Verslas

2020.04.05 06:30

Nors subsidijų dydžiai neaiškūs, darbdaviai jau gali kreiptis dėl paramos, suskubti turi ir dirbantieji savarankiškai

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2020.04.05 06:30

Užsiimantieji individualia veikla ir nuo COVID-19 nukentėjusios ar prastovas paskelbusios įmonės nuo šiandien gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl prastovų kompensavimo ir išmokų. Tačiau situacija paradoksali, nors kreiptis jau galima, kokią dalį prastovų darbdaviams kompensuos ir kokius kriterijus turi atitikti dėl išmokų besikreipiantys dirbantieji savarankiškai – neaišku.

Tokia situacija susidaro dėl to, kad šią savaitę, antradienį, dėl to balsuoti turėjęs Seimas sutarimo rasti negalėjo ir balsavimas nusikėlė į kitą savaitę.

Seimas turėjo nuspręsti, ar subsidijos už prastovas verslui turėtų būti padidintos ir kas konkrečiai iš dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą galėtų kreiptis dėl 257 eurų per mėnesį siekiančios paramos. Dėl to Seimas spręs tik antradienį – balandžio 7 dieną.

Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo ministras po fiasko Seime kitą dieną verslui žadėjo, jog sprendimai dėl kompensavimo mechanizmų tikrai bus priimti, todėl ragino verslus ir savarankiškai dirbančiuosius registruotis jau balandžio 5 dieną.

Jis teigė tokį sprendimą priėmęs, nes pasitikintis Seimu: „Mes planuojame ir toliau šią registraciją įgyvendinti dėl to, kad turime patikinimą iš Seimo, kad balandžio 7 dieną, kai vyks Seimo posėdis, šitoms nuostatoms (dėl subsidijų už prastovas padidinimo) bus pritarta.“

Kur kreiptis ir kokius duomenis pateikti?

Savarankiškai dirbantieji

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija LRT.lt informavo, kad šiek tiek skiriasi tvarka Užimtumo tarnyboje registruotiems ir neregistruotiems asmenims.

Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas bedarbiu ar ieškančiu darbo, prašymą gali pateikti elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje www.uzt.lt prieinama elektronine paslauga „Registracija“.

Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo Užimtumo tarnyboje yra ar buvo registruotas bedarbiu ar ieškančiu darbo, prieš tai susisiekęs su savo konsultantu, prašymą pateikia:

• elektroniniu paštu (nurodytu darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje), siunčiant užpildytą prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, kuriame yra registruotas.
• paštu, siunčiant užpildytą ir pasirašytą prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, kuriame yra registruotas.
• Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka, nepriklausomai nuo to, kiek savarankiškų veiklų vykdo.

Užimtumo tarnyba per 3 darbo dienas įvertina prašymą ir priima sprendimą skirti arba neskirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui.

Darbdaviai dėl subsidijos

Dėl subsidijos skyrimo nuo balandžio 5 dienos reikia kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota darbdavio buveinė. Tai daryti reikėtų nuotoliniu būdu – el. paštu, pasirašius elektroniniu parašu, arba paštu siunčiant į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota.

Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo pirmą kartą, teikiami šie dokumentai:
1) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu gavimo;
2) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova;
3) dokumentų, patvirtinančių, kad buvo paskelbta prastova, kopijos.

Kreipiantis dėl subsidijos vėlesniais mėnesiais:
1) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova;
2) dokumentų, patvirtinančių, kad buvo paskelbta prastova, kopijos;
3) dokumentai, pagrindžiantys, kad darbuotojams darbo užmokestis, kuriam išmokėta subsidija, buvo išmokėtas.

Dokumentai teikiami kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos pasiūlymas su prašymu gali būti teikiami iki mėnesio pabaigos.

Užimtumo tarnyba turi įsitikinti, kad subsidijos buvo panaudotos darbuotojų atlyginimams, todėl darbdavys kas mėnesį turės pateikti dokumentus, kurie patvirtintų atlyginimo išmokėjimą už praėjusį mėnesį.

Užimtumo tarnyba per 5 darbo dienų įvertina, ar pasiūlymą pateikęs darbdavys atitinka visas sąlygas ir priima sprendimą skirti arba neskirti subsidiją darbo užmokesčiui per prastovą. Prastovos subsidija išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos.

Išmoka savarankiškai dirbantiesiems – 257 eurai

Pagal siūlytas Užimtumo įstatymo pataisas, kurių Seimas dar nepriėmė, į 257 eurų per mėnesį išmoką galėtų pretenduoti tie dirbantieji savarankiškai, kurių savarankiška veikla buvo registruota prieš ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį iki kovo 15 dienos, ir ji nebuvo nutraukta iki pat šių metų kovo 16 dienos.

Tačiau į išmoką negalėtų pretenduoti tie, kurie taip pat dirba ir pagal darbo sutartį. Jeigu asmuo vykdo net kelias savarankiškas veiklas, išmoką jis gaus tik už vieną.

Prastovų dydžiai: galiojantys dabar ir tie, dėl kurių balsuos Seimas

LRT.lt pažymi, kad kol neįvyko balsavimas Seime, lieka galioti pirminis Vyriausybės siūlymas, kad į prastovą išėjusiems asmenims valstybė dengs 60 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 607 popieriuje (t. y. ne daugiau kaip viena minimalioji alga). Likusius 40 proc. nuo darbuotojo atlyginimo turės padengti darbdavys.

Taip pat lieka ir antras variantas, kad valstybė dengs 90 proc., bet ne daugiau nei minimalioji alga, o darbdavys turės padengti 10 proc. Šis variantas galios ypač nuo karantino nukentėjusiems verslams, kai jų veikla yra nutraukta arba labai stipriai apribota dėl karantino.

LRT.lt taip pat primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pasiūlė skirti dviejų dydžių subsidijas, darbuotojui išėjus į prastovą arba dalinę prastovą, būtent dėl šių dydžių kovo 31 d. turėjo balsuoti Seimas.

Pirmas siūlymas – dengti 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 (1,5 MMA) eurų popieriuje. Tokiu atveju darbdavio pareiga būtų išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

Antras siūlymas – dengti 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus popieriuje. Tokiu atveju darbdavio pareiga būtų išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Vadinasi, jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes subsidijos lubos padidėja iki 1,5 minimaliosios algos. Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimaliosios algos.

Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Kaip rašoma Užimtumo tarnybos puslapyje, darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokamas mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.