Verslas

2020.04.07 08:33

Šapoka: viena karantino savaitė mums kainuoja 0,5 proc. BVP

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.04.07 08:33

„Ekonomistai skaičiuoja, kad viena savaitė nurėžė maždaug 0,5 proc. BVP nuo metinio augimo. <...> Mes, prognozuodami scenarijus, laikomės pagrindinės prielaidos, kad jeigu pirmąjį pusmetį tiek Lietuvoje, tiek ES situacija bus suvaldyta su pandemijos plitimu, tai mūsų nuosmukis bus vienženklis. Jeigu situacija nebus suvaldyta per pirmąjį pusmetį – nuosmukis bus dviženklis“, – LRT RADIJUI sako finansų ministras Vilius Šapoka.

– Ketvirtoji karantino savaitė šalyje. Kaip Lietuvos ekonomiką ir verslą paveikė šios priemonės. Ar matote pirmuosius rezultatus?

– Žinoma, kad neigiamą poveikį mes juntame. Ekonomistai skaičiuoja, kad viena savaitė nurėžė maždaug 0,5 proc. BVP nuo metinio augimo. Natūralu, kad kuo ilgiau tęsis karantinas, tuo poveikis bus žymiai didesnis. Ir tai ne tik Lietuvoje. Tai yra bendra situacija visoje Europos Sąjungoje (ES).

Mes, prognozuodami scenarijus, laikomės pagrindinės prielaidos, kad jeigu pirmąjį pusmetį tiek Lietuvoje, tiek ES situacija bus suvaldyta su pandemijos plitimu, tai mūsų nuosmukis bus vienženklis. Jeigu situacija nebus suvaldyta per pirmąjį pusmetį – nuosmukis bus dviženklis.

– Pranešama, kad Lietuva yra sukaupusi apie pusantro milijardo eurų valstybės biudžeto rezervą. Jį buvo ketinama panaudoti sušvelninti koronaviruso pasekmes šalyje. Ar šis rezervas jau pradėtas naudoti? Jei taip, tai kur?

– Taip. Vyriausybė pasitvirtino ryžtingą priemonių planą, numatydama skirti lėšas tokioms svarbioms sritims, kaip sveikatos užtikrinimas – tai šiuo metu yra svarbiausia. Taip pat įmonių likvidumo užtikrinimas, užimtumo užtikrinimas, ekonomikos skatinimas. Visam tam reikės naudoti tiek rezervo lėšas, tiek skolintis.

– Ar pinigai jau pasiekė tas įmones, kurios labiausiai kenčia dėl paskelbto karantino? Jų darbuotojų kišenes?

– Įmonės ieško finansinių sprendimų. Yra peržiūrimos paskolos, mokėjimo terminai, taikomos individualios valstybės garantijos. „Invega“ paleidžia bene kasdieną naujas priemones. Štai penktadienį paleido priemonę, kur yra numatytas palūkanų finansavimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Šią savaitę ketinama paleisti dar daugiau priemonių, kurios yra susijusios su valstybės garantija.

Seimas yra priėmęs įstatymus, kuriais numato valstybės prisidėjimą didžiąja dalimi apmokėti darbuotojams prastovas. Šitos sumos netrukus pasieks darbdavius.

– Pranešama, kad Lietuva netrukus turėtų gauti pusantro milijardo lėšų paskolą iš tarptautinių finansinių institucijų. Jos taip pat bus skirtos valstybės iždo likvidumui. Kokiomis sąlygomis Lietuva skolinasi šiuos pinigus?

– Mes laikomės subalansuotos strategijos. Skolinimas apims tiek obligacijų leidimą, tiek vietos rinkoje, tiek paskolų gavimą iš finansinių institucijų ir euroobligacijų išleidimą užsienio rinkose. Vidaus rinkai ketinama skolinti iki 2 mlrd. eurų. Priminsiu, kad vidaus rinkai šiais metais jau yra pasiskolinta pusė milijardo eurų. Vienas iš pavyzdžių, vakar buvo pasiskolinta 85 milijonai eurų dešimčiai mėnesių su palūkanų norma 0,002 proc.

Lietuvos finansinė reputacija yra pati aukščiausia per visą Lietuvos istoriją. Tai, kad keletą metų labai atsakingai valdėme finansus, šiuo metu mums duoda grąžą – mes gauname pasiskolinti tikrai ypatingomis sąlygomis.

Kalbant apie tarptautines finansines institucijas, tokias kaip Europos investicijų bankas, Europos tarybos vystymosi bankas, Šiaurės investicijų bankas, šios institucijos pasižymi tuo, kad turi aukščiausią kredito reitingą. Jos gali pasiskolinti pigiai ir perskolinti šalims su tikrai labai patraukliomis sąlygomis. Patrauklesnėmis, nei kad galėtų Lietuva pasiskolinti, eidama tiesiogiai į užsienio kapitalo rinkas.

Išnaudojame Lietuvos labai patikimą reputaciją finansų rinkose. Lietuvos finansinė reputacija yra pati aukščiausia per visą Lietuvos istoriją. Tai, kad keletą metų labai atsakingai valdėme finansus, šiuo metu mums duoda grąžą – mes gauname pasiskolinti tikrai ypatingomis sąlygomis.

– Apie paramą kalba ir Europos Komisija. Yra minima 100 mlrd. eurų suma, kuri galėtų būti padalinta toms šalims, kurios turi skaudžiausias pasekmes dėl koronaviruso. Ar Lietuva yra pateikusi prašymą gauti pinigų iš tokių bendrijos mechanizmų? Kokia pinigų suma galėtų mus pasiekti?

– Tai yra Europos Komisijos pasiūlymas, pateiktas balandžio 3 d. Tai dar bus daug diskusijų ir svarstymų dėl to. Yra ir kitų mechanizmų paramos, tačiau jos taip pat yra svarstomos. Daugiau atsakymų galėčiau pateikti po šios nakties, kadangi yra numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Virtualus susitikimas. Praleisime daug valandų, ieškodami atsakymų dėl visų detalių. Ieškosime bendro sutarimo šiame pandemijos kontekste.

Kalbant apie ES mechanizmus, iš esmės pagrindinis sprendimas, kuris jau yra priimtas ir taikomas, tai yra Europos Centrinio Banko 750 mlrd. eurų programa, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Tai aiškus signalas rinkoms, kad Europos Centrinis Bankas supirkinėja tiek valstybių, tiek bendrovių obligacijas. Tai tikrai raminantis signalas rinkoms.

– Turėti daug lėšų, tačiau neturėti gyvybingo verslo, nėra pati geriausia išeitis. Kiek ilgai mūsų šalies verslas galėtų išgyventi, jeigu karantinas tęstųsi ilgai?

– Visų pirma svarbiausia yra visuomenės sveikata. Tai yra numeris 1. Jei karantino saugiklius atleisime per anksti, turėsime antrąją bangą. Dėl to turime būti labai atsargūs. Yra ruošiamas planas, kaip švelninti karantino sąlygas. Tačiau nuo kada ir kaip tos sąlygos bus švelninamos, priklausys nuo mokslininkų rekomendacijų.

Dabar reiktų labai koncentruotis į tai, kad žmonės būtų sąmoningi per Velykas ir nekeliautų pas draugus, svečius ar giminaičius. Rekomenduoju visiems likti namie ir Velykas atšvęsti ten, kur gyvenate.

– Ilgas karantinas gali sukelti nedarbo, socialines problemas, didesnį nusikalstamumą ar išaugusį savižudybių skaičių. Ar įvertinamos šios rizikos?

– Žinoma, kad į visus šiuos faktorius yra atsižvelgiama. Tačiau šiuo metu siekis numeris 1 yra sustabdyti šią pandemijos bangą. Jei jos nesustabdysime, tokiu atveju tos pasekmės bus žymiai skaudesnės. Viskas priklausys nuo mokslininkų rekomendacijų.

– Ar gavote rekomendacijų kai kuriems verslo subjektams lengvinti karantino sąlygas?

– Iki Velykų tikrai neturėtų būti kažkokių esminių pakeitimų dėl karantino sąlygų, tačiau po Velykų tas sąlygų švelninimas yra įmanomas. Vėl gi, viskas priklausys nuo mokslininkų rekomendacijų.

Dabar reiktų labai koncentruotis į tai, kad žmonės būtų sąmoningi per Velykas ir nekeliautų pas draugus, svečius ar giminaičius. Rekomenduoju visiems likti namie ir Velykas atšvęsti ten, kur gyvenate.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt