Verslas

2020.04.10 05:30

Baiminamasi, kad kainos gali būti reguliuojamos ir po pandemijos: prašymas reguliuoti pieno kainas tai tik patvirtina

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.04.10 05:30

Arši kritika Vyriausybės pasiūlymui reguliuoti kainas Seimo narių neatbaidė nuo laisvą rinką ribojančio instrumento. Prezidentui pritarus priimtam įstatymui, būtiniausių prekių kainas Vyriausybė galės kontroliuoti bet kada įvedus valstybės lygio ekstremaliąją padėtį. Pavyzdžiui, esant sausrai, kaip tai buvo praėjusiais metais, ar slenkant Gedimino kalnui.

Antradienį Seimas įtvirtino dar niekada Lietuvoje nenaudotą nuostatą – esant ekstremaliai situacijai šalyje, galimybę kontroliuoti būtinų prekių ar paslaugų kainas.

Esant reikalui, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turėtų teisę nustatyti gyventojams, valstybėms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir paslaugų sąrašą. Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikrintų kainas ir informuotų Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją, o ši, esant reikalui, galėtų teikti siūlymą Vyriausybei nustatyti prekių kainas ar kitus paslaugų pardavimo apribojimus.

Už tokį pasiūlymą balsavo 79 Seimo nariai. Bene labiausiai jį palaikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 45 balsai, Mišri Seimo narių grupė – 10, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 9. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nuo balsavimo susilaikė.

Per pastaruosius 3 metus – 5 valstybės lygio ekstremalios situacijos

Ekstremalios situacijos šalyje gali būti įvestos, kai susidaro ekstremali padėtis. Pavyzdžiui, tokia, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.

Ekstremaliosios situacijos gali būti skirstomos į savivaldybės ir valstybės lygio, tačiau reguliuoti prekių kainas būtų galima tik įvedus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas arba kai trunka ilgiau kaip 6 mėnesius).

Paskelbti ekstremalią situaciją nėra sunku. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija įvertina padėtį dėl ekstremalios situacijos sąlygų ir prireikus teikia siūlymą Vyriausybei skelbti ekstremaliąją situaciją. Tuomet Vyriausybė sprendžia, ar tam pritarti.

Verta pažymėti, kad iš viso per pastaruosius 3 metus valstybės lygio ekstremali situacija skelbta 5 kartus. Paskutinį kartą tokia situacija paskelbta praėjusių metų liepos mėnesį dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Dėl sausros ji buvo paskelbta ir 2018 m. 2017 m. spalį ekstremali padėtis visoje šalyje paskelbta dėl lietaus sukeltų nuostolių ūkininkams, o 2017 m. gruodį valstybės lygio ekstremali padėtis paskelbta dėl slenkančio Gedimino kalno.

Pati pirma valstybės lygio ekstremali padėti paskelbta 2011 m. gegužės 9 d., kada buvo sutrikusi medicininių atliekų tvarkymo ir naikinimo sistema. Kadangi šalyje nebuvo įmonės, kuri turėtų teisę deginti medicinines atliekas, šių atliekų susikaupė per 119 tonų.

Iš viso nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje buvo paskelbtos 64 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos ir 7 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos.

Made with Visme Infographic Maker

Mauricas: kyla baimių dėl kainų kontrolės ateityje

Nors premjeras Saulius Skvernelis, ragindamas palaikyti kainų kontrolės įvedimo mechanizmą, teigė, kad jos būtų reguliuojamos tik kaip kraštutinė priemonė, kai kurie ekonomistai mano, kad antradienį Seimo priimtas nutarimas gali leisti kontroliuoti kainas ne tik pandemijos, bet ir kitų ekstremalių situacijų metu.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt sako, kad Vyriausybei suteikta galimybė reguliuoti kainas kelia nerimą ir jau dabar yra kainų reguliavimo iniciatyvų, jų gali būti ir ateityje.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Lietuvos pieno gamintojai reikalavo riboti pieno importą iš Baltijos šalių bei pieno produkciją iš Lenkijos ir prašė įšaldyti žaliavinio pieno supirkimo kainas.

„Tai rodo, kad einama ne tuo keliu, kuriuo turi eiti atviros, mažos ir demokratiškos valstybės“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Ekonomistas neatmeta galimybės, kad priimtas kainų reguliavimo instrumentas suteiks galimybes ir ateityje, kilus tam tikroms krizinėms situacijoms, reguliuoti kainas.

Krizių artimiausiu metu tikrai nemažės, nes viruso epidemija išbalansavo visą ekonomiką.

„Aš manau, kad tokia grėsmė yra reali. Politikams visada rūpi pasirodyti geriems prieš potencialius ir esamus rinkėjus. Ypač dabar, kada pasaulyje populiarėja protekcionizmo apraiškos, todėl kainų reguliavimas kituose sektoriuose gali atsirasti ir ateityje. Krizių artimiausiu metu tikrai nemažės, nes viruso epidemija išbalansavo visą ekonomiką.

Todėl tų pagundų gali būti labai daug. Būtų labai apmaudu, jei Baltijos šalys, kurios pastaraisiais metais pritraukė daug investicijų, sulaukė kredito institucijų palankaus požiūrio, dabar eitų priešingu keliu, kuriuo ėjo tarpukariu. Tenka pripažinti, kad tuo metu prekybos srityje vyravo protekcionizmas ne mažiau nei Vokietijoje ar fašistinėje Italijoje, pilietinius karus kariaujančioje su Ispanija. Tai yra didelė pamoka mūsų regionui, kad mes nekartotume šių klaidų ir būtume kaip skandinavai, kurie tokioms pagundoms nepasidavė ir išliko atviri“, – sako ekonomistas Ž. Mauricas.

Būtų galima reguliuoti žemės ūkio produktų supirkimo kainas

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka nemano, kad Vyriausybė galėtų imtis kainų reguliavimo ateityje, sprendžiant kitas – ne pandemines krizes.

„Abejoju, nebent būtų Lietuvoje diktatūra įvesta. Nereikia pamiršti, kad Vyriausybė nėra visagalė. Yra įvairios interesų grupės, verslininkai, asociacijos, tai jos sukeltų tokį triukšmą, kad čia yra nepagrįstas valstybės kišimasis, jei kainos būtų pradėtos reguliuoti. Būtų didžiulis sujudimas. (...) Todėl aš nebūčiau linkęs baimintis, kad taip gali nutikti“, – mano R. Lazutka.

Vis dėlto R. Lazutka teigia, kad valstybėje galėtų būti tam tikrų verslo grupių, kurios neprieštarautų, jei kainos galėtų būti reguliuojamos tam tikrų krizių metu.

„Pavyzdžiui, pabandykime įsivaizduoti, jog ūkininkai galėtų norėti, kad būtų reguliuojamos supirkimo kainos. Tačiau tokiu atveju valstybei vertėtų padėti ūkininkams ne kainas reguliuojant, o mokant jiems subsidijas, tas šiuo metu ir yra daroma“, – sako profesorius.

Abejoju, nebent būtų Lietuvoje diktatūra įvesta. Nereikia pamiršti, kad Vyriausybė nėra visagalė. Yra įvairios interesų grupės, verslininkai, asociacijos, tai jos sukeltų tokį triukšmą, kad čia yra nepagrįstas valstybės kišimasis, jei kainos būtų pradėtos reguliuoti.

Anot jo, kainas turėtų visų pirma nustatyti rinka, ne valstybė. O valstybė turėtų įsikišti tik tais atvejais, kada egzistuoja natūrali monopolija. Tačiau kartais rinkos reguliaciniai mechanizmai gali užtrukti, kol tam tikro produkto pasiūla padidės, todėl tokiais atvejais Vyriausybė gali bandyti pažaboti kainas savo sprendimais: „Todėl nėra nieko baisaus Vyriausybei suteikti tokias galias. Svarbu yra tai, kaip bus naudojamasi tokia teise“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Visgi profesorius pabrėžia, kad kainų reguliavimas kartais gali būti žalingas. Pavyzdžiui, sovietmečiu kainos buvo reguliuojamos, todėl parduotuvių lentynose tiesiog nebūdavo prekių. „Paskatų gaminti nebebūdavo, o dalis prekybos persikeldavo į šešėlį, ten vykdavo spekuliacijos“, – sako R. Lazutka.

Pastebi maisto produktų kainų reguliavimo apraiškų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad jau dabar Lietuvoje galima rasti maisto produktų kainų reguliavimo apraiškų, tai tik dar labiau sustiprina įtarimus, ar kainų reguliavimo instrumentu nebūtų piktnaudžiaujama.

Pavyzdžiui, ekspertė mini atvejį, kai Lietuvos paukščių augintojai dar pirmadienį skundėsi, kad į Lietuvą plūsta pigesnė paukštiena iš Lenkijos ir pigesni kiaušiniai iš Ukrainos, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika po tokių pareiškimų pažadėjo „pro didinamąjį stiklą stebėti importuojamų produktų kokybę“.

„Tai siejasi su nesena istorija, kada 2014 metais Lietuva nukentėjo nuo prekių eksporto į Rusiją. Kuomet buvo Rusijos ir Ukrainos konflikto įkarštis, kiekvienas aštresnis mūsų vadovų pasisakymas tiesiogiai koreliuodavo su mūsų sūrio kokybės vertinimu, kurį atlikdavo Rusijos institucijos“, – pavyzdį pateikia I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, prašymas apsaugoti Lietuvos paukščių augintojus ar prašymas drausti importuoti žaliavinį pieną iš kaimyninių šalių rodo tam tikrą požiūrį, kad Lietuvoje skelbiant valstybės lygio ekstremalią situaciją, kuri dažniausiai skelbiama dėl sausros ar liūčių, galėtų būti bandoma reguliuoti tam tikrų žemės ūkio produktų kainas.

Kainų reguliavimas tuština lentynas

Ž. Mauricas pastebi, kad labai dažnai kainų reguliavimas sukelia prekių deficitą, o tai gali sukelti dar didesnę paniką ir dar didesnį deficitą. Anot ekonomisto, matydami, kad tam tikrų prekių lentynose trūksta, žmonės ima jas masiškai pirkti, taip dar labiau didindami deficitą.

Kita problema – kainų reguliavimas gali lemti šešėlinės ekonomikos augimą, o jį pažaboti būtų labai sunku. „Tam tikrų produktų prekyba galėtų persikelti į internetą, žmogus galėtų sakyti, kad jo parduodama prekė yra padėvėta, todėl sugaudyti visų būtų neįmanoma, o tai sukeltų didelį nepatogumą vartotojams. Prekių jie turėtų ieškoti kitais kanalais“, – sako Ž. Mauricas.

Vis dėlto jis teigia, kad galimybė reguliuoti ne kainas, o įsigyjamų prekių kiekį yra mažesnė blogybė. Ypač jei įsigyjamos prekės kiekio vienetai nebūtų sumažinami iki minimumo.

LRT.lt primena, kad įstatymą dėl kainų reguliavimo dar turėtų pasirašyti prezidentas, o jis kainų reguliavimo įstatymo pataisą kritikavo. Lietuvos bankas bei Konkurencijos taryba taip pat nepritarė siūlymui leisti reguliuoti kainas.