Verslas

2020.04.13 13:07

Karantino akivaizdoje bankai atsargesni: imant paskolą kai kurie reikalauja ne 15, o 20–40 proc. pradinio įnašo

Mindaugas Aušra, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.04.13 13:07

Bankai pastebi, kad karantino laikotarpiu mažėja užklausų dėl naujų būsto paskolų, tačiau kol kas nekilnojamojo turto kainos nesikeičia. Tuo metu kreditavimo ekspertai sako gaunantys pranešimų, kad kai kurie komerciniai bankai reikalauja dukart didesnių pradinių įnašų paskolai gauti, dėl to mažėja galimybės skolintis.

Manoma, jog taip elgiamasi siekiant geriau pasiruošti potencialiam nekilnojamojo turto nuvertėjimui.

Kredito asociacijos pastebi, kad bankai atsargiau suteikia būsto paskolas, reikalaudami ne įprasto 15 proc., bet 20–40 proc. pradinio įnašo. Ekspertai įžvelgia ir padidėjusias palūkanas, kas iš dalies rodo dalies bankų nerimą dėl karantino ir siekį apsisaugoti. Kol kas neaišku, ar tai pavieniai bankų sprendimai, ar ryškėjanti tendencija su konkrečiais padariniais.

Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono teigimu, situacija priklausys nuo to, kiek žmonių pateiks prašymus dėl vadinamųjų kredito atostogų. Gyventojai, kurie neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, tačiau turi būsto ar vartojimo paskolą, gali kredito davėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą trims mėnesiams.

Taip pat skaitykite

„Patys girdėjote, kad pastarosiomis savaitėmis pateikiami tūkstančiai prašymų, o karantine esame nepilną mėnesį. Įsivaizduokite, kas bus antrą ir trečią mėnesį. Aš manau, kad nuo to, kiek žmonių atidės kreditus ir nutruks kredito sutarčių, priklausys bankų reakcija“, – komentuoja M. Jansonas.

Priimdami sprendimą atsargiau išduoti paskolas, bankai tarsi apsidraudžia. Jeigu nekilnojamojo turto rinka kristų apie 30 proc., išduota paskola būtų per didelė realiai turto vertei ir įvyktų tam tikra disproporcija. Manoma, kad taip bankai mėgina apsaugoti ne tik save, bet ir vartotoją, kad maksimaliai didelė paskola, esant ekonominiam sunkmečiui, pastarojo neprispaustų.

Paklaustas apie naujai ryškėjančias tendencijas, „Šiaulių bankas“ sako, kad, atsiradus ekonominiam neapibrėžtumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o ir patys klientai esą situaciją vertina atsargiau ir apsvarsto galimas rizikas.

„Swedbank“ taip pat teigia negalintys atsakyti, kokiais atvejais pradinis įnašas yra didesnis nei 15 proc. ir pagal ką yra vertinami klientai.

Tuo metu SEB bankas pastebi, kad pastarosiomis dienomis užklausų dėl naujų būsto paskolų sulaukiama mažiau nei įpastai. Pagal vykstančius nekilnojamojo turto sandorius, bankas tikina nematantis, kad turto kainos būtų paveiktos, todėl panašu, kad šiuo metu yra užbaigiami sandoriai, sudaryti iki karantino.

SEB banko atstovai pažymi, jog, esant daugiau neapibrėžtumo ekonomikoje, vertina daugiau aspektų ir atsižvelgia, pavyzdžiui, į tai, kokiame sektoriuje dirba klientas ir ar jis nebus paveiktas karantino.

Bendrovės „Ober-Haus“ eksperto Sauliaus Vagonio aiškinimu, tik vienas pokytis nekilnojamojo turto rinkos sudrebinti negali.

„Dažniausiai rinkos kainos ima ryškiau mažėti tada, kai susidaro ne vienas, o keli veiksniai: prastėja ekonominės sąlygos, yra pasiūlos perteklius, žmonės negali išmokėti paskolų, pablogėja paskolos sąlygos. Tai reiškia, kad pavieniai veiksniai slopina kainų augimą. Kai keli veiksniai susideda į vieną, tada rinkoje gali kilti problemų.

Dabar netinkamas metas prognozuoti, nes aš neįsivaizduoju, kada baigsis karantinas, ar šis pratęsimas bus paskutinis, ar jų bus dar keturi. Neaišku, kada šalis pradės grįžti į įprastą būseną (po dviejų savaičių, mėnesių ar kitais metais), todėl scenarijai ekonomikai ir nekilnojamojo turto rinkai yra skirtingi. Šiuo metu sudėtinga atsakyti, kokie bus valdžios sprendimai ir pan.“, – kalba S. Vagonis.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.