Verslo pozicija

2020.04.09 11:32

Aušra Bytautienė. Darbuotojų bendravimas nuotoliniu būdu: ko galime pasimokyti?

Aušra Bytautienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė2020.04.09 11:32

Šiomis dienomis įmonių komandos neišvengiamai susiduria su iššūkiais. Nuotolinis darbas, pagal galimybes, tapo neatsiejama prisitaikymo prie esamos situacijos dalis.

Darbas per atstumą yra kur kas sudėtingesnis nei „gyvas“, nes kitaip valdoma komunikacija, kitaip nuskaitomos emocijos, galų gale, visų mūsų emocinė būsena, nerimas, kuris tvyro, prie efektyvaus darbų atlikimo bei blaivaus požiūrio neprisideda.

Tiesa, nemažai organizacijų taikė nuotolinio darbo praktiką iki šiol, tik ne tokį ilgą laiką ir visai ne tokiomis sąlygomis. Vadovai šiomis dienomis šalia vidinių procesų suvaldymo turi spręsti ir finansinius bei kitus reikšmingus veiklos klausimus. Darbuotojai, žinoma, yra savotiškai sutrikę, o karantino pratęsimas bei nežinomybė, kas bus toliau, nerimą tik didina. Paradoksalu, bet iki šiol nereto darbdavio kaip motyvacinė priemonė taikyta galimybė dirbti iš namų dabar taip motyvuojančiai nebeskamba.

Kita vertus, jau dabar ryškėja ir palankių tendencijų. Kaip rodo PVPA apklaustų įmonių rezultatai, daugelis darbuotojų pradėjo kur kas dažniau domėtis, kaip sekasi kitiems kolegoms, kuo galėtų pagelbėti. Išaugo komandų produktyvumas, nes nebūdami užtikrinti dėl situacijos bendrąja prasme žmonės linkę labiau stengtis. Taip pat padidėjo noras suprasti, kaip įmonei sekasi.

Išryškėja ir dar viena tendencija – įmonių ar personalo skyrių vadovai sako, kad vidinė komunikacija dabar kelia daugiausiai iššūkių. Jos reikia daugiau, kad žmonės jaustųsi organizacijos dalimi, neatitrūktų, žinotų, kaip kiekvienas jaučiasi. Kita vertus, neretai darbuotojai pasiskundžia, kad komunikacijos šiomis dienomis kartais net per daug. Todėl itin svarbu išlaikyti balansą.

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad informacinė atskirtis šiomis dienomis nepateisinama. Štai keletas patarimų, kurie palengvins komandos tarpusavio bendravimą, o svarbiausia – susikalbėjimą.

1. Tartis ir priimti situaciją adekvačiai

Ši krizė daugelyje darboviečių jau išryškino tiek stipriąsias, tiek silpnąsias puses. Viskam pasibaigus, pasimokyti tikrai bus iš ko. Bet dabar reikia galvoti apie tai, ką galima padaryti geriausiai.

Sunkūs, neaiškūs, o kartais galbūt drastiški sprendimai pasidaro lengviau suvokiami bei priimami, kai vyksta pasitarimas tarp bendradarbių. Todėl dabar reikšmingi dažni bei reguliarūs komandos susitikimai virtualiai. Patartina su vaizdu, kad pajaustume namų aplinką, pamatytume bei palaikytume vienas kitą ir kartu išlaikytume produktyvumą.

Vadovams bei lyderiams šiuo atveju būtina parodyti, kad jie prisiima atsakomybę, daro atitinkamus veiksmus, dėl kurių sutaria visa komanda. Kartu reikia nepamiršti, kad situacija iš tiesų ypatinga ir galbūt bus padaryta ne viena klaida. Tai normalu.

Taip pat normalu, kad nerimo atmosfera šiandien tapo kasdienybe. Svarbu suvokti šitos būsenos adekvatumą, suprasti, kad tai laikina. Dar nėra taip buvę, kad pasaulis neatsistotų į savo vietas, juk situacijos dažnai keičiasi. Svarbiausia, kaip mes prie jų prisitaikome.

2. Ieškoti ne tobuliausių, o pakankamai gerų sprendimų

Galvokime apie ilgalaikę perspektyvą, vertinkime dabartinius faktus, dėliokime trumpalaikius tikslus. Į visa tai svarbu įtraukti komandą. Tai galite padaryti trimis paprastais žingsniais: sustoti, interpretuoti, veikti.

Pakvieskite visus komandos narius pasidalinti savo turima informacija tam tikru sprendžiamu klausimu, tuomet pateikti savo nuomones – interpretacijas. Galiausiai bendrai priimkime sprendimus ir vykdykime. Neieškokime tobuliausių sprendimų, ieškokime pakankamai gerų ir saugių sprendimų šiam momentui. Kai turėsime daugiau informacijos, visuomet galima bus pakoreguoti eigą.

3. Skirti laiko ir smagiems dalykams

Skirtingų organizacijų komandos ieško ir randa įvairiausių kūrybiškų būdų, kaip praskaidrinti šių dienų rutiną.

Kiekvieną dieną kuriamos įvairios komandinės užduotys, pavyzdžiui, virtualus turas po namus – galimybė nueiti į svečius pas tuos, kuriuos niekada nesate buvę, viktorinos, konkursai su įsteigtais prizais, aprangos kodai, bendri pusryčiai ar kavos pertraukėlės (virtuali virtuvė), komandinės rytinės mankštos ir panašiai.

Jei to dar nedarote – labai rekomenduotina. Įmonės dalinasi patirtimi, jog tai efektyviai padeda malšinti ore tvyrantį nerimą, galiausiai, praskaidrina nuotaiką ir dar labiau paskatina komandinę dvasią.

Taip pat labai svarbu nepamiršti sekti darbuotojų emocinę būseną – psichinę sveikatą. Būtina atpažinti tuos, kuriems dabar sunkiausia ir kaip įmanoma pagelbėti.

4. Priimti periodo laikinumą, suteikti jam pavadinimą

Suraskime visam šiam karantino laikotarpiui priimtiną pavadinimą ir garsiai jį įvardinkime. Galbūt tai tiesiog pauzė? Taip pat reikšminga tarpusavy sutarti, kiek jis trunka, kam įvykus traktuosime, kad jis baigėsi. Visa tai padeda aiškiau suvokti ir pateisinti, kodėl darome tam tikrus veiksmus.

Galbūt dabar tenka susimažinti kaštus, atlyginimus. Būtinas komandinis kalbėjimasis, susitarimas, kad tai daroma šituo pauzės laiku. Susitarkime, kiek kiekvienas pajėgus prisidėti, kad susidariusi situacija būtų suvaldyta kiek įmanoma mažiau skausmingai.

5. Akimirkai atsitraukti ir išmokti

Kad ir kokia būtų situacija, mokėkime įžvelgti ir šviesiąsias puses. Ne veltui kinų hieroglifas „Krizė“ susideda iš dviejų ženklų: „Pavojus“ ir „Galimybė“. Atraskime tų galimybių.

Šis laikotarpis tinkamas išnaudoti tam tikrai pauzei. Pabūti su savimi, susivokti savo emocijose, apsidairyti aplink – pamatyti saulę ir pavasarį. Sugrįžę geriau ir ryškiau matome dalykus.

Prisiminkime, šiandienos sprendimai yra geri šiandien, rytoj galbūt reikės naujų. Tam, kad priimtume kokybiškus sprendimus, turime atsitraukti. Ir tai galioja ne tik sunkmečiu.

Nepamirškime, kad visas šis laikotarpis mus skatina augti, atrasti save, pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. O geriausi pokyčiai prasideda tik nuo savęs.

Tokios savybės kaip savidisciplina, savimotyvacija, gebėjimas pačiam organizuoti darbus, sąmoningumas, gebėjimas „izoliuotis“ nuo pašalinių pranešimų, minčių, galiausiai, šeimos problemų, neišvengiamai bus reikalingi ir toliau, tad paimkime iš šio periodo naudingų pamokų.

Nors dabar svarbiausia suvaldyti esamą situaciją, jau galima galvoti ir apie tai, kaip darbai tęsis karantinui pasibaigus.

Bus labai svarbu suburti visus darbuotojus, išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi, leisti išsikalbėti. Juk kaip būsime pasiilgę vieni kitų! Reikšminga aptarti, ką kitąkart galima būtų daryti, norint lengviau prisitaikyti ir išgyventi tokią situaciją.