Verslas

2020.04.09 19:31

Valdžios pasiūlytas verslo gelbėjimo planas gali skausmingai smogti: vasarą gresia atleidimų banga?

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.04.09 19:31

Prezidentas pasirašė subsidijas verslui numatančias pataisas. Bet mokesčių ekspertai ir ekonomistai sako, kad įteisintas paramos modelis gali skausmingai smogti darbuotojams, nes neskatina verslo lįsti iš šešėlio, mažina dalies darbuotojų prastovose pajamas ir jau didina nedarbą, o rudeniop bedarbių gali dar padaugėti.

Mokesčių ekspertų teigimu, įmonės jau mato, kad pajamų kritimas dėl karantino bus žvėriškas ir svarsto, kokias sąnaudas mažinti. Didžiausią jų dalį sudaro darbo užmokestis ir investicijos. Artūras Kapinatovas sako, verslas skaičiuoja, kas labiau apsimoka – Vyriausybės siūloma parama ar visgi verstis su tuo, ką turi, bet atrištomis rankomis be valdžios paramos.

Užimtumo įstatymas nurodo, kad į prastovas išsiųstų žmonių atlyginimų didesnę dalį dengia valstybė. Verslas gali dengti 30 procentų ir neatleisti darbuotojo pusmetį, arba dengti 10 procentų, bet darbuotoją saugoti bent tris mėnesius. Pasak Kapitanovo, labai tikėtina, kad, prabėgus porai mėnesių po karantino, pasipils atleidimai, nes įstatymas leidžia išlaikyti pusę darbo vietų.

„Sakykim šiuo atveju vyks iki balandžio pabaigos, tai bendra kažkuria prasme suma iš valstybės, kurią galėtų gauti už darbuotoją siektų kažkur apie 1000 eurų, grubiai skaičiuojant - pusė kovo mėn. ir balandis - tai čia klausimas ir yra: ar tas tūkstantis eurų yra išgelbėjimas ar vis dėl to įmonėms apsimoka labiau skaičiuojant kažkokias šiuo atveju išlaidas lengviau bus atleisti darbuotojus ir mažesnės tos problemos būtų pačiai įmonei“, – sako mokesčių ekspertas.

Ekonomistų teigimu, atleidimų ir dabar pasipylė. Jų gali būti ir vidurvasarį.

„Grėsmė yra labai didelė, kad suėjus tam laikotarpiui paprasčiausiai įmonės, jos dalį tų darbuotojų, nes 50 proc. tik reikia išlaikyti, dalį darbuotojų iš karto atleis, o kitą dalį darbuotojų gali sumažinti po tų trijų mėnesių papildomų“, – sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Profsąjungų vadovė sako, dabar svarbiausia darbuotojams gauti pajamų per karantiną ir stengtis išsilaikyti.

„Kaip bus toliau, pasibaigus karantinui, ar tam pereinamam laikotarpiui, manau tikrai bus nemažai verslų, kuriems trūks darbuotojų ir darbuotojų judėjimas tikrai bus ir kiekvienas iš jų bus reikalingas“, – teigia Inga Ruginienė.

Bet gudresni darbuotojai gali pasinaudoti karantino prastovomis. Darbo kodekse numatyta, kad po 30-ies dienų prastovos, jie gali vienašališkai nutraukti darbo sutartį, jiems priklausytų dvi jų vidutinės algos dydžio išeitinės.

Nebent darbdavys per tas 30-imt dienų būtų paskelbęs vieną darbo dieną, už kurią sumokėtų algas.

„Noriu paminėti paradoksą, kad darbuotojo atveju kartais labiau apsimoka išeiti žmogui iš darbo, nes iš užimtumo tarnybos darbuotojas gali gauti daugiau negu tie 607 eurai apie kuriuos eina kalba. Ir ypač jeigu darbuotojas netektų darbo, tai užimtumo tarnyba jam mokėtų pagal jo buvusią algą - beveik 9 mėn. yra skaičiavimas visas. bet automatiškai jis gali gauti daugiau nei minimali alga“, – teigia finansų ekspertas A. Kapitanovas.

Vyriausybė žada, kad kitą savaitę kai kurie verslai pamažu galės vėl pradėti darbus.

Verslo gelbėjimo paramos modelis gali skausmingai smogti darbuotojams: rudeniop – bedarbių daugėjimas?