Verslas

2020.04.11 17:15

Sunkus metas tolimųjų reisų vairuotojams: dalis įstrigę Lietuvoje ir negauna atlygio, kiti – užsienyje ir negali grįžti

Sunkias dienas išgyvena Europos tolimųjų reisų vairuotojai. Dalis jų įstrigę Lietuvoje ir negali išvykti dirbti, kiti – užsienyje ir negali grįžti. Profsąjungos skaičiuoja ir šimtus pranešimų apie mažėjančius atlyginimus, nors darbo sąlygos – itin pavojingos. Kenčia ne tik Lietuvos vežėjai, kaimynai lenkai nuogąstauja, kad bankrotas gresia jau po poros mėnesių, vienintelė viltis – valstybės pagalba.

Stovintys vilkikai tampa šių dienų kasdienybe. 15 metų tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Leonas Kašėta jau aštuonias savaites negali išvykti į reisą.

„Mes kai sėdime namie, negauname jokio atlygio, ir tokia situacija, kad laikas bėga, pinigai tirpsta, nežinomybė ir neaišku, kaip kas toliau bus“, – sako vairuotojas L. Kašeta.

Panorama. Pranešimus apie karantino pažeidimus gaunantys pareigūnai: labiausiai nusižengia jaunimas (su vertimu į gestų k.)

Darbo trūkumu skundžiasi ne visi – maistą, medicinos prekes gabenantys vežėjai užsakymų turi, tačiau sunkumų kelia užsienyje įstrigę vairuotojai. Anksčiau jie grįždavo per Lenkiją, dabar kelias uždarytas. Vairuotojų be krovinių Lenkijos pareigūnai nepraleidžia. Vyriausybei sustabdžius susisiekimą lėktuvais ir keltais – nebeliko ir šio kelio.

„Darbdaviai nelabai rūpinasi, kaip darbuotojai turėtų grįžti į tą pačią Lietuvą. Darbuotojai tiesiog išmetami toje pačioje Europoje, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu ypatingas metas, kada sunkumai ir galimybė padidėjusi užsikrėsti“, – tikina Profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.

Profsąjungos sako, kad vairuotojams padidėjo ne tik galimybė užsikrėsti, bet ir tikimybė negauti dalies atlyginimo.

„Dabar gaunu šimtus pranešimų apie tai, kad yra darbuotojams mažinamas atlyginimas nuo 10 iki 20 eurų už dieną. Iš vienos pusės, mes kalbame apie tų darbuotojų trūkumą ir poreikį, iš kitos pusės, mes kalbame apie sunkias jų darbo sąlygas“, – pasakoja A. Cuzanauskas.

Vairuotojai baiminasi, kad bus palikti likimo valiai.

„Kurie dirba su lietuviškomis sutartimis, aš bijau, kad gali būti, kad jie nieko negaus, nes kaip buvo pareikšta, kad tai – neišklasifikuotas transporto rūšys, o kadangi deklaruojama, kad transportas juda nestovi, tai niekas nesitiki kompensacijų, tai aš manau, kad šita rūšis palikta“, – teigia Vairuotojų profsąjungos konfederacijos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Krugžda.

Lietuvoje transportas kuria apie 16 procentų BVP. Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas sako, kad dabar labiausiai kenčia dvi transporto sritys.

„Kas blogiausia šiandien, tai yra keleivininkai, kurie užsiėmė tarptautiniais pervežimais ir taip vadinamais ilgais maršrutais, kur praktiškai sustojo 90 procentų pervežimų. Taip pat automobilvežiai, tai – lengvųjų automobilių vežėjai su autovežiais, tai pas juos faktiškai darbai sustojo iki 100 procentų“, – tikina „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.

Į ateitį su baime žvelgia ir kitos Europos šalys. Beveik trečdalį žemyno rinkos užėmę Lenkijos vežėjai sako, kad bankrotas gresia jau po poros mėnesių.

„Jeigu tokia finansinė padėtis tęsis, po poros mėnesių turėsime skelbti bankrotą, jei nepadės vyriausybė“, – sako Lenkijos transporto bendrovės „Frigodor“ savininkas Stanislawas Lecykas.

Sunkus metas ne tik šiai transporto bendrovei, Lenkijoje jų apie 4 tūkstančius, įdarbinta 400 tūkstančių vairuotojų. Europos Sąjunga sušvelnino reikalavimus dėl darbo laiko ar poilsio trukmės, tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje bankai jau įtraukė transporto bendroves į „rizikos grupes“, nors jų darbas per pandemiją labai svarbus, užtikrina, kad nepritrūktų įprastų produktų.