Šunį į lauką išvedusi vilnietė nustėro iš nuostabos, kai pamatė iš ūkinių prekių parduotuvės DEPO išeinančius pirkėjus, nešančius kačių nagų draskyklę ir kitokius nebūtinus pirkinius. Tuo metu Panevėžyje pora iš to paties ūkinių prekių prekybos tinklo parduotuvės išėjo nešina gyva papūga. Žmonės apsipirko per karantiną, kai visi prekybos centrai, prekiaujantys ne maisto produktais, turėtų būti uždaryti, nes toks yra Vyriausybės įsakymas.
Higiena: viena striukė keliems darbuotojams
„Prie įėjimo į parduotuvę kabo Lietuvos trispalvė, o po ta vėliava, žiūrėkite, kas vyksta, – apeinamas šiuo metu svarbiausias šalies įstatymas dėl karantino“, – kalbėjo vilnietė Laima (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Tačiau ne tik pirkėja pastebėjo, kad ūkinių prekių prekybos centro veikla ir karantino laikytis įpareigojantis Vyriausybės nutarimas vienas kitam gali prieštarauti. Anot Prekybos centrų darbuotojų lygos pirmininko Edgaro Marcinkaus, tarnyboms rašomi pranešimai, bet patikrinti niekas negali, nes tą daryti turinčios institucijos dirba karantino sąlygomis, į vietą nevyksta.
„Šitas dalykas kelia susirūpinimą, kai visi raginami laikytis karantino sąlygų, kai griežtinami reikalavimai, kai vis girdime viešųjų asmenų raginimus izoliuotis, kad neplistų virusas, tai mes turime tam tikrus verslo subjektus, kurie rizikuoja visų mūsų sveikata vardan tų kelių pardavimų, kuriuos gali atlikti“, – kalbėjo E. Marcinkus.
DEPO darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Edita Labakojienė pasakojo, kad, dirbdami pandemijos metu, centro darbuotojai turi dėvėti tuos pačius darbo drabužius, nes jų tiesiog trūksta. Konkrečiai trūksta darbo striukių – su savo striuke eiti negali, nes ant jos nėra firmos ženklo. Firminių striukių trūksta, todėl vieną striukę, kaip sako pašnekovė, pasikeisdami dėvi keliese, dirbantys lauke esančiame prekybos plote.
„Tokių dalykų, kaip šiltesnė striukė, nėra kiekvienam asmeniškai išduota. Yra viena striukė, kurią apsivelka viena darbuotoja, baigusi darbą, ją palieka, atėjusi kita apsirengia tą pačią, nes šalta. Man šlykštu buvo, aš to nedariau, bet tada po apačia prisirengi megztinių kuo daugiau ir eini be striukės. O reikalavimas yra, kad turi iš viršaus būti firminiai drabužiai, – pasakojo prekybos tinklo DEPO darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. – Pirštines tai dažniausiai duoda iš sodo skyriaus, medžiagines, ir kaukes lauko sąlygomis dirbantiems duoda, o tos, kurios sėdi viduje, joms neduoda, pasakyta: „Jeigu nuo to jausies geriau, nusipirk pati ir dėvėk.“
Internetinės prekybos imitacija
Teisės aktai nedraudžia prekybos internetu arba per išdavimo punktus, kad nebūtų tiesioginio kontakto. Anot E. Labakojienės, jos darbovietėje dalis parduotuvėje vykstančios prekybos imituojama, tarsi vyksta internetinė prekyba.
„Yra toks dalykas kaip imitacija (elektroninės prekybos, – red. past.). Aišku, ir internetu prekyba vyksta, bet ne visi internetą, elektroninį paštą turi. Imitacija tokia, kad atėjęs žmogus, jeigu neturi elektroninio pašto, pasikalba su pardavėja dėl prekių, ir jam išrašoma sąskaita faktūra, tarsi būtų išsiųsta elektroniniu paštu, bet iš tiesų niekas paštu nesiunčiama“, – sakė profesinės sąjungos atstovė.
Imitacija tokia, kad atėjęs žmogus, jeigu neturi elektroninio pašto, pasikalba su pardavėja dėl prekių, ir jam išrašoma sąskaita faktūra, tarsi būtų išsiųsta elektroniniu paštu, bet iš tiesų niekas paštu nesiunčiama.
Norint nusipirkti ne maisto prekių, reikia išsikviesti kompleksinių prekių pardavėją. Ji surašo sąrašiuką, ko žmogui reikia, ir surenka prekes.
Anot profesinės sąjungos atstovės, karantino metu žmonės perka ne tik būtiniausias prekes, bet ir visa kita, ko reikia buičiai, kiemui, sodui. „Galima ir tvoros nusipirkti, ir naujos dangos stogui“, – tikino profesinės sąjungos atstovė.
Už viršvalandžius niekas nežada mokėti, žmonių skaičius sumažintas, ir darbuotojai dirba viršvalandžius.
Anot jos, darbo tiek, kad žmonės dirba viršvalandžius, nes dirba nedidelė darbuotojų dalis. „Už viršvalandžius niekas nežada mokėti, žmonių skaičius sumažintas, ir darbuotojai dirba viršvalandžius. Tie, kas palikti dirbti, pagal grafiką turėjo dirbti su išeiginėmis, bet dirbo be išeiginių, dirbo nuo 8 iki 21 vakaro“, – pasakojo E. Labakojienė.
Siuntinėjo nuo vieno pas kitą
„Susisiekėme su daugybe institucijų, kreipėmės ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, bet ten visi karantinuoti arba saviizoliacijoje“, – apie bandymus parodyti galimus teisės aktų pažeidimus kalbėjo Prekybos centrų darbuotojų lygos pirmininkas E. Marcinkus.
O susirašinėjimas dėl galimo Vyriausybės nutarimo pažeidimo prasidėjo dar kovo 23 dieną. Ponia Laima sako, kad pirmiausia pranešė pačiai Vyriausybei.
„Pagal kovo 16 d. patikslinto LRV nutarimo Nr. 207 3.2.7 papunktį draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos ir ortopedijos technikos prekių pardavimo, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla (šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų). Todėl ne maisto prekių parduotuvės, išskyrus vaistines, optikas, veterinarijos ir ortopedijos technika prekiaujančias, dirbti negali“, – konstatavo Vyriausybės Asmenų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaiva Bernotaitė.
Betgi ponia Laima savo akimis matė iš DEPO parduotuvės išeinančius klientus su kačių nagų draskykle. Panevėžyje pora iš šio tinklo parduotuvės per karantiną išėjo nusipirkusi papūgą. Už papūgą, kaip sako šios parduotuvės darbuotojas, sumokėta kasoje.
Vyriausybė poniai Laimai pranešė, kad klausimą persiuntė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Pavyzdžiu pasekė ir „Senukai“
Ponia Laima pamanė, kad apie karantino pažeidimus reikėtų pranešti teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kurio pavaldiniai kaip tik rengė teisės aktų pakeitimus didinti baudas už karantino sąlygų pažeidimus.
„Gal Jūs atsakysite į klausimą, kodėl iki šiol dirba DEPO parduotuvės? Juk karantino įstatyme aiškiai parašyta, kad jo metu gali dirbti TIK maisto prekių parduotuvės, vaistinės ir veterinarijos vaistinės. Ten nėra nė žodžio apie tai, kad gali dirbti statybinių ir ūkio prekių parduotuvių maisto prekių, higienos prekių ir gyvūnų prekių skyriai? Ir kur garantijos, kad, pratęsus karantino įstatymą, DEPO ,,gerąja patirtimi“ nepasinaudos kiti atitinkamo profilio tinklai? Ar yra toks trūkumas maisto prekių parduotuvių, kad atidaromi nauji židiniai, kur galimai plistų virusas? DEPO, kaip supratau, ir į 90 proc. subsidijų pretenduoja? Labai prašytume išspręsti šiuos klausimus“, – tokį laišką gavo pats ministras ir nedelsiant atsakė: „Ačiū už info. Perduosiu atitinkamoms tarnyboms.“
Pranešimai apie galimus pažeidimus išsiųsti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjai Irenai Taraškevičienei, Vilniaus departamento vadovei Rolandai Lingienei, epidemiologei Daivai Razmuvienei.
„Kur garantijos, kad DEPO „gerąja patirtimi“ nepasinaudos kiti atitinkamo profilio tinklai? Jei taip įžūliai leidžiame pažeidinėti įstatymus, tai tada gali bet kokia parduotuvė pasistatyti kelias paletes vaisvandenių su čipsais ir šalia prekiauti, kuo tik nori...“, – rašė ponia Laima.
Apie galimus pažeidimus Vyriausybei, teisingumo ministrui ir Visuomenės sveikatos centro specialistams pranešta kovo 23-iąją. O kovo 31 d. statybos ir ūkinių prekių prekybos tinklas „Senukai“ pranešė atnaujinantis darbą ir kviečiantis pirkėjus apsipirkti prekybos centre. Esą pradedama prekyba maisto prekių produktais. Iki tol, įsigaliojus karantinui, „Senukai“ prekybą vykdė tik internetu, parduotuvės buvo uždarytos.
Dirbti negali, bet dirba
Ponia Laima gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakymą: „Ne maisto prekių parduotuvės, išskyrus vaistines, optikas, veterinarijos ir ortopedijos technika prekiaujančias, dirbti negali (šis draudimas netaikomas internetinei prekybai (taip pat prekybai telefonu) ir kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų, užtikrinant, kad prekių atsiėmimo metu tarp asmenų nebūtų fizinio kontakto. Visomis kitomis prekėmis, pavyzdžiui, gėlėmis, higienos reikmenimis, gyvūnų pašarais, kietuoju kuru ir pan., galima prekiauti nuotoliniu būdu.“
Ne maisto prekių parduotuvės, išskyrus vaistines, optikas, veterinarijos ir ortopedijos technika prekiaujančias, dirbti negali. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai.
Ponia Laima sako matanti juodu ant balto parašyta, kad dirbti ūkinių prekių centrai negali, bet taip pat mato, kad jų durys klientams plačiai atvertos. Galiausiai ji gavo ir Darbo inspekcijos atsakymą, nes užklausą jai persiuntė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Persiunčiame įvertinimui pagal kompetenciją, ar pareiškėjos nurodyta įmonė nepažeidžia karantino vykdymo nuostatų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, – rašoma Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus Šarūno Orlavičiaus pasirašytame rašte. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skundą jau seniai buvo gavęs.
Patikrinimas per 10 minučių
Tyrimo ėmėsi Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, tačiau, nuvykę į vietą, jie pamatė, kad skyriai, kaip ir reikalaujama, atskirti. Dokumentų, kokios prekės parduotos, pareigūnai tikrinti negali. „Nuvykome, pabuvome 10 minučių, klientų nebuvo ir išvažiavome“, – sakė tikrinant dalyvavęs pareigūnas.
„Patikrinimo metu pareigūnas bendravo su parduotuvės DEPO atsakingu asmeniu ir įspėjo laikytis Nutarimo reikalavimų“, – apie tyrimą pranešė Vilniaus savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leparskas. Gavęs pirkimo čekius, kurie rodo, kad prekiaujama esą tikrai ne pirmo būtinumo prekėmis, Viešosios tvarkos skyrius tyrimą nutarė tęsti.
Prekybos centro paaiškinimas
Prekybos tinklo atstovai pateikė tokį paaiškinimą. „Visų pirma norėtume atkreipti dėmesį, kad visos UAB DEPO DIY LT parduotuvės savo veiklą karantino metu vykdo laikydamosis teisės aktų, rekomendacijų ir aukščiausių veiklos standartų.
Remiantis parduotuvės vadovybės sprendimu, pagrindinė veikla, vykdoma DEPO parduotuvėse karantino metu, yra prekyba maisto produktais. Mūsų kasininkai prekybos salėje dirba už plastikinių pertvarų. Respiratoriai, apsauginės veido kaukės ir dezinfekcinis skystis buvo išdalyti, tačiau tokios apsaugos priemonės teisės aktuose yra tik rekomenduotinos.
Norėtume atskirai pabrėžti, kad DEPO parduotuvėse labai aukštos lubos ir veikia galingos vėdinimo sistemos, o maisto ir augintinių pašaro skyriuose yra platūs takai tarp lentynų, taip užtikrinant didesnį fizinį atstumą tarp pirkėjų prekybos salėje.
Norėtume atskirai pabrėžti, kad DEPO parduotuvėse labai aukštos lubos ir veikia galingos vėdinimo sistemos, o maisto ir augintinių pašaro skyriuose yra platūs takai tarp lentynų, taip užtikrinant didesnį fizinį atstumą tarp pirkėjų prekybos salėje. Savo parduotuvėse pirkėjams sudarėme sąlygas pasinaudoti rankų dezinfekciniu skysčiu ir vienkartinėmis pirštinėmis. Pirkėjų srautus parduotuvėse sureguliavome, kad judėtų viena kryptimi: įeitų pro vienas duris, išeitų pro kitas. Mes laikomės visų reikalavimų, kurie nustatyti kovo 19 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose dėl parduotuvių veiklos. Vežimėliai pirkiniams nuolat dezinfekuojami.
Klientų, kurie nesilaiko rekomendacijų, neaptarnaujame. Taip pat norėtume pastebėti, kad maisto skyriaus plotas karantino metu veikiančioje parduotuvėje yra maždaug 1 500 kv. m. Tai leidžia lankytojams išlaikyti tikrai didelius atstumus. Visi kiti skyriai nuo pirkėjų yra atitverti ir veikia tik kaip sandėlis.
DEPO sudarė galimybę pirkėjams užsisakyti pageidaujamas prekes elektroninėje platformoje. Jei norimų prekių nėra, pirkėjas gali pasirinkti skyrių „Kitos prekės“ ir surašyti reikalingas prekes. Gavus tokį užsakymą su „kitomis prekėmis“, DEPO konsultantas paskambina pirkėjui, baigia derinti galutinį užsakymą, ir mes pateikiame pasiūlymą išsiųsdami avansinę sąskaitą faktūrą elektroniniu paštu. Pirkėjas gali atsiskaityti mokėjimo pavedimu arba banko kortele, atsiimdamas prekes prie jų išdavimo vartų. Kai užsakytos prekės paruošiamos, pirkėjas jas gali pasiimti lauke esančiuose atsiėmimo punktuose, kurie įrengti netoli statybinių prekių skyriaus.
Patikrinome Jūsų informaciją apie papūgos įsigijimą. Gyvūnas tikrai buvo įsigytas internetu ir atsiimtas per prekių atsiėmimo punktą. Pabaigoje norėtume paminėti, kad mus reguliariai tikrina įvairios institucijos, ir tikrintojai neturėjo mums pastabų ar priekaištų“, – buvo rašoma atsakyme.
