Verslas

2020.04.04 11:13

Per karantiną Lietuvos verslininkus slegia nežinia: algos gali vėluoti daugeliui

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.04.04 11:13

Kita savaitė Lietuvoje turėtų būti algų mokėjimo savaitė, bet ar darbdaviai su darbuotojais atsiskaitys laiku, neaišku. Seimas antradienį numatęs imtis pataisų, kurios leistų mokėti subsidijas už išsaugotas darbo vietas. Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė sako, jeigu parlamentarai dėl priėmimo vėl nesutars, gali nebūti ir algų.

„Vaflių namų“ vienas įkūrėjų Šarūnas Mazalas šiandien gyvena laukimu. Nuo pat pirmosios karantino dienos kavinė uždaryta, o visiems darbuotojams – prastovos. Š. Mazalas tikisi, kad karantinas užsitęs ne ilgiau kaip iki vasaros, o tada galės tęsti darbus. Viliasi, kad pavyks pasinaudoti ir Vyriausybės siūloma pagalba.

„Vaflių namai“ yra įmonės, didelės įmonės dalis. Įmonė šiai dienai turėjo tam tikrą, sakykim, lašinį prisikaupusi. Vadinkim taip, 2-3 mėn., tikėdamiesi, kad balandžio viduryje, kaip dabar sako politikai, kad prasidės tos kompensacijos, galbūt paskolos tam tikros, kreditai. Mes tikimės, kad šitokiomis sąlygomis galėsime išgyventi. Bet jeigu tai būtų vienas taškas, mes būtume užsidarę, ir visi darbuotojai, kurie buvo, jie būtų darbo biržoje“, – sako jis.

Kitos maitinimo įstaigos susidūrusios su sunkumais sako, kad atlyginimus išmokės ne kitą savaitę, o tik tada, kai gaus paskolas. Algos gali vėluoti daugeliui, nes verslas, anot buhalterių, teisinėje duobėje. Jau paskelbta, kad kreiptis dėl subsidijų verslas gali nuo pirmadienio, nors prie Užimtumo įstatymo Seimas žada grįžti antradienį. Vyriausybė tebežada subsidijas išmokėti iki Velykų.

„Darbdaviui gali pritrūkti lėšų, nes jam pirmiausiai reiks išmokėti algą ir tik po to jisai galės kreiptis dėl finansavimo, dėl prastovos apmokėjimo finansavimo į užimtumo tarnybą. Tai va šitam periodui, kai darbdavys išmoka algą ir kol jis gaus finansavimą iš Užimtumo tarnybos, jam reikia apyvartinių lėšų. Kur tas lėšas paimti? Dabar instrumentas nėra sukurtas“, – teigia Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Pasak jos, dėl šios priežasties darbdaviai gali delsti mokėti algas. Esą neaišku ir dėl subsidijų tikslaus dydžio ir sąlygų. D. Čibirienė sako, kad Lietuva neturėjo jokių įstatymo paketų ekonomikai, kurie pradėtų veikti, kai susiklosto ekstremali situacija, ir dėl to dabar viskas daroma paskubomis. Esą Užimtumo įstatymą reikia itin koreguoti, nes biudžete gali būti išmušta didelė skylė.

„Yra verslininkų, kurie sako: „Žinai, mane įtraukė į tą COVID sąrašą, bet aš mokėsiu mokesčius. Sakau: „Gali nemokėti, nes dabar taip nustatyta, tau nieko nebus. Sako: „Ne, žinok, aš negaliu, man tiesiog sąžinė neleidžia“. Tai vienas mokės, bet kitas sakys – man surink visus pinigus iš visų pakampių. Surink visas subsidijas, kiek galima, ir nesvarbu, kad pas jį sąskaitoje milijonai. Sakys: „Aš nežinau, kas bus rytoj, man baisu“. Tai toks lūkestis, kad gal neskubėkim, priimkim teisingą teisės aktą, o ne paskubomis, bet kaip. Pinigus ištaškyti labai lengva, bet surinkti bus tikrai nepaprasta“, – sako D. Čibirienė.

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad visuotinio karantino poveikis šalies ekonomikai nebus lengvesnis nei tas, kokį šalis pajuto per 2008–2009-ųjų krizę. Jau anksčiau, remdamasis elektros suvartojimo duomenimis, jis sakė, kad ekonomika vien per dvi kovo savaites sumažėjo dešimtadaliu. R. Kuodis sako, kad be kitų priemonių labai svarbu neleisti plėstis skolų ratui.

„Pamatinė bėda yra skolų piramidės didėjimas, kai stringa atsiskaitymai, kokie nors ten „Senukai“ prisipirkę lėktuvų neapmoka savo tiekėjams, tiekėjai nemoka darbuotojams, darbuotojai nebemoka už būsto paskolas ir šitas ratas sukasi.

<...> Kovoti su likutiniais reiškiniais, likutine skola yra gerokai paprasčiau, pigiau, negu bandyti duoti pinigų tiems patiems „Senukams“ be jokių garantijų, kad jie paleis tuos pinigus žemyn, iki savo tiekėjų, darbuotojų. Verslo moralė tokiais laikais atidedama į šoną“, – sako ekonomistas.

Nuo šiandien sunkumų dėl COVID-19 patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas valstybės finansų įstaigai „Invega“ dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos, lizingo, mokėjimų palūkanų kompensavimo.