Seimas svarsto įstatymo pataisas, kuriomis nuo pelno mokesčio siūloma atleisti įmones, kurios investuos ne mažiau 30 mln. eurų ir sukurs bent 200 darbo vietų.
Pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad tokia lengvata galėtų pasinaudoti tik tos įmonės, kurios bus pritraukusios stambių gamybos investicijų ir kiekviena sukurta nauja darbo vieta bus išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, esama laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata turi teritorinį ir finansinių paskatų ribojimą, o pelno mokesčio lengvata stambiems projektams už LEZ teritorijos ribų nėra numatyta.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pristatydamas įstatymo projekte Seime teigė, kad taip siekiama pritraukti naujas investicijas į Lietuvą, sukuriant mokestines paskatas.
„Taip pat būtų skatinamos investicijos regionuose, kur stambių projektų įgyvendinimas turėtų itin reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai ir naujų darbo vietų sukūrimui. Šis tikslas, ekonomikos lėtėjimo kontekste, yra itin svarbus“, – sako Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, Lietuva neturi išskirtinių paskatų stambiam verslui kurtis šalyje, todėl pralaimime kaimyninėms šalims – Lenkijai bei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. „Esama Laisvųjų zonų pelno mokesčio lengvata nėra pakankama ir konkurencinga priemonė, siekiant pritraukti stambius projektus į Lietuvą, nes turi tiek teritorinį, tiek ir finansinių paskatų ribojimą“, – sako ministras.
Jis pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio lengvata stambiems projektams už LEZ ribų nėra numatyta. Ž. Vaičiūnas taip pat teigia, kad pagal užsienio investicijas, Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių. 2014–2018 m. Lietuva pritraukė tik 4 stambius projektus, kai Vengrija – 28, Lenkija – 17, Rumunija – 15, o Čekija 13.
Didžioji dalis Seimo narių palaikė projektą
Diskusijose dėl minimo įstatymo dalyvavęs konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad palaiko tokį įstatymą, tačiau nusistebėjo, ar dabar tinkamas metas kalbėti apie lengvatas stambiam verslui.
„Ar neatrodo, kad šiandien jūsų pagrindinis dėmesys turėtų būti rūpintis smulkiomis Lietuvos įmonėmis, kurios bankrutuoja į kairę ir į dešinę. Kalbate apie stambias investicijas, kurios dar labai ilgai neateis, nes ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį apima ekonominė krizė“, – pažymi M. Majauskas.
Ž. Vaičiūnas reaguodamas į parlamentaro pastabą pažymi, kad gelbėjimo priemonės smulkiam ir vidutiniams verslui jau yra taikomis, o rūpintis ateitimi – reikia jau dabar. Energetikos ministras tikina, kad viena sukurta darbo viena stambioje įmonėje, sukuria 2 papildomas darbo vietas tiekimo grandinėje.
Seimo narys Edmundas Pupinis taip pat pritaria pasiūlymui, tačiau mano, kad įstatymo projektą būtų galima keisti. Pavyzdžiui, jeigu įmonė investuoja didesnę nei 30 mln. eurų sumą, norint gauti pelno mokesčio lengvatą, įmonei turėtų būti leista įdarbinti ir mažiau darbuotojų.
Įstatymo projektą palaikė ir liberalas Simonas Gentvilas, kuris teigė, kad užsienio investicijos ne tik padeda ekonomikai, tačiau yra svarbios ir valstybės saugumui: „Kiekviena užsienio investicija yra lygi tankui. Tai yra nacionalinio saugumo interesas, kad užsienio kapitalo įmonės investuotų Lietuvoje ir čia kurtų ne tik aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, bet ir rūpintųsi šitos šalies geopolitiniu saugumu“, – pažymi S. Gentvilas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas kritikuoja pasiūlymą ir teigia, kad Lietuvoje pelno mokestis yra mažiausias iš kaimyninių valstybių, o pelno mokesčio surenkama dalis nuo BVP nėra didelė. „Mano klausimas, ar tinkamas laikas, nes biudžete lėšų dėl krizės ir taip mažiau bus. Ir kodėl pasirinktas 20 metų atidėjimas, o ne 50 ar 100, nes tokiu būdu jūs primeta būsimoms Vyriausybėms savo požiūrį į mokesčių surinkimą“, – įstatymą kritikuoja A. Sysas.
