Verslas

2020.04.06 15:17

Nausėda patvirtino: net jei karantino sąlygos bus sušvelnintos, dėl kiekvieno verslo būtų sprendžiama atskirai

atsidaryti kavinėms dar per anksti; atnaujinta 16.00
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.06 15:17

Net priėmus sprendimą šiek tiek sušvelninti karantino sąlygas, tai bus taikoma tik konkrečioms verslo šakoms ir netgi atskiriems verslams, kurie tikrai galės užtikrinti tiek darbuotojų, tiek klientų saugumą. Tai pirmadieno spaudos konferencijoje patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

„Net ir tuo atveju, jeigu po Velykų bus priimtas sprendimas šiek tiek sušvelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai, atsižvelgiant į konkrečią verslo šaką, konkrečias grėsmes ir, žinoma, pasirūpinant apsaugos priemonėmis. Šiuo atveju kalbu apie paslaugų sektorių“, – tvirtino šalies prezidentas.

Vėliau jis pridūrė, kad kalbėti apie sąlygų švelninimą, pavyzdžiui, kavinėms, dar ankstoka: „Turime tai daryti labai atsargiai ir neaukoti visuomenės sveikatos ekonomikos atšildymo tikslais. Manau, kad paslaugų sektoriuje tam tikras atpalaidavimas galimas tik užtikrinus griežtą apsaugos priemonių laikimąsi: akiniai, pirštinės, patikros priemonės klientų reguliavimo srauto nustatytas. Kavinėse, ko gero, dar per anksti tai daryti, nes patys suprantate, kad su kaukėmis būtų sunkoka ką nors valgyti ar gerti.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad su didele rizika susiduria maisto gaminimo bendrovės, kuriose, susirgus vienam darbuotojui, tektų izoliuoti visą pamainą. Tam nutikus keliose didesnėse bendrovėse, galėtų sutrikti normalūs bendrovių veiklos ir verslo procesai.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad sušvelninus sąlygas vienam sektoriui, veikti bus leista ne visiems šio sektoriaus atstovams.

„Paslaugų sektorius šiuo metu visiškai sustojęs. Mes turime stovinčias parduotuves, kavines ir kitas vietas. Manau, kad net ir šių verslo vienetų atžvilgiu turi būti taikoma deferenciuota politika ir ne visoms vienodai sėkmingai galima pritaikyti apsaugos priemonių taktiką ir sumažinti riziką iki minimumo“, – tvirtino G. Nausėda.

Jo teigimu, atrenktant, kam vis dėlto galima švelninti karantino sąlygas, turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno verslo specifiką.

„Koks yra kontaktas, kiek įmanoma ji minimuziuoti, kokia yra viruso pernešimo tikimybė. (...) Galime nustatyti tam tikrus reikalavimus ir jų įmanoma laikytis realiai, vadinasi, tuo greičiau ir lengviau atpalaiduoti šią verslo sritį“, – tvirtino G. Nausėda.

Jo vertinimu, būtų geriausia, jei šiuos sprendimus priimtų ne politikai, o kompetentingi ir visuomenėje pripažinti medikai ir mokslininkai.

Sukritikavo pagalbą verslui

Jis taip pat atkreipė dėmesį į verslui skiriamą paramą, bendrovės „Invega“ siūlomas priemones. Prezidentas kritikavo esą likvidumo teikimo langelis įsibėgėja sunkiai, o šiuo metu verslui iš esmės prinama tik palūkanų kompensavimo priemonė.

„Šiandien daugelis verslo įmonių priima sprendimus. Jeigu jie matys, kad tie sprendimai, kuriuos anksčiau paskelbė Vyriausybė vėluoja ar įgyvendinami pernelyg lėtai, jie elgsis vienaip. Jeigu jie matys, kad tie sprendimai yra forsuojama ir etrukus jie galės tikėtis to, kas buvo pažadarėta, jie elgsis kitaip“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad realių pinigų patekimas į įmones yra „absoliutus būtinumas ir didžiausias prioritetas šiuo metu“.

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad atitinkamos institucijos kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje veikia pilna apimtimi. „Jeigu ši pagalba nebus suteikta laiku, po kurio laiko nebus, kam tą pagalbą teikti, nes įmonė tiesiog bus bankrutavusi. Šios problemos rimtumą premjeras ir Vyriausybė supranta. Manau, kad jau pačiu artimiausiu metu „Invegos“ veikla bus aiškiai matoma ir išsleista pagal visą veiklos spektrą“, – sakė prezidentas.

Maisto rezervas būtų naudingas tiek bendrovėms, tiek valstybei

G. Nausėda kalbėjo ir apie galimą maisto rezervo formavimą. Jo teigimu, galėtų būti pasinaudota ir vadinamąją pasaugojimo paslauga, kai privačios bendrovės kaupia tam tikrą maisto produktų rezervą, atsargas.

„Tai iš esmės yra pačios valstybės rezervas, kuris yra nejudinamas ir gali būti panaudojamas kritinėmis aplinkybėmis. Tai yra patogu tiek pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos gauna papildomų užsakymų. Šiuo atveju – valstybės užsakymų“, – tvirtino G. Nausėda.

Nausėda: pinigai nėra problema

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalui esant, Lietuva galėtų pasiskolinti ir dar didesnę pinigų sumą, nei yra pasiskolinusi šiuo metu. Tačiau, pabrėžė G. Nausėda, šie pinigai privalo būti naudojami efektyviai.

„Pinigai nėra problema. Puikiai žinote, Lietuva jau yra pasiskolinusi 1,5 mlrd., eurų ir tą sumą galime dar trigubinti ar beveik keturgubinti priklausomai pagal poreikį, tačiau labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami efektyviai, taupiai ir tikrai būtų skirti ekonomikos stabilizavimui.

Šioje vietoje mes pasistengėme, kad viešųjų pirkimų tarnyba, net ir dabartiniu procesu, kai vyksta medicinos priemonių pirkimai, kitos medicinos įrangos pirkimai, pasistengtų sistematizuoti šią informaciją ir pateikti platformoje, kad visi (...) galėtų įvertinti, kokiomis sąlygomis perkame, iš ko perkame ir kokia kaina“, – sakė G. Nausėda.

Jo vertinimu, tai padėtų palaikyti ir discipliną bei neleistų prisidengti faktu, kad priemonės reikalingos, todėl taisyklių nepaisoma.

„Kaip norėsiu“ daryti negalime. Turime elgtis taip, kad valstybė tuščiai neeikvotų savo ribotų finansinių išteklių ir pirktų tai, kas yra reikalingiausia ir pirktų civilizuotomis, normaliomis rinkos kainomis“, – teigė G. Nausėda.

Žurnalistų paklaustas apie pasiūlymą dėl koronaviruso sukeltos krizės euro zonos šalims skolintis bendrai išleidžiant vadinmąsias koronaobligacijas, G. Nausėda tvirtino tokiai minčiai nepritariantis.

„Aš visgi labiau esu linkęs žiūrėti į šitą instrumentą skeptiškai ir ieškoti kitų galimybių, kaip būtų galima padėti toms bėdos ištiktoms šalims“, – sakė prezidentas.

„Tokių šliuzų atidarymas praeityje baigdavosi gana liūdnai. Mes turėtume pasimokyti iš tų praeities klaidų ir daryti viską protingai ir racionaliai“, – pridūrė G. Nausėda.