Nekilnojamojo turto rinkos atstovai teigia, kad karantino laikotarpiu bankai ėmė griežtinti būsto paskolų išdavimo sąlygas: už paskolas antrajam būstui esą staiga pareikalauja dvigubai didesnio pradinio įnašo. Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai piktinasi, kad bankai ir visai nebeskolina. Bankų asociacija teigia, kad saugo klientus nuo išaugusios rizikos.
Masinės statybos Vilniuje – jau praėjusio bumo ženklas. 2019-ieji būsto rinkai buvo geriausi per dešimtmetį; o jau šių metų kovo mėnesį vien Vilniuje parduota 3,5 karto mažiau butų nei vasarį.
Besidairantieji būsto paskolos susiduria su mažėjančiu bankų noru skolinti. Daliai, esą, paskutinę minutę, sugriežtinos siūlomos paskolos sąlygos: bankai ėmė reikalauti dvigubai didesnio pradinio įnašo.
„Žmonės pirko būstą, čia konkretus atvejis, buvo suderinta 20 proc. ir 80 proc. finansuoja bankas, o paskutiniu momentu pakeitė viską ir pareikalavo 40 proc. pradinio įnašo“, – pasakoja nekilnojamojo turto brokeris Vytautas Ūsas.
Tokių atvejų, kai bankai įvedus karantiną apsigalvojo dėl paskolų sąlygų, ne vienas.
„Mūsų klientų-pirkėjų darbas nepasikeitė, pajamos nepasikeitė, vaikų nepadaugėjo – viskas kaip buvo iki šiol, taip ir yra. Bankai savo atsakymą davė visiškai kitokį“, – teigia „Nampro“ vadovas Lukas Vilimas.
Parengusi ekonomikos skatinimo paketą, Vyriausybė leido pakelti bankų skolinimo limitą, tikėdamasi, kad šie į ekonomiką kaip tik pinigų įlies daugiau. Vis dėlto, pasak Lietuvos banko, išvadas daryti dar anksti, o atsargesnis bankų elgesys natūralus.
„Vis tik bankai visų pirma yra atsakingi už savo indėlininkų lėšas, jie siekia visų pirma veikti tvariai ir riboti savo veiklos riziką“ , – teigia Lietuvos banko atstovas Vaidotas Šumskis.
Bankais piktinasi verslas: smulkiesiems bankai esą neskolina nepaisant Vyriausybės siūlomų garantijų paskoloms.
„Valstybė duoda garantiją arba 100 arba 80 procentų paskolų užtikrinimui, tai būkite mieli ir sumažinkit reikalavimus ir tas sąlygas pagerinkite. Tada mes suprasime, kad Lietuvoje veikia solidarumas ne tik smulkiajam verslui, piliečiams, bet ir bankams“, – sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Bankų asociacija atsako: smulkios įmonės visų pirma turi naudotis valstybės pagalba.
„Labai dažnai smulkios ir vidutinės įmonės yra nebankinis klientas: arba įmonės istorijos neužtenka, arba įmonės pajamų neužtekdavo. Jiems visada pasiskolinti dideles sumas buvo nelengva. Tai savaime suprantama, kad atėjus tokioms situacijoms, joms skolintis lengviau nepataps“, – pastebi Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Pasak ekspertų, nors bankų reakcija suprantama, situacija pavojinga.
„Pinigų kiekis rinkoje mažėja ir tai pradeda veikti kaip defliacinis mechanizmas: tai reiškia, kad kainos pradeda kristi. Krentant kainoms, atsiranda įvairūs spąstai, kai žmonės nebegali parduoti turto, nes bankas nebeleidžia, kai paskola yra didesnė, nei turto vertė, ir užsisuka labai daug problemų“, – tikina „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius.
Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto sandorių sumažėjo trečdaliu. Šimtams klientų, susidūrusių su finansiniais sunkumais, bankai paskolų mokėjimą atidėjo.
