Verslas

2020.04.07 18:07

Seimas ištesėjo pažadą ir verslui: subsidijos už prastovas darbdaviams bus padidintos

Antradienį Seimas vėl sprendė dėl subsidijų už prastovas didinimo darbdaviams, taip pat, kokius kriterijus turi atitikti savarankiškai dirbantieji, pretenduojantys į 257 eurų per mėnesį išmoką. Jų balsavimo rezultatas turėjo parodyti, ar valdančiųjų duotas pažadas socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, o ministro pažadas – verslui, bus ištesėtas.

Seimas pažadą vis dėlto ištesėjo – įstatymo pataisos priimtos, taigi subsidijos už prastovas didės.

Už Užimtumo įstatymo pataisas, skatinančias darbdavius labiau prisidėti patiems, jeigu nori gauti didesnę valstybės paramą, balsavo 106 Seimo nariai, susilaikė – 2.

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Seimas susiginčijo ir nenubalsavo už subsidijų darbdaviams didinimą. Nepaisant to, kitą dieną Linas Kukuraitis žadėjo, kad jos bus padidintos, ir paragino jau balandžio 5 dieną pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje dėl paramos, todėl darbdaviai atsidūrė keistoje situacijoje.

Ministras teigė gavęs Seimo valdančiųjų patikinimą, kad balandžio 7 d., t. y. šiandien, bus nubalsuota už subsidijų didinimą. Be to, L. Kukuraitis teigė besitikintis, kad lėšos verslą ir savarankiškai dirbančiuosius pasieks dar iki Velykų.

Parlamentarai šiandien padėjo tašką ir balsavo už Vyriausybės siūlymą, kuriuo įmonės nebūtų skirstomos į mažiau ir daugiau nukentėjusias nuo karantino, o subsidijos būtų padidintos priklausomai nuo to, kiek mažiausiai darbdavys įsipareigoja išlaikyti darbuotojus.

Taigi 70 proc. prastovoje esančio darbuotojo užmokesčio padengtų valstybė, bet ne daugiau nei 910,5 (1,5 MMA). 30 proc. darbuotojo algos turėtų padengti darbdavys, be to, jis įsipareigotų išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

Darbdaviai galės rinktis ir antrą variantą – valstybė dengs 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus popieriuje. Tokiu atveju darbdavio pareiga būtų išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Anksčiau buvo nustatyta, kad į paramą negalėtų pretenduoti tie verslai, kurie atleido darbuotojus, juos išleido neapmokamų atostogų ar pan. Tačiau antradienį Seime buvo pritarta konservatorės M. Navickienės siūlymui, kad šios sąlygos būtų švelninamos, ir karantino pradžioje šių veiksmų ėmęsis verslas taip pat galėtų pretenduoti į subsidijas.

M. Majauskas taip pat siūlė vietoje 6 mėnesių termino, kiek mažiausiai reikėtų išlaikyti darbo vietą, gavus 70 proc. darbo užmokesčio subsidiją, jį trumpinti ir taikyti 2 mėnesių terminą. Tačiau Seimas tam nepritarė.

Taip pat šiandien paaiškėjo, kokius kriterijus turi atitikti savarankiškai dirbantieji, pretenduojantys į 257 eurų per mėnesį siekiančią išmoką.

Atėjus galutinio balsavimo laikui, konservatorė G. Skaistė ragino balsuoti už, nors ir turėjo rimtos kritikos.

„Užsirašiau už, nes įstatymas yra reikalingas ir geresnis negu buvo. Kompensavimas už prastovas tapo lankstesnis <...>, džiaugiuosi, kad buvo atsisakyta [nuostatos], jog bent 1 dieną išleidę darbuotoją neapmokamų atostogų darbdaviai, dar nežinodami subsidijų sąlygų, [neteks galimybės gauti paramą] ir jie dabar turės galimybę gauti subsidiją. Bet visgi reikia atkreipti dėmesį į tai, kas liko abejotina. Dalis verslų neturi ir tų 10 proc. užmokėti darbo užmokesčiui <...>. Kas neramina dėl savarankiškai dirbančiųjų – tai, kad išliko reikalavimas, jog individuali veikla būtų registruota bent 3 mėnesius iki karantino pradžios. Tai tie, kurie ją registravo likus mėnesiui, palikti likimo valiai“, – sakė ji.

E. Pupinis ragino balsuoti prieš: „Šis tas yra, bet ar tai gali pagelbės? Niekas nežino, kiek užsitęs tas karantinas. Ir įsivaizduokite, kad verslininkai, norintys išlaikyti darbo vietas, jie nieko nežino, kas bus po krizės, bet žino tik vieną dalyką, kad po krizės, jei neatsigaus rinka [ir turės naikinti darbo vietas], jie turės sugrąžinti tuos pinigus (gautas subsidijas).“

Subsidijų dydžiai, jeigu Seimas būtų nubalsavęs „prieš“

Jeigu šiandien Seimas vis dėlto nebūtų pritaręs šiems siūlymams, kaip buvo žadėjęs, liktų galioti dabartinė tvarka.

Pagal ją, į prastovą išėjusiems asmenims valstybė kompensuotų 60 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 607 eurus popieriuje (ne daugiau kaip minimali alga (MMA), o likusius 40 proc. nuo darbuotojo atlyginimo turėtų padengti darbdavys.

Tie verslai, kurių veikla buvo nutraukta dėl karantino arba jie susiduria su Vyriausybės apribojimais, galėjo tikėtis didesnės paramos.

Tokiems darbdaviams valstybė būtų dengusi 90 proc. prastovoje esančio darbuotojo algos, bet ne daugiau nei minimalioji alga, o darbdavys – likusius 10 proc. darbuotojo algos.