Verslas

2020.04.02 08:45

Nausėdos patarėjas Neverovičius: strateginės šalies įmonės dirba be trikdžių

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.04.02 08:45

„Esame pasiruošę (tokiai krizei – LRT.lt) dėka ilgamečių investicijų į infrastruktūrą. Galime pasidžiaugti, kad jinai (infrastuktūra – LRT.lt) puikiai veikia. Nėra didesnių trikdžių, galime naudotis ekonominiais privalumais, geresne dujų kaina, tačiau reikia ruoštis darbuotojų pasiruošimui šiomis ekstremaliomis sąlygomis dirbti nuotoliniu būdu. O tie, kas negali dirbti iš namų, reikia užtikrinti, kad nesusirgtų“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius.

– Trečiadienį prezidentas domėjosi kaip koronaviruso akivaizdoje laikosi mūsų strateginės įmonės: elektros, dujų, transporto, ryšių. Ar jos kaip nors yra paveiktos?

– Jos paveiktos tiek pat, kiek ir visa ekonomika. Karantino sąlygos lygiai taip pat veikia darbuotojus ir įmonių veiklą. Prezidentas išgirdo, kad esame pasiruošę (tokiai krizei – LRT.lt) dėka ilgamečių investicijų į infrastruktūrą. Galime pasidžiaugti, kad jinai (infrastuktūra – LRT.lt) puikiai veikia. Nėra didesnių trikdžių, galime naudotis ekonominiais privalumais, geresne dujų kaina, tačiau reikia ruoštis darbuotojų pasiruošimui šiomis ekstremaliomis sąlygomis dirbti nuotoliniu būdu. O tie, kas negali dirbti iš namų, reikia užtikrinti, kad nesusirgtų.

– Čia ir yra didžiausia grėsmė, kad dėl susirgusių darbuotojų mūsų strateginės įmonės negalėtų funkcionuoti?

– Taip. Įmonėms reikėjo paruošti veikimo planą, pasirūpinti tiekimu, logistika, saugumu. Tie veiksmai duoda rezultatų. Kritinių susirgimų nėra pastebėta. Rizikos valdomos. Galvojame, kad viskas turėtų būti tvarkoje.

Labai vertiname medikų atliekamą darbą, tačiau tam, kad ekonomika nesustotų, kad parduotuvėse turėtume prekių, labai svarbų vaidmenį atlieka mūsų transporto įmonės ir krovininių automobilių vairuotojai.

– Ar darbuotojai yra aprūpinti apsaugos priemonėmis?

– Taip, šitas klausimas yra keliamas atitinkamose valdymo grupėse tam, kad tų kertinių, esminių darbuotojų sveikata būtų, esant reikalui, tikrinama ir nebūtų nutraukiama strateginių įmonių veikla.

– Prezidentas sako, kad tokie atvejai, kuomet kovo viduryje po audros šalyje be elektros liko 200 tūkst. gyventojų, pasikartoti daugiau negali. Pone Neverovičiau, ar tai yra įmanoma?

– Tai yra didelis iššūkis, kadangi tai buvo gamtos stichija, su kuria nors ir susidoroti pavyko labai greitai, atstatyti elektrą pavyko rekordiškai greitai, tačiau visiškai išvengti tokio scenarijaus pavyktų tik sukabeliavus ir paslėpus po žeme visus skirstymo tinklus. Vargu, ar tai įmanoma padaryti iš karto. Tačiau pokalbio metu nutarta, kad toks prioritetas investicijoms turėtų būti suteiktas. To, greičiausiai, tikėtųsi ir žmonės, ir savivaldybės.

Tai būtų geras būdas paskatinti ekonomiką, nukreipti valstybės investicijas, sustiprinant elektros tiekimo patikimumą vartotojams tokiu būdu, kad oro linijos būtų kabeliuojamos.

– Toks variantas, kad visi kabeliai būtų paslėpti po žeme, yra realiai svarstomas?

– Visų paslėpti yra finansiškai neįmanoma, tačiau yra identifikuojamos prioritetinės kryptys ir tų kabeliavimo darbų būtų daug daugiau.

– Kas galėtų priimti tokius sprendimus ir per kiek laiko?

– Atsakinga yra „Ignitis“ grupė ir jos skirstymo operatorius „Eso“, kurie ruošiasi ir vykdo tuos darbus, suderinus, žinoma, su energetikos ministerija bei energetikos reguliavimo tarnyba.

– Prasidėjus karantinui ir visiems labiau pradėjus naudoti mobilųjį ryšį ir internetą, paaiškėjo, kad, vis dėl to, šitie dalykai stringa. Kaip tai vertina Prezidentas?

– Operatoriai mato, kad esame pasiruošę padidėjusiems poreikiams. Kas gi atsitiko? (Krūvio – LRT.lt) neatlaikė aptarnaujančios programos. To geriausias pavyzdys yra mokiniai. Jiems visiems, vienu metu prisijungus prie sistemų, kurios anksčiau nebuvo taip intensyviai naudojamos, paaiškėjo, kad jos tiesiog nėra pasiruošusios tokiam srautui ir dėl to atsirado tokie trikdžiai. Tačiau šitas reikalas yra sprendžiamas ir ateityje neturėtume daugiau turėti tokių iššūkių.

To geriausias pavyzdys yra mokiniai. Jiems visiems, vienu metu prisijungus prie sistemų, kurios anksčiau nebuvo taip intensyviai naudojamos, paaiškėjo, kad jos tiesiog nėra pasiruošusios tokiam srautui ir dėl to atsirado tokie trikdžiai.

– Jūs siunčiate svarbią žinią, kad patys tinklai yra pajėgūs toms apkrovoms, kurių mums dabar, per karantiną, reikia, bet tik tos programos, kurios naudojasi tais tinklais, su jomis yra problemų. Tačiau ir jos yra tvarkomos.

– Be abejo, su tinklais taip pat yra tam tikrų iššūkių, tačiau operatoriai, privatūs operatoriai ir reguliuotojas aktyviai stebi situaciją ir ten, kur reikia, aktyviai stiprina infrastruktūrą. Svarbu yra užtikrinti nenutrūkstamą ryšį.

– Paminėjote švietimą ir mokymą nuotoliniu būdu. Tą reikalą taip pat yra galimybių išspręsti?

– Taip, girdėjome pranešimus iš tų sistemų savininkų. Jie stiprina pajėgas, investuoja papildomai į pralaidumus. Tikėkimės, kad čia tik laiko klausimas, kada jie susitvarkys.

– Transporto sričiai koronavirusas taip pat labai smarkiai smogė. Nebeskraido lėktuvai, nutraukti keltų maršrutai, net tarpmiestiniai autobusai nebevažiuoja. Kokių čia kyla problemų?

– Noriu pasakyti, kad labai vertiname medikų atliekamą darbą, tačiau tam, kad ekonomika nesustotų, kad parduotuvėse turėtume prekių, labai svarbų vaidmenį atlieka mūsų transporto įmonės ir krovininių automobilių vairuotojai. Jiems Europos Sąjungoje (ES) yra palikti žalieji koridoriai, jie gali, besilaikant karantino sąlygų, dirbti, vežti krovinius. Čia yra labai svarbi funkcija šiais laikais, kad ekonomika nesustotų.

– Ar tie žalieji koridoriai veikia tinkamai? Bent jau iš pradžių, šalims įvedant karantiną, tam tikrų trikdžių buvo.

– Taip, iš tiesų buvo. Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.

Austrijos ir Italijos pasienyje taip pat girdėjome apie panašius iššūkius, tačiau pavyko su jais susidoroti visiems supratus ir ES sutarus, kad čia yra be galo svarbus prioritetas

– Ar gali transporto įmonės tikėtis valstybės pagalbos ateityje?

– Tos įmonės, kurios susiduria su iššūkiais, tikrai gali pasinaudoti Vyriausybės pasiūlytu planu, tačiau turėtume į šią situaciją pažiūrėti plačiau. Lietuvoje iki krizės turėjome iššūkių su logistika. Pavyzdžiui, Vilniaus ar visos Lietuvos pasiekiamumas oro transportu.

Laikas pagalvoti apie tai, kad po krizės, galimai atsiranda sąlygos Lietuvos situaciją pakeisti į gerąją pusę.

Parengė Vismantas Žuklevičius