Verslas

2020.04.06 14:12

Kol valdžia smulkiajam ir vidutiniam verslui žada paramą, svarbius joms konkursus patiki stambioms užsienio kompanijoms

papildyta balandžio 16 d.

Tuo metu, kai Vyriausybė skaičiuoja, kiek pinigų reikės skirti iš biudžeto arba pasiskolinti, kad paremtų nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusį smulkųjį ir vidutinį verslą, Susisiekimo ministerijai pavaldi įstaiga rengia tarptautinį konkursą Nemunui valyti.

Rangovams keliami reikalavimai turėti milijonines apyvartas, todėl vidutinis ir smulkusis verslas tokiame konkurse dalyvauti negali. Viešųjų pirkimų tarnyba patarė smulkiesiems verslininkams kreiptis į Vyriausybę, kad tarptautinis konkursas per pandemiją būtų sustabdytas, pirkimai susmulkinti, kad juose galėtų dalyvauti vietos verslas. Verslininkai Vyriausybei rašė, tačiau jų neišgirdo.

Neypatingiems statiniams – ypatingi reikalavimai

20 kilometrų Nemuno dugno išvalė ir bunas pastatė smulkieji Lietuvos verslininkai. Bunos – tai elementarus pylimas upėje vandens tėkmei reguliuoti. Jos statomos prie abiejų krantų, saugo krantus nuo ardymo, o jų susiaurinta tėkmė neleidžia nusėsti nešmenims ir valo vagą. Bunas lietuviai statė jau nuo 17 amžiaus. Ji vadinama statiniu, o iš tiesų tai smėlio krūva, sutvirtinta akmenimis arba kitomis medžiagomis – betonu, senovėje būdavo naudojami žabai.

Senovėje lietuviai bunas statė primityviai – su kastuvais, medinius kuolus ir akmenis atsiveždavo vežimais. Šiandien yra modernesnių statybos priemonių, tačiau prieš kelis amžius statytos kai kurios bunos iki šiol išlikusios ir atlieka savo funkciją.

Tačiau Susisiekimo ministerijai pavaldi Vidaus vandens kelių direkcijos nusprendė, kad nuo praėjusių beveik amžių niekuo nepasikeitusias bunas gali pastatyti tik dideles apyvartas turinčios įmonės. Konkurse gali dalyvauti įmonės, kurių apyvarta per pastaruosius penkerius metus kasmet būdavo ne mažesnės kaip 7 mln. eurų. Tokiomis kasmetinėmis apyvartomis nė viena Lietuvos įmonė, statanti hidrotechnikos statinius, pasigirti negalėtų.

Darbų vadovui reikalavimai – žemi, apyvartos – didelės

Pagal statybos reglamentą, bunos priskiriamos prie neypatingų statinių, todėl darbų vadovui keliami neaukšti reikalavimai – reikia turėti neypatingų statinių vadovo kvalifikaciją. Tačiau pinigine išraiška reikalavimai ypatingi – neypatingų statinių darbų vadovo vidutiniška darbų apimtis per metus turi būti ne mažesnė kaip 5 mln. eurų. Ir tokios apimtys turi būti per pastaruosius penkerius metus. Tokių neypatingų statinių darbų vadovų Lietuvoje su žiburiu nerasi.

Hidrostatybomis užsiimančios įmonės sako, tokie reikalavimai juos verčia ieškoti partnerių užsienyje, kitaip visas Nemuno valymo užsakymas atiteks užsienio kompanijai. Vieni lietuviai į tokį užsakymą pretenduoti vargiai pajėgūs.

Atskiri reikalavimai keliami ir upių kompiuterinio modeliavimo specialistui. Jis turėtų būti suteikęs paslaugų ne mažiau kaip trijuose objektuose, kurių kiekviename kompiuterinio modeliavimo paslaugos įvertintos ne mažiau kaip 50 tūkstančių eurų. Upių ir jūros kompiuterinio modeliavimo specialistų yra tiek, kad jiems suskaičiuoti užtektų dviejų rankų pirštų, tačiau tokios apimties projektų turėjusių specialistų ir su žiburiu vargiai rasi.

Žvirbliams šaudyti reikalauja patrankų

„Reikia šaudyti žvirblius, o reikalauja turėti patrankas“, – taip viešųjų pirkimų sąlygas įvertino Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Baltrukonis. Po atsiųsta nuotrauka, kur matoma upės krante supilta ir sutvirtinta akmenų krūva, jis parašė: „Taip atrodo statinys, kurio statybai reikia apyvartos už 7 mln. eurų ir 5 mln. eurų vertės objektus prižiūrinčio specialisto. Realiai buną gali pastatyti du žmonės, be jokio specialaus išsilavinimo.“

Reikia šaudyti žvirblius, o reikalauja turėti patrankas.

Anot jo, pagal specifikacijas, konkurse gali dalyvauti jūroje objektus statančios įmonės, tačiau upėse tokios galingos technikos nereikia, upes tvarkyti galima pigiau.

N. Baltrukonis Nemuno valymo konkursą lygino su auksinio tualeto istorija: „Tai liks istorijoje, kaip koronaviruso fone kuriame paminklus, tokius kaip auksinis tualetas Kaune.“

Anot N. Baltrukonio, pirmas konkursas, kai buvo išvalyta 20 km Nemuno ruožo, pastatytos bunos, akivaizdžiai įrodė, kad Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui ši užduotis nėra sunki. Šįkart skelbiamas konkursas 225 km Nemuno ruožui nuo Kauno ir Kuršių marių sutvarkyti. Darbai būtų atlikti Kauno miesto, Kauno rajono, Šakių rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilutės rajono savivaldybėse.

Lietuvos mokslininkai – už borto

Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas Raimundas Grubliauskas Susisiekimo ministerijai pavaldžiai Vidaus vandens kelių direkcijai išsiuntė raštą, kuriame teigiama, kad katedros ir Aplinkos apsaugos instituto specialistai gali suburti kompetentingų vandens inžinerijos specialistų komandą, kuri atliktų esamos situacijos vertinimą, projektus, įvertinę ir vietos bendruomenės poreikius.

„Prašome į tai atsižvelgti sudarant lygiavertes sąlygas dalyvauti inžinerinių sprendimų parinkimo konkurse“, – rašte Susisiekimo ministerijos įstaigai rašo Gedimino technikos universiteto atstovas mokslų daktaras R. Grubliauskas.

Mokslininkai pajėgūs suprojektuoti, atlikti bendruomenės analizę, tačiau jie neįveikia reikalaujamo milijoninio barjero. Projektavimas ir statybos darbai suplakti į bendrą 28 mln. vertės pirkinį.
Anot Upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininko, pagal konkurso sąlygas, Nemuno projektą galės parengti inžinierius, turintis tik bakalauro laipsnį, universitetinio išsilavinimo net ir nereikalaujama, inžinieriui pakanka turėti aukštojo neuniversitetinio mokslo įstaigos (kolegijos) baigimo diplomą.

Vyriausybė neišgirdo savo patvirtintos tarybos

Vyriausybė tvirtina Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą, kad ši užtikrintų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą ir taip kurtų palankią aplinką verslui.

Palankios aplinkos ypač reikia užklupus koronaviruso krizei. Todėl dėl Nemuno valymo projektavimo ir statybos darbų konkurso Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba kreipėsi į Vyriausybę. Tarybos pirmininkė Dalia Matukienė Vyriausybei išdėstė, kad konkurso sąlygos diskriminacinės, konkursas dirbtinai sustambintas, išstumiamos smulkiojo verso įmonės, kurios būtų pajėgios įgyvendinti statybos darbus atskiruose Nemuno ruožuose.

Tarybos pirmininkės skaičiavimu, jeigu reikia pastatyti 100 bunų, esamas suremontuoti, bendras biudžetas, atmetus modeliavimo ir projektavimo darbus, sudaro 20 mln. eurų be PVM. „Vadinasi bunos vertė svyruoja nuo 40 iki 200 tūkstančių eurų. Todėl netikslinga kelti 7 mln. eurų apyvartos reikalavimus, tuo apribojant smulkiųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą projekte. Siūlome dalyvio metinės apyvartos reikalavimą sumažinti iki 40 tūkstančių eurų“, – išdėstė D. Matukienė.

Pasak jos, jeigu konkurso dalyvių apyvartai būtų keliamas 40 tūkst. eurų apyvartos reikalavimas, konkurse bunoms statyti galėtų dalyvauti tūkstančiai šalies įmonių.

Anot D. Matiukienės, nepagrįstas ir kompiuterinio modeliavimo specialistui keliamas reikalavimas per pastaruosius kelerius metus būti įvykdžius mažiausiai tris užsakymus po 50 tūkst. eurų.

„Lietuvoje per metus iš viso nėra tokių sutarčių, vadinasi, sukuriamos iš anksto žinomos diskriminacinės sąlygos Lietuvos specialistams dalyvauti konkurse. Vertinant darbų vadovo patirtį, jo patirtis vertinama ir kaip jūrų specialisto patirtis, o Lietuvoje tokių specialistų nėra. Tai akivaizdus diskriminavimas. Tokie rodikliai neturi nieko bendro su objekto teikiama ilgalaike arba papildoma ekonomine nauda“, – Vyriausybei išdėstė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė pastebėjo, kad konkurso reikalavimai sudaro sąlygas piktnaudžiauti ir dirbtinai kelti darbų kainas.

Koronavirusas ir Nemunas

Nemuno valymo konkursas yra skirtas smulkiajam ir vidutiniam vidaus vandenų transporto verslui vystyti, tačiau su bendruomenėmis dėl kraštovaizdžio ir kitų aplinkybių jis nebuvo suderintas, o sprendiniai jau užprogramuoti konkurso sąlygose.

Anot Upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininko N. Baltrukonio, dėl netikėtai užklupusio koronaviruso būtina smulkinti projektą ir skaidyti atskiromis dalimis. Pasak jo, išskaidžius projektą atskirais nedideliais objektais, konkurse galėtų dalyvauti smulkusis regioninis verslas, be to, pandemijos metu raginama kuo mažiau judėti, todėl vietos verslas projektus įgyvendintų savo savivaldybėse.

„Plintant koronavirusui, privaloma kuo skubiau suskaidyti projektą į lokalius projektus ir leisti juos atlikti vietos bendruomenėms. Tai kaip tik tas projektas, kuris leis regionams išgyventi karantino riziką bei globalių iššūkių laikotarpį. Galėsime patys susikurti patrauklią Nemuno infrastruktūrą, o tai suteiks kompetenciją ir kvalifikaciją regiono verslui“, – sako asociacijos valdybos pirmininkas.

Anot jo, nežinia, kiek tęsis pandemija, sienos tarp valstybių uždarytos, o darbus tektų pradėti nedelsiant, todėl kyla klausimas, kaip užsienio kompanijų specialistai galėtų atvykti į Lietuvą įgyvendinti projektavimo ir statybos darbų Nemune.

Kreipimųsi daug – atsakymo jokio

Su pasiūlymais asociacija bei smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujanti taryba beldėsi į Susisiekimo ministerijos duris. Ministerijoje buvo suorganizuotas susitikimas, tačiau N. Baltrukonis sako liko pritrenktas replikos „kam duoti užsakymus vietos pijokams“.

Dar iki karantino su pasiūlymais spėta apsilankyti Seime, Aplinkos apsaugos komitete. Klausimas paliktas posėdžio pabaigai, iš 11 komiteto narių jame bebuvo likę tik 5. Atsakymo jokio.
Rašyti raštai finansų ir ekonomikos ministrams, Konkurencijos tarybai, Seimo kontrolieriaus tarnybai, prezidentui ir jo patarėjams. Tyla. Atsakymo jokio.

Jei duotų užsidirbti, nereikėtų remti

Užstoti smulkiuosius verslininkus bandė Viešųjų pirkimų tarnyba. Ji teikė užklausas Susisiekimo ministerijai pavaldžiai Vidaus vandenų kelių direkcijai, kodėl neskaidomas pirkimas į smulkesnius, tačiau sako gavusi paaiškinimą, kad, suskaidžius pirkimą, nebūtų įmanoma projektą sėkmingai įgyvendinti.

„Esame stebėsenoje, laukiame ir pažiūrėsime, kiek pasiūlymų bus sulaukta“, – teigė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinoji tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė. Anot jos, nepriklausomai nuo to, ar yra ekstremali situacija, ar ne, pirkimų skaidymas, jeigu tai įmanoma, yra prievolė.

„Neskaidymo aspektas yra grindžiamas kažkokiais labai techniniais, technologiniais sprendimais, kad išskaidžius netektų pasiekti kažkokio rezultato bendro“, – sakė tarnybos atstovė ir pridūrė, kad būtent tokiais argumentais ir grindžiama, kodėl kartu perkamos projektavimo paslaugos ir bunų statyba visame 200 km Nemuno ruože. „Mes susirašinėjome su perkančiąja organizacija, jie grindžia per bendrą rezultatą, kad būtų išlaikytas vientisumas“, – sakė J. Petkuvienė.

Upių plėtros asociacijos atstovai tokį pasiteisinimą siūlo palyginti su visuomenei suprantamesniu. „Įsivaizduokite, kad šaligatvių klojimo konkursą paskelbtų vieną ir visoje sostinėje, ar dar pridėtų Kauną, ir pasakytų, kad skelbti šaligatvių klojimo konkursų atskiroms gatvėms neįmanoma“, – palyginimą pateikė N. Baltrukonis.

Anot J. Petkuvienės, prevenciškai imtis priemonių Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo atveju neturėjo galimybių, tačiau konkurso rezultatus žada įdėmiai išstudijuoti.

„Mes patys skatinome smulkiojo verslo asociaciją kreiptis į Vyriausybę ir į Susisiekimo ministeriją, kad šiame kontekste (koronaviruso pandemijos – red. past.), jeigu būtų išskaidytas tas pirkimas, tai gal nereikėtų smulkiajam ir vidutiniam verslui tiek paramos, kiek dabar reikia. Bet čia už Viešųjų pirkimų tarnybos ribų, dėl to mes skatinome juos pačius kreiptis, sakom, kreipkitės, siūlykite pagalvoti apie pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui dalyvauti tokiuose konkursuose“, – sakė laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

Vidaus vandens kelių direkcija: sprendimas toks, nes jei būtų daug rangovų būtų sunku komunikuoti

Vidaus vandenų kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas tvirtino, kad išskaidyti Nemuno tvarkymo konkurso į smulkesnius ir atskirti projektavimo paslaugų pirkimą nuo statybos darbų pirkimo nebuvo galimybės, nes, kai daug rangovų, jiems sunku tarpusavyje komunikuoti. Anot jo, daug patogiau, kai ir projektuoja, ir stato ta pati įmonė. Anot jo, projektą darbų eigoje gali tekti koreguoti, o tuomet ir kyla sunkumų dėl komunikacijos.

„Esmė fizinių darbų nuoseklumas, kad nebūtų sugadintas vandens kelias ir galbūt Nemuno upė“, – sakė A.Rimas.

Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovo, niekas nedraudžia vietos įmonėms kooperuotis ir dalyvauti konkurse. Jis nesutiko su kritika, kad konkursas pritaikytas stambioms užsienio kompanijoms arba kad vietos įmonės bus priverstos kviestis užsienio kompanijas kaip partnerius, kad galėtų įveikti finansinį konkurso barjerą. A. Rimas tvirtino, kad tokius pat argumentus direkcija pateikė tiek Viešųjų pirkimų tarnybai, tiek Smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijai.

Šaltinių teigimu, konkursu susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Direkcija: projekto skaidyti nėra įmanoma

Balandžio 14 d. LRT.lt gavo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos komentarą, juo balandžio 16 d. papildyta publikacija:

„Šiuo viešuoju pirkimu „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“ VĮ Vidaus vandens kelių direkcija perka bunų statybos, jų projektavimo ir hidromodeliavimo paslaugas. Bunos nėra sudėtingas statinys, tačiau kiekvienos iš jų esminės savybės – statybos vieta, ilgis, posūkio kampas, plotis bei aukštis – paaiškės hidromodeliavimo metu, visa tai bus tikslinama projekto įgyvendinimo eigoje, nes statant bunas hidrodinaminės upės savybės keisis – projektą nuolat reikės koreguoti. Todėl projekto skaidyti nėra įmanoma.

Siekiant, kad projektas būtų įgyvendintas kokybiškai ir laiku, projekto valdymas patikimas pagrindiniam rangovui, kuris kontroliuos grafiką, darbų kokybę, ir pan. Informacija, kad konkurse gali dalyvauti tik užsienio rangovai – klaidinga.

Lietuvoje yra toli gražu ne viena kompanija, kuri atitinka konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus. Be to, konkurso sąlygos nedraudžia įmonėms dalyvauti jungtinės veiklos pagrindu, tą gali daryti ir smulkiosios ir vidutinės įmonės. Taip pat Lietuvoje yra pakankamai specialistų, kurie atitinka jiems konkurso sąlygose keliamus reikalavimus“, – aiškina direkcija.