Verslas

2020.04.05 15:31

ES skiriamų lėšų panaudojimas stringa: nors skirtas laikas senka, Lietuva nepanaudojo nė pusės lėšų

Augustinas Šemelis, Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.04.05 15:31

Pernai Lietuvoje investuota daugiau šaliai skirtų Europos Sąjungos (ES) lėšų nei užpernai, bet bendrijos pinigų panaudojimas vis dar stringa. 2014–2020 m. finansinės paramos perspektyva eina į pabaigą, tačiau Lietuva iki šiol investavo tik 44 proc. šio laikotarpio lėšų. Laiko Briuselis davė iki 2023-ųjų. Vėluojančios ministerijos tikina, kad spės panaudoti paramą.

Lietuvos valstybinis patentų biuras nėra tarp sulaukiančių daugiausiai patentų paraiškų Europoje.

„Tas skaičius yra toks, koks yra, nesam mes tarp tų pirmaujančių, esam taip stabiliai... stabiliai iš kito galo“, – sako Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Išradėjų, siekiančių Europinio patento, Lietuvoje yra penkis kartus mažiau nei vidutiniškai Europoje, rodo statistika. Problemos kelios – ir valstybės, ir verslo moksliniams tyrimams skiriami pinigai kelis kartus atsilieka nuo ES vidurkio. Mokslo plėtrą galbūt gelbėtų ES lėšos, bet ir šių panaudoti nesiseka.

„Tos lengvatos, kurios yra suteikiamos, didžiąja dalimi nėra priimtinos mūsų pareiškėjams, nes tiek, kiek jie vis tiek turi pridėt savo potencialo, jie nesugeba tiek pridėti. Mes ne visais atvejais sugebam įsisavinti tą pagalbą“, – paaiškina I. Urbonė.

Pasak ES investicijų veiksmų programos ataskaitos, švietimo, mokslo ir sporto ministerija vėluoja skelbti kvietimus tyrimams finansuoti, vėluoja ir viešieji pirkimai.

Į mokslinių tyrimų projektus ministerija iki šiol investavo mažiau nei penktadalį tam skirtų ES lėšų. Pasak ataskaitos, labai atsilieka ir visos kitos ministerijai skirtos bendrijos paramos investavimas.

„Tas, sakyčiau, menamas atsilikimas, mano akimis žiūrint, tikrai nėra pavojingas. Jeigu skaičiuotume, kiek suplanuota jau lėšų investuoti, kiek sudaryta sutarčių, kad bus vykdomi projektai, tai tas skaičius siekia 70 proc.“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemras Razumas.

Europos regioninės plėtros fondas dalija pinigus ne tik darbo vietoms kurti, bet ir bendrijos šalių infrastruktūrai. Lietuvai per šešerius metus skirta 3,5 mlrd. eurų. Tačiau susisiekimo ministerija nuo 2014–ųjų investavo tik 16 proc. šių lėšų.

„Aš turiu duomenis bendrai, ir man tie duomenys sako, kad dabar 45 proc. visų mūsų lėšų yra investiciniuose projektuose. Mes esame ketvirtoje vietoje pagal investavimą, pagal įsisavinimą, kas rodo pakankamai neblogą lygį“, – nurodo susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Aplinkos ministerija tebeturi sunkumų su gyventojų regionuose nuotekomis. Ministerijos skirstomas ES finansavimas turėtų užtikrinti, kad dauguma gyventojų prisijungtų prie centralizuotų tinklų, antraip Lietuvai gresia baudos, tačiau pažanga čia lėta.

Apskritai ministerija dar nesudarė sutarčių už daugiau nei 100 mln. eurų.

Panaudoti bendrijos paramą, skirtą šešerių metų periodui, kuris baigiasi jau šiemet, leista iki 2023–ųjų.

„Vertinant laiko mato vienetais, iki 2023 m. matome, kad tos lėšos bus įsisavintos“, – neabejoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Nuo 2014 m. iki praėjusių metų pabaigos suplanuota panaudoti 92 proc. Lietuvai skirtų Europos Sąjungos fondų lėšų, investuota 44 proc.