Ar bus nekilnojamojo turto krizė Lietuvoje? Ar kris nekilnojamojo turto kaina? Tai tikrai dažniausiai aptarinėjamos šių dienų aktualijos, kurios greitai pasipildo gandais bei spekuliacijomis apie kainų kritimą ir situaciją, prilygstančią 2008 m. krizei.
Tokios spekuliacijos yra sunkiai pagrindžiamos racionaliais argumentais, todėl galimi trys Lietuvos NT situacijos vystymosi scenarijai. Jei karantinas truks, kaip dabar yra paskelbusi vyriausybė, iki balandžio vidurio – mes apskritai nesusidursime su apčiuopiamais pokyčiais būsto rinkoje. Tačiau antro, realesnio scenarijaus, atveju, kai su Covid-19 viruso plitimo stabdymu susijusios priemonės truks apie du mėnesius, rinkos sulėtėjimą jau pastebėsime.
Visgi tokio pokyčio mastas būtų nedidelis. Po trumpo atslūgimo, kai galbūt sumažės sandorių, aktyviau rinka atsities jau vasaros mėnesiais ir grįšime į 2019 m. pradžios NT rinkos skaičius. Atslūgimo laikotarpiu atsiras žmonių, kuriems pinigų reikėjo vakar, o spekuliantai bandys tuo naudotis. Visgi tai bus tik pavieniai atvejai, nekeičiantys bendro rinkos kainų lygio. Tai iš dalies patvirtina ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos paskelbti duomenys, jog apklausus NT vystytojus, jie savo projektuose artimiausiu metu neplanuoja teikti nuolaidų ir taip daryti žymesnių pokyčių nekilnojamojo turto rinkai.
Trečiasis scenarijus yra mažiausiai tikėtinas. Nors rinka jo atveju susidurtų su rimtesniais iššūkiais, tačiau tai nėra „niūrius scenarijus. Jei karantino laikotarpis užsitęs ilgiau nei pusę metų – natūralu, kad susidursime su situacija, kuomet ekonomikos smukimas bus neišvengiamas ir iš jo „išlipti“ prireiks daugiau laiko. NT rinka Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra itin veikiama gyventojų perkamosios galios, įpročių, gyvenimo gerėjimo – ką ir matėme paskutinius pora metų. Jei ekonomika susitrauks, Lietuvoje nedarbo lygis itin padidės, o bankai apsunkintų paskolų išdavimą – tuomet tai paveiks NT rinką, tada galėtume stebėti didesnį bendrą NT kainų lygio kritimą. Tačiau net ir tokio scenarijaus atveju nesitikime susidurti su itin dideliu kainų pokyčiu.
Svarbiausia, ką noriu pabrėžti – klysta tie, kurie gretina 2008 m. NT krizę su dabartine koronaviruso situacija. Tais metais krizę suformavo neatsakingas skolinimasis, didžiulis nelikvidžių turto vienetų skaičius, neuždengtos realiu turtu paskolos ir tai, jog gyventojai neturėjo sukaupę savo lėšų. Šįkart tiek verslai, tiek NT vystymo kompanijos – kur kas geriau pasiruošusios bei turi patirties su krizių valdymu. Svarbu ir tai, jog pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinkos augimas buvo itin tvarus. Kasmetinis 5–7 proc. augimas atspindėjo realią klientų paklausą būstui. Didžiulį indėlį nekilnojamojo turto tvarumui darė ir atsakingas skolinimasis. Tad tiems, kas laukia ir galvoja nepirkti šiuo laikotarpiu nekilnojamojo turto, nes vėliau galės jį įsigyti kur kas pigiau, patarčiau tokias galimybes vertinti itin atsargiai.
