Verslas

2020.04.01 14:55

Andrius Džiaugys. Subsidijos krizei suvaldyti: pasirinkta teisinga kryptis, bet kaip skirstyti efektyviai?

Praėjusią savaitę pasirodė Lietuvos verslo paramos agentūros komentaras, jog per krizę geriausiai veikia subsidijos ir kad lėšų joms skirti valstybė turėtų daug daugiau, į diskusiją apie valstybės paramą verslo iniciatyvoms įsitraukė ir daugiau ekspertų.

Nuomonė, kad valstybės parama gali suvaldyti krizę yra teisinga. Bet svarbu pabrėžti, kad ekonominės krizės akivaizdoje vienu iš esminių veiksmų turėtų būti lėšų didinimas jau esamoms programoms, kurios sukuria pagrindą atsinaujinančių išteklių plėtrai. Šios programos sukuria visą teigiamų pokyčių grandinę: individualūs subjektai mato finansinę naudą (taupomos išlaidos elektros energijai), kurią po to nukreipia į kitas investicijas (verslo atveju) arba didindami savo vartojimą (individualių vartotojų atveju) prisideda prie ekonomikos augimo. Valstybė gauna strateginę naudą, nes tokiu būdu kovoja su klimato kaita ir taip mažina ypatingai blogo scenarijaus tikimybę, tuo pačiu lokaliai gerindama oro kokybę, mažėjant deginamo kuro naudojimui.

Tokios pozityviai veikiančios subsidijos šiuo metu yra APVA administruojama parama gyventojams, norintiems įsirengti nuosavą saulės elektrinę arba nutolusią saulės elektrinę; LVPA programa „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT“, kuri šiuo metu kaip tik priima paraiškas paramai gauti; APVA skiriama parama viešoms įstaigoms įsirengti saulės elektrinėms; APVA parama šilumos tiekimo įmonėms ir gamintojams įrangos modernizavimui. Pastarųjų dviejų priemonių paraiškos paramai gauti šiuo metu yra vertinamos.

Deja, pagal kai kurias programas numatytos lėšos yra neproporcingos jų populiarumui ir teigiamam poveikiui. Dabar pagal programą „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT“ įmonėms skiriami vos 3,3 mln. eurų. Ankstesniuose kvietimuose buvo skirtas 22 mln. eurų finansavimas.

Kad ši parama būtų išties veiksminga, jos apimtys turėtų būti apie 10 kartų didesnės – 30 mln. eurų vietoje 3 mln. eurų. Subsidijos veiktų efektyviau jų intensyvumą pakėlus iki 60% didelėms įmonėms ir 85% mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jei projektų įgyvendinimo trukmė būtų sutrumpinta, pinigai greičiau grįžtų į ekonomiką. Likusiai investicijos daliai „Invega” galėtų suteikti paskolos garantiją, taip bankai noriau skolintų pagal programą elektrines įsirenginėjančios įmonėms ir gyventojams. Pačios įmonės dėl to sutaupytų pinigų ir pagerintų savo pinigų srautą, t. y. sutaupomos lėšos galėtų būti skiriamos tiek darbo vietoms išlaikyti, tiek naujoms investicijoms. Tarp šių įmonių galėtų būti įtrauktos ne tik gamybos įmonės, bet ir viešbučiai, restoranai ir biurų pastatai – dabar ir ateityje šiems verslams bus pravartu sutaupyti lėšų elektros energijai.

Taip pat, nereikėtų išskirti projektų, priklausomai nuo to ar juos pateikė įmonės iš Vilniaus miesto, Kauno miesto, Vilniaus rajono, Kauno rajono savivaldybių, ar iš kitų savivaldybių. Paraiškų vertinimo balai šiuo metu turėtų būti vienodi visoms savivaldybėms.

Šiuo metu paramos priemonės skirtos juridiniams asmenims už „žaliųjų’’ energijos išteklių naudojimą ir šilumos tiekimo įmonėms ir gamintojams įrangos modernizavimui. Patvirtintos paramos panaudojimo laikotarpis šiandien yra 36 mėn. Numatome, kad, atsižvelgiant į sudėtingėjančią ekonominę situaciją, šis terminas skatintų minėtas įmones bei įstaigas atidėti rangos darbus ir taip trikdytų atsinaujinančios energetikos verslų veiklą.

Atitinkamos institucijos (APVA, LVPA ir Aplinkos apsaugos ministerija) turėtų svarstyti trumpinti paramos panaudojimo terminus atsižvelgiant į projekto mastą. Projektams (iki 500kW) įgyvendinti projekto įgyvendinimo laikotarpį siūlytume trumpinti nuo 36 mėn. iki 12 mėn., o projektų (nuo 500kW) – nuo 36 mėn. iki 18 mėn. Tai paspartintų visų procesų eigą ir leistų verslams nenutrūkstamai veikti krizės laikotarpiu.

Šiuo metu namų ūkiai elektrinių iki 10kW APVA remiamus projektus turi įgyvendinti per 9 mėn.

Šią paramą siūlytume praplėsti įtraukiant ir anksčiau minėtas įmones (viešbučius, restoranus, biurus). Tokiu atveju parama turėtų būti teikiama elektrinėms bent iki 500kWp. Didesnių nei 10kWp elektrinių įrengimo terminas turėtų būti 12-16 mėn. Būtinai įvesti ir apribojimą, kad tie, kas gauna paramą ir jos nepanaudoja, netektų teisės prašyti paramos bent 18 mėn.

Didelė paskata atsinaujinančios energijos rinkai būtų ir prijungimo prie ESO tinklo sąlygų supaprastinimas. Šiuo metu nutolusių vartotojų plėtrai trukdo ne tik nepakankamas informavimas, bet ir kintančios prijungimo sąlygos. Pasitaiko atvejų, kai pirminėse prijungimo sąlygose nurodomi vieni kaštai, o vėliau jie pakeliami 3 kartus. Kadangi tinklo modernizavimui planuojama skirti daug lėšų, verslą motyvuotų fiksuotas prijungimo mokestis.

Vyriausybės aktyvumas šioje srityje iš tiesų yra sveikintinas. Kita vertus, ekonomikos skatinimo priemonės turi būti dvikryptės: remti labiausiai nukentėjusius (praradusius pajamas žmones) ir remti strategines sritis (atsinaujinančią energetiką, skaitmenizaciją, žiedinę ekonomiką ir pan.) Visų šių sektorių įmonės turėtų gauti paramą tiek per paklausos stimuliavimą (subsidijas klientams), tiek per kredito rinkos paramą, kad galėtų plėstis. Šitaip valstybė kurs pažangią infrastruktūrą, stiprins nepriklausomybę, nes mažės energijos importas, suvaldys gresiančias taršos kainos rizikas ir stiprins eksporto potencialą turinčias įmones.

Komentare pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė.