Verslas

2020.04.02 15:57

Siūloma gelbėti senas verslo paskolas, tačiau Seimo komitete kyla abejonių – tai parama bankams, o ne verslui

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.04.02 15:57

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka Seimo Ekonomikos komiteto nuotoliniame posėdyje pristatė verslo gelbėjimo paketą. Tarp minimų priemonių, galimybė valstybės lėšomis suteikti paskolų garantiją jau anksčiau verslo paimtoms paskoloms. Tačiau Seimo ekonomikos komitetas tokį pasiūlymą kritikuoja ir teigia, kad tai parama bankams, o ne verslui.

J. Rojaka pastebi, kad finansus administruojančioje įmonėje INVEGA (Investicijų ir verslo garantijos) disponuojamų lėšų dalis pastaruoju metu padidėjo nuo 1,1 iki 1,3 mlrd., o didžioji dalis INVEGA lėšų bus skirta padėti verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso.

Daugiausiai – beveik 500 mln. eurų INEVGA esančių lėšų valstybė skirs kredito garantijoms, naujoms paskoloms – 250 mln. eurų, o palūkanų kompensavimui – 20 mln. eurų.

„Palūkanos bus kompensuojamos visoms paskoloms ir lizingui, kai yra atidedama paskola bankui. Kai yra suteikiamos paskolų atostogos, palūkanų kompensavimo rūpinasi valstybė. Tačiau nereikia pamiršti, kad palūkanos gali būti atidėtos iki 6 mėn. Paskola gali būti atidėta ir 3 mėnesiams, bet palūkanos būtų kompensuojamos tik už faktinį laikotarpį. Taip pat verta paminėti, kad finansų tarpininkai negalės didinti paskolų palūkanų dydžio, o palūkanos bus kompensuojamos iki 7 proc. Tokių paskolų yra apie 95 proc.“, – sako J. Rojaka.

Anot jos, paskolų palūkanos verslui bus kompensuojamos nuo karantino paskelbimo – kovo 16 d. iki karantino pabaigos. Palūkanų kompensavimo priemonės pradės veikti jau nuo balandžio 6 d.

K. Rojaka, kalbėdama apie kreditų garantijas, pažymi, kad jos bus suteikiamos tiek paskoloms, tiek ir lizingui. 60 proc. paskolų garantijos fondo atiteks naujoms paskoloms, o 40 proc. – jau esamo portfelio restruktūrizacijai ir peržiūrėjimui.

LRT.lt primena, kad gavus paskolos garantiją iš INVEGA ir įmonei bankrutavus arba neišgalint atiduoti paskolos, INVEGA, paskolos kreditą suteikusiai finansų įmonei grąžina iki 80 proc. paskolos.

Tačiau konservatorius Dainius Kreivys reaguodamas į J. Rojakos siūlymą, paskolos garantijas suteikti 80 proc. kredito, tikina, kad tai nesuveiks. Bankai nenorės prisiimti rizikos, todėl valstybė, anot Seimo nario, privalo dengti 100 proc. paskolos rizikos.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė taip pat pastebi, kad iš valstybės iždo bus skirta 50 mln. eurų lengvatinėms paskoloms verslui teikti.

„Papildomai bus skirta 50 mln. eurų paskolos labiausiai paveiktam verslui, jų likvidumui palaikyti. Tos paskolos iš esmės bus skiriamos tiems sektoriams, kurių veika dėl COVID–19 yra apribota arba sustojusi. Toms įmonėms, kurios turi finansinių įsipareigojimų, turi mokėti už nuomą ir darbuotojų prastovą arba turi kitokių būtinųjų išlaidų“, – aiškina J. Rojaka.

Paskolos bus skiriamos kas mėnesį, skolinimosi kaštus dengs valstybė, o maksimali paskolos suma sieks iki 100 tūkst. eurų. „Tuo metu INVEGA aprūpins paskolų teikėjus reikiamomis lėšomis. Paskolas reikės grąžinti nuo karantino paskutinės dienos praėjus 2 metams su galimybe pratęsti laikotarpį“, – sako J. Rojaka.

Nesupranta, ką gelbėja: ar verslą, ar bankus

Seimo narys Virgilijus Poderys kritikuoja Ekonomikos ir finansų ministerijos pasiūlymus ir tikina, kad dabartinė verslo gelbėjimo schema – per daug sudėtinga.

„Aš niekaip nesuvokiu, kaip INVEGA ir kitos susijusios institucijos visą tai administruos. Kadangi yra dešimtys tūkstančių įmonių, o sąlygų taip pat yra dešimtimis. Todėl siūlau supaprastinti paramos teikimo mechanizmus, nes kitaip tikrai pražūsime“, – sako V. Poderys.

Jis taip pat kritikuoja siūlymą suteikti valstybės garantijas senoms paskoloms. „Mano nuomone, tai parama bankams, o ne verslui“, – sako V. Poderys.

Jam antrina ir D. Kreivys. Anot jo, smulkiajam ir vidutiniam verslui pirmoji priemonė – skirti 500 mln. eurų paskolų garantijoms neveiks, o ji bus naudinga tik patiems bankams: „Naujų paskolų nebus, bankai susitvarkys senas paskolas, o įtaka ekonomikai bus nulinė. Atsiprašau už tiesmukumą, tačiau tokios priemonės tikrai nereikia“, – sako D. Kreivys.

Anot jo, daug naudingiau būtų dalį paskolų garantijoms skirtų lėšų perkelti į trečiąjį instrumentą – paskolas verslo likvidumui užtikrinti.

Tačiau į tai reaguodama J. Rojaka tikina, kad garantiją suteikus tik naujoms paskoloms – bankai jų vis tiek neišduos, todėl ir buvo pasiūlyta, jog valstybė suteiktų garantijas ir senoms paskoloms.

„Jeigu garantijos būtų suteikiamos tik naujoms paskoloms, nei vienas bankas ja nepasinaudos. Bankai nėra suinteresuoti dalinti naujų paskolų. Tačiau, jeigu už naujas paskolas yra galimybė perdėlioti riziką dabartinėms paskoloms ir jas sumažinti, tuomet bankai su mielu noru pasinaudotų ta programa. Tai yra kompromisinis variantas, kuris gali suveikti“, – aiškina J. Rojaka.

Verslo atstovai abejoja, ar užteks valstybės paramos

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pasakoja, kad kai kurios siūlomos priemonės verslui gelbėti yra tinkamos, tačiau jam kyla klausimas, ar užteks valstybės siūlomų lėšų padėti verslui.

„Su kiekviena diena žinios ateina vis prastesnės. Jeigu mes kalbėjome, kad paveikti tik tie verslai, kurie yra uždaryti, tai dabar jau girdisi iš visų įmonių signalai, kad apsukos lėtėja, o užsakymai mažėja. Panašu, kad turėsime sudėtingesnę situaciją, nei mes iš pradžių įsivaizdavome“, – sako R. Dargis.

Anot jo, labai svarbu skirti didelį dėmesį eksportuojančioms įmonėms, tačiau didelės pagalbos šiuo metu reikia ir mažiems verslams, kurių apyvartos yra nulinės: „Jiems reikia mokėti algas, nuomą. Kaip žinote, algų palaikymo priemonė nėra diskutuojama be verslo prisidėjimo. Tai mano nuomone nėra teisinga tiems verslams, kurie gyveno tik einamojo mėnesio pajamomis ir neturėjo galimybių turėti didesnių pagalvių. Todėl manau, kad verta kalbėti apie verslo sektorius ir pinigų kiekį, kuris būtų priimtinas verslui“, – teigia R. Dargis bei priduria, kad didžioji dalis valstybių ekonomikai gelbėti skirs 10–16 proc. šalies BVP, tačiau Lietuva skiria mažiau.

Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pastebi, kad dabartiniai INVEGA siūlymai – tėra ilgalaikiai, o verslui pagalbos reikia šiuo metu.

D. Gedvilas taip pat abejoja, kad įmonei net ir turint INVEGOS garantiją, bus suteikta paskola. „Jeigu kreipsis 35 tūkst. ūkio subjektai, kurie dabar patiria nuostolius, tai tikėtina, kad INVEGA 100 proc. nesuvaldys tokio kiekio prašymų“, – pastebi D. Gedvilas.

Todėl jis Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu siūlo alternatyvą – kiekvienai šalies įmonei pervesti tokią paskolos dalį, kokia praėjusiais metais buvo bendrovės vidutinė mėnesinė apyvarta.

„Manau, kad dabartinis projektas verslo gelbėjimo yra visiškai netinkamas, atsižvelgiant į laiką. Todėl reikia labai operatyviai įgyvendinti paramos instrumentus ir įgyvendinti mūsų siūlymą – verslams suteikti 1 mėn. apyvartos dydžio paskolą“, – siūlo D. Gedvilas.

Tačiau tokį D. Gevilo pasiūlymą kritikuoja J. Rojaka, kadangi, anot jos, kai kurių verslo sektorių apyvartos yra labai didžiulės, o tai užkirstų kelią visiems verslo sektoriams paskirstyti paramą tolygiai.