Verslas

2020.04.02 10:30

Statistiką stebintis Šapoka kiek nusivylęs: dalis verslo renkasi paprasčiausią kelią ir atleidinėja darbuotojus

jau kitą savaitę turėtų prasidėti pajamų deklaravimas; atnaujinta 10.49

Dalis verslo atstovų renkasi paprasčiausią kelią ir atleidžia dalį savo darbuotojų, bandydami sumažindami patiriamą žalą, paklaustas apie žlungančius verslus ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

„Žinoma, kad valstybės resursai nėra begaliniai, dedame visas pastangas, kad būtų išsaugota kuo daugiau verslų, (...) kuo daugiau darbo vietų. Dalis verslo renkasi paprastesnį kelia, nori minimizuoti savo nuostolius ir atleidinėja darbuotojus“, – komentavo V. Šapoka.

Jis įvardijo, kad verslams valstybė sukūrė ne vieną įrankį, kuris turėtų paskatinti tokio kelio nesirinkti: ketinama subsidijuoti dalį prastovoje esančių darbuotojų atlyginimų, suteikti garantijas už įmonių paskolas, atidėti mokesčius ir kt. „Taigi kviečiu elgtis solidariai“, – ragino V. Šapoka.

Jo pastebėjimu, vis dėlto verslininkams iki šiol kyla klausimų, kas galės pasinaudoti Vyriausybės sukurtomis priemonėmis. Anot ministro, atsakymas labai paprastas – tai taikoma tiek privačioms, tiek viešosioms įmonėms, tiek individualia veikla užsiimantiems gyventojams.

V. Šapoka taip pat atkreipė dėmesį, kad paskelbus apie šias priemones VMI sudarė įmonių, apribojusių savo veiklą dėl karantino, sąrašą.

„Šios įmonės be jokio kreipimosi į VMI yra atleidžiamos dėl delspinigių. (...) Šiame sąraše yra 35 tūkst. įmonių“, – atkreipė dėmesį ministras.

Jeigu verslai ar gyventojai į šį sąrašą vis dėlto nepatenka, bet dėl karantino patiria sunkumų, jiems tereikia pateikti prašymą VMI.

„Noriu paraginti atsakingą verslą, kuris nepatiria sunkumų ir turi galimybę mokėti mokesčius laiku, tai ir daryti, to šiuo metu reikia“, – ragino V. Šapoka.

Jis taip pat tvirtino, kad girdimi verslo nuogąstavmai dėl to, kad subsidijos verslui gali būti išmokėtos per vėlai. Vis dėlto ministras patikino, kad tai – dienų, o ne savaičių klausimas.

„Invega“ dirba labai sparčiai, vakar turėjome paskutinį pokalbį su bankais dėl pagrindinių sąlygų. Yra susitarta dėl pagrindinių sąlygų. Dalis priemonių jau startavo, dalis startuos artimiausiu metu. Manau, tai ne savaičių, o dienų klausimas“, – tvirtino V. Šapoka.

VMI sudarė ekonominių veiklų sąrašą, jame atsidūrusiesiems irgi bus taikoma pagalba

Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė pažymėjo, kad jau praėjusią savaitę pradėjo siųsti laiškus 35 tūkst. į sąrašą įtrauktų įmonių. Joms bus taikomos šios lengvatos: atleidimas nuo delspinigių, naujų mokesčių neišieškojimas ir mokestinės paskolos sutarties sudarymas be palūkanų.

Įmonėms, kurios yra sąraše, iki pat ekstremalios situacijos pabaigos, nereikia rašyti jokių prašymų, dar kartą pabrėžė VMI vadovė.

„Pasibaigus karantino laikotarpiui, jos turės 2 mėnesius sudaryti mokestinės paskolos sutartis su VMI ir „Sodra“, o jei joms pasisekė – per tuos du mėnesius jos susimokės ir mokesčius“, – sakė ji.

Kitos įmonės, kurios nėra sąraše, gali į VMI kreiptis pačios, tokių šiuo metu yra apie 5 tūkst.

Taip pat VMI sudarė ir ekonominių veiklų sąrašą, šiomis veiklomis užsiimantiems gyventojams bus taikomos analogiškos VMI ir „Sodros“ mokestinės pagalbos priemonės.

Sąrašą galima rasti VMI interneto svetainėje – „COVID-19. Informacija vykdantiems individualią veiklą“.

„Gauname apie 4 tūkst. ir smulkaus verslo kreipimųsi arba tų, kurie vykdo veiklą pagal individualią pažymą. Raginame juos nesijaudinti, nes visas permokas jie gali susigrąžinti, arba jas skirti kitam laikotarpiui. Noriu atkreipti dėmesį, kad šįryt buvo paskelbtas sąrašas su 125 veiklomis, ir gyventojams, vykdantiems veiklą, kuri yra sąraše, galioja tokios pačios sąlygos kaip ir įmonėms, kurioms taikomos lengvatos, vadinasi, jiems niekur kreiptis nereikia.

Individualią veiklą vykdantys gyventojai, kurių ekonominė veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo, atleidžiami nuo delspinigių, jiems nebus inicijuoti nauji mokesčių išieškojimo veiksmai“, – ramino ji.

E. Janušienė užsiminė, kad pajamų deklaravimo startas turėtų būti paskelbtas jau kitą savaitę.

„Šiemet gyventojų deklaravimas turėtų būti kitokiu būdu pateiktas, o startas planuojamas kitą savaitę. Taip pat šiemet gyventojų deklaravimo pateikimo terminas yra ne gegužės 1-oji, o liepos 1 d.“, – pažymėjo ji.

VMI vadovė taip pat teigė, kad kovą inspekcija turėjo 15 proc. mažesnį pajamų surinkimą, nei buvo planuojama.

Ragina neprarasti budrumo: daugėja klaidinančios reklamos ir nesąžiningų pardavėjų

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu stebimas didesnis pasitikėjimas elektroninėmis parduotuvėmis, tačiau tuo pat metu fiksuojama ir daugiau grėsmių.

„Pirmiausia pastebime tendenciją, kad elektroninėje erdvėje daugėja klaidinančių teiginių, kai teigiama, kad tiek maisto papildai, kosmetikos priemonės apsaugo nuo koronaviruso, arba net vaistai nuo koronaviruso reklamuojami. To negali būti“, – akcentavo N. Ulbaitė.

Jos teigimu, taip pat pastebimas didėjantis apgaulių skaičius socialiniuose tinkluose. Pirkėjai susivilioja pasiūlymais įsigyti veido kaukių ar kitų šiuo metu itin paklausių prekių. Tačiau atlikę užsakymą prekių negauna.

„Vartotojai užsisako įvairias prekes, kurių iš viso negauna, bandydami susisiekti su pardavėju dažnai yra blokuojami ir kitą dieną tos paskyros net nebėra „Facebook“ platybėje. Tokios tendencijos neramina. Matome, kad kainos yra išaugusios, ypač tų prekių, kurių trūksta“, – komentavo N. Ulbaitė.

Pasak jos, tokiais atvejais su iššūkiais surasti nesąžiningus pardavėjus susiduria ir VVTAT. Kai kuriais atvejais kreipiamasi į Registrų centrą ar net policiją.

Norint išvengti tokių nutikimų, N. Ulbaitė patarė atkreipti dėmesį, ar elektroninės parduotuvės svetainėje yra nurodyti pardavėjo kontaktai, registracijos numeris.

Taip pat N. Ulbaitė ragino, prieš įsigyjant dezinfekcinių priemonių, pasitikrinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro internetinėje svetainėje, ar ketinama pirkti priemonė iš tiesų yra autorizuota ir atitinka standartus.

Didelių nuogąstavimų gyventojams kelia ir neatgaunami pinigai už atšauktas keliones. N. Ulbaitė patvirtino, kad per pastarąjį mėnesį VVTAT dėl to gavo maždaug 200 vartotojų prašymų.

Jos teigimu, situacija turėtų palengvėti po to, kai trečiadienį Vyriausybė nutarė įteisinti kelionių kuponus. Kelionei neįvykus, klientui galėtų būti išduodamas kuponas, kuriuo jis pasinaudotų vėliau.

„Tokia iniciatyva buvo pateikta ir mūsų valstybėje. Vakar vyriausybė pritarė tokiam pasiūlymui, kad būtų galimybė pasinaudoti kelionės kuponu. (...) Tačiau nei kuponai, nei kitos alternatyvos neeliminuoja vartotojo teisės atsisakyti sutarties ir atgauti pinigus“, – pabrėžė N. Ulbaitė.

Vis dėlto ji ragino vartotojus būti supratingus – dėl patiriamų sunkumų dauguma bendrovių negalės grąžinti pinigų už kelionę per numatytas 14 d., todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, gali tekti palaukti ilgiau.

Žalą ekonomikai galiausiai lems karantino trukmė

Paprašytas įvertinti galimą žalą Lietuvos ekonomikai, V. Šapoka spaudos konferencijoje teigė, kad šiuo metu ką nors prognozuoti ypač sunku.

„Visai neseniai Finansų ministerija yra pateikusi savo prognozes. (...) Jeigu virusas bus suvaldytas pirmąjį pusmetį, kritimą skaičiuosime vienaženkliu skaičiumi, jeigu nebus suvaldytas pirmąjį pusmetį, skaičiuosime dviženkliais skaičiais“, – situaciją apibendrino ministras.

„Neigiamos ekonomikos pasekmės tikrai pasijus“, – pridūrė V. Šapoka.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas praėjusią savaitę teigė, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc. o nedarbas pakilti iki 12,5 proc.

Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc. o nedarbas išaugtų iki 16 proc.

V. Vasiliauskas pripažino, kad ankstesnė, pirmąją karantino savaitę teikta prognozė, jog šalies ekonomika 2020 m. susitrauks 1,2 proc. buvo per daug optimistinė. Todėl Lietuvos bankas pateikė 3 naujus scenarijus, kurie priklausys nuo karantino ilgio.

Kitų dar pirmąją karantino savaitę parengtose prognozėse manoma, jog BVP smuks nuo 1,3 iki 5 proc.

Finansų ministerija pirmąją karantino savaitę tvirtino, kad koronavirusą Europoje pažabojus iki 2020 metų vidurio, šalies ekonomika smuks nuo 1,3 iki 2,8 proc.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad Lietuvos BVP šiemet susitrauks 5 procentais. Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad šiemet šalies BVP turėtų smukti apie 2,5 proc., tačiau kitais metais augimas turėtų siekti iki 6,5 proc. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 3,2 proc.