tūkstančių, tai pernai jų buvo apie 250-šimt tūkstančių. Balandžio pradžios duomenimis, individualią veiklą vykdė apie 192 tūkst. gyventojų, iš jų veiklą pagal pažymą įregistravę – beveik 145,3 tūkst. gyventojų, o verslo liudijimą įsigiję – 46,7 tūkst. gyventojų.
