Verslas

2020.04.02 05:30

Vykstant naftos kainų karui, Mačiulis ragina per daug nesitikėti: degalų įperkamumas ir taip istorinėse aukštumose

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.04.02 05:30

Gyventojams besiskundžiant, kad, naftos kainai smukus daugiau nei 60 proc., degalinės neskuba lepinti savo klientų, banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nėra visai taip. Anot jo, degalų įperkamumas yra istorinėse aukštumose, o, naftos kainai nukritus iki nulio, benzinas vis tiek kainuotų apie 0,8 euro.

Į LRT.lt redakciją kreipėsi asmuo, kuris piktinasi, kad naftos kaina nuo 2020 m. pradžios smuko žemyn daugiau nei 60 proc., tačiau degalų kainos smuktelėjo mažiau. Kai kurie degalinių tinklai už litrą dyzelino vis dar prašo 1,07 euro, o benzino kaina vis dar siekia apie 1,15 euro.

Tačiau banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis aiškina, kad tokių didelių degalų kainų pokyčių nepastebime, nes naftos kaina tesudaro vieną ketvirtadalį degalų kainos. Ekonomistas pažymi, kad, netgi naftos kainai nukritus iki nulio, degalinėse benzinas vis tiek kainuotų apie 0,8 euro.

Netgi naftos kainai nukritus iki nulio, degalinėse benzinas vis tiek kainuotų apie 0,8 euro.

N. Mačiulis aiškina, kad kone 3 ketvirtadalius benzino kainos sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), degalinės marža, akcizas ir perdirbėjo marža.

Pavyzdžiui, jei barelis naftos kainuotų vos 1 eurą (balandžio 1 d. „Brent“ naftos kaina už barelį siekė 25 JAV dolerius), tuomet perdirbėjo marža benzino kainoje siektų apie 0,13 euro, akcizas būtų 0,43 euro, 0,09 euro tektų degalinės maržai, o PVM siektų 0,14 euro. Tokiu atveju benzino kaina degalinėse galėtų būtų apie 0,79 euro.

Todėl, anot ekonomisto, naftos kainai ir toliau krentant žemyn, didžiulių pokyčių degalų kainoje nepamatysime. „Kaina dar gali sumažėti keliais centais, tačiau, naftos kainai kritus ir žemiau 20 dolerių už barelį, nieko vartotojams tai labai nekeistų“, – aiškina N. Mačiulis.

LRT.lt primena, kad skaitytojo atsiųstos nuotraukos, kuriose užfiksuota dyzelino kaina siekia 1,07 euro, buvo darytos kovo 30 d.

LRT.lt balandžio 1 d. vakarą taip pat fiksuotos degalų kainos Vilniuje esančiose degalinėse. Degalinėje „Viada“ dyzelino kaina siekė – 0,99 euro, benzino (95) – 1,13 euro, „Neste“ dyzelino kaina – 0,99 euro, benzino (95) – 1,11 euro, „Circle K“ dyzelino kaina – 1,01 euro, benzino (95) – 1,14, „EMSI“ dyzelino kaina – 0,95 euro, benzino (95) – 1,07 euro. „Ecoil“ dyzelino kaina – 0,93 euro, benzino (95) – 1,04 euro. „Alauša“ dyzelino kaina – 0,94 euro, benzino (95) – 1,05 euro. Kaune esančioje degalinėje „Jozita“ dyzelino kaina siekė 0,84 euro, benzino (95) – 0,95 euro.

Naftos įperkamumas – didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo

N. Mačiulis tikina, kad šiuo metu degalų kainos yra istorinėse žemumose, o įpirkti degalus vidutiniam lietuviui dar niekada nebuvo taip pigu.

„Į panašų lygį naftos ir degalų kainos buvo nukritusios 2015 metais po to, kai didžiausių naftos eksportuotojų susivienijimui OPEC priklausančios šalys nesusitarė dėl kainų ir naftos kaina smuko. Tačiau per tuos 5 metus gyventojų pajamos padidėjo apie 20 proc., o tai reiškia, kad degalų įperkamumas yra didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo“, – tikina N. Mačiulis.

Ekonomistas vardija, kad tokias žemas naftos kainas lemia 2 kintamieji. Pirmasis – dėl koronaviruso sumažėjusi naftos paklausa. „Mes prognozuojame, kad naftos vartojimas dėl to bus bent dešimtadaliu mažesnis, negu praėjusiais metais“, – sako N. Mačiulis.

Antrasis kintamasis – žlugusios OPEC ir Rusijos derybos dėl naftos pasiūlos kiekio mažinimo.

„Net ir vieną iš šitų veiksnių pašalinus, naftos kainos šiais metais vis tiek liks labai žemos“, – aiškina ekonomistas.

Anot jo, džiaugtis labai žemomis naftos kainomis per daug neverta. „Tokia žema kaina neigiamai veikia daugelį Vidurio Rytų valstybių. Tai daro neigiamą įtaką Rusijos, JAV, Norvegijos ekonomikai, o tai gali neigiamai paveikti ir Lietuvos eksportą į minėtas šalis. Kada vyksta tokio pobūdžio šokas naftos rinkoje, gyventojų perkamoji galia (degalų) išauga, tačiau tai nieko gero nereiškia. Šalutiniai neigiami efektai bus daug didesni, todėl šioje situacijoje aš nematau teigiamos naudos nei vartotojui, nei verslui“, – tikina N. Mačiulis.

Degalinės dėl pigusios naftos daugiau neuždirba

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys LRT.lt aiškina, kad smukusios naftos kainos įtakos degalų maržai neturi, o kai kuriais atvejais smukus naftos kainai prekybininkų maržos netgi sumažėja, nes padidėja apyvarta.

V. Šukys teigia, kad šiuo metu sumažėjusios naftos kainos degalų pardavėjams yra naudingos tik dėl vieno aspekto – degalams įsigyti reikia skirti mažiau apyvartinių lėšų. V. Šukys taip pat tvirtina, kad nors ir daug kas piktinasi dėl lėtai krentančių degalų kainų, degalinių atstovai dirba su bene žemiausiomis maržomis rinkoje.

„Bet kokiame versle yra uždirbama iš maržos, o mūsų versle ji yra viena žemiausių. Nuo euro įvedimo mes likome labiausiai nukentėję, nes viskas brango. Tačiau mūsų degalų kainos buvo konvertuotos pagal kursą, o maržos – nė kiek nepadidėjo“, – pastebi Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius.

Anot jo, dyzelino kaina nuo kovo mėnesio pradžios kai kuriose vietose yra sumažėjusi netgi 0,25 euro, todėl teigti, kad degalų kainos nekrenta, negalima.

Paklausa yra sumažėjusi

V. Šukio teigimu, šiuo metu degalinėms nėra patys geriausi laikai, kadangi degalų paklausa yra sumažėjusi. Daugiau kuro nei įprastai šiuo metu perka tik ūkininkai, tačiau paprasti vartotojai kuro įsipila mažiau.

Žmonės pylėsi kurą į papildomus bakelius. Galbūt buvo kilusi panika, kažkas galvojo, kad degalai baigsis, kaip ir tualetinis popierius, tačiau taip neįvyko.

Tiesa, V. Šukys pastebi, kad pirmosios karantino savaitės metu žmonės degalų pylėsi daugiau nei įprastai: „Žmonės pylėsi kurą į papildomus bakelius. Galbūt buvo kilusi panika, kažkas galvojo, kad degalai baigsis, kaip ir tualetinis popierius, tačiau taip neįvyko“, – pasakoja V. Šukys.

Paklaustas, kodėl Lietuvoje galima pastebėti tokius didelius skirtumus tarp degalų kainų skirtingose degalinėse, pavyzdžiui, kovo 31 d. dieną vienoje iš šalies degalinių dyzelino kaina siekė 1,07 euro už litrą, kai kitoje – vos 0,84 euro už litrą, V. Šukys aiškina, kad tai priklauso nuo degalinių sąnaudų.

„Žmonės niekaip negali priprasti, kad veikiame laisvos rinkos sąlygomis. Galbūt kai kurioms degalinėms sąnaudos yra didesnės, todėl jos negali nuleisti kainos. Įmonė pagal savo kaštus nusistato ir kainas. Žinoma, mažose degalinėse kainos gali būti žemesnės, bet tik todėl, kad reikia kažkaip konkuruoti su didžiaisiais.

Kitas aspektas – dideli degalinių tinklai perka didelius kiekius degalų. Čia yra fantastiški kiekiai degalų, kurie gali siekti šimtus tūkstančių litrų. Mažesni tinklai perka mažiau degalų, juos gali išparduoti per 2 dienas, todėl nukritus kainai gali greičiau įsigyti pigesnių degalų“, – skirtumus tarp degalų kainų aiškina V. Šukys.