Verslas

2020.04.01 18:00

Atėjus algų mokėjimo metui – visiškas chaosas: daug kam vėluos, verslą ypač nuvylė, kaip vakar elgėsi Seimas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.01 18:00

Antradienį Seime atidėtas sprendimas dėl subsidijų mokėjimo tvarkos darbo rinkoje įnešė tik dar daugiau painiavos. Darbdaviai ne tik nebežino, kokią dalį prastovoje esančių darbuotojų atlyginimų dengs valstybė, bet net nėra užtikrinti, ar apskritai galės laiku sumokėti algas.

Sunkumų patiriantys verslai dėl karantino gauna daug mažesnes pajamas arba jų iš viso negauna, todėl sumokėti atlyginimų paprasčiausiai neturi iš ko, perspėja skirtingų asociacijų atstovai.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad siūloma subsidijų tvarka, kai valstybė dengia 70 arba 90 proc. prastovoje esančių darbuotojų atlyginimų visiškai negerina situacijos, nes negaudami pajamų darbdaviai negali sumokėti ne tik 30 proc., bet ir 10 proc. savo darbuotojų atlyginimų. Tuo labiau kad gali būti reikalaujama, kad pirmiausia būtų sumokėtas atlyginimas, o tik po to darbdaviui būtų skirta subsidija.

Atidėjimas koją kiša ir buhalteriams

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė LRT.lt teigia, kad Seimo nutarimas nukelti sprendimą dėl subsidijų tvarkos įnešė tik dar daugiau neaiškumo, nes iki šiol buvo skelbiama, kad balandžio 5-ąją darbdaviai jau galės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos suteikimo, dėl kurios skyrimo sprendimas turėtų būti priimtas per kelias dienas.

„Dėl vakarykščio Seimo poelgio, kai Seimas nepriėmė jokio sprendimo ir nukėlė balsavimą, mums yra nebeaišku, ar bus aiški Valstybinei darbo inspekcijai, Užimtumo tarnybai subsidijavimo tvarka, nes projektas, už kurį Seimas turėtų pasisakyti teigiamai arba neigiamai, yra visiškai kitoks, negu buvo priimtas kovo 18 d.“, – atkreipia dėmesį D. Čibirienė.

Jos teigimu, kovo 18 d. priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai buvo priimti paskubomis, juose yra dviprasmybių, skiriamas daug mažesnis subsidijavimas ne tik vertinant procentus, bet ir galimus subsidijos gavėjus.

„Kovo 31 d. užregistruotas Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas gerokai palankesnis visiems galimiems subsidijų gavėjams. Buvo daug pažadų, kad subsidijos bus 70 proc. ir 90 proc., bet dabar kol kas lieka galioti senoji Užimtumo įstatymo redakcija ir dėl to yra toks neapibrėžtumas“, – komentuoja D. Čibirienė.

Paklausta, ar toks delsimas priimti sprendimą galiausiai gali lemti, kad darbuotojams bus vėluojama sumokėti atlyginimus, kurie turėtų būtų išmokėti artimiausiomis dienomis, D. Čibirienė patvirtina – tai gali turėti įtakos.

„Iš tikrųjų, remdamasis tuo, kokią gaus subsidiją, turi žinoti, kiek jis privalo turėti finansinių resursų. Iš tikrųjų tai daugiau palies tuos darbdavius, kurie norėtų mokėti daugiau nei MMA už prastovas. Jei darbdavys jau nusprendė mokėti MMA, jam nėra skirtumo, ar bus galiojantis kovo 18 d. Užimtumo įstatymas, ar vėlesnis“, – sako D. Čibirienė.

Taip pat kol kas nėra aišku, ar subsidijas darbdaviai galės gauti prieš išmokėdami darbo užmokestį savo darbuotojams, ar tik po to. Iki šiol, paaiškina D. Čibirienė, norint gauti bet kokią subsidiją iš Užimtumo tarnybos, darbdaviui reikėjo įrodyti, kad jis pinigus panaudojo tikslingai, ir tik tada jis gaudavo subsidiją.

Jeigu ir šiuo atveju galios ta pat tvarka, darbdaviai savo biudžete privalės turėti reikiamą sumą darbuotojų algoms, nes jų neišmokėję jie negalės gauti ir subsidijos.

Jeigu ir šiuo atveju galios ta pat tvarka, darbdaviai savo biudžete privalės turėti reikiamą sumą darbuotojų algoms, nes jų neišmokėję jie negalės gauti ir subsidijos.

D. Čibirienė svarsto, kad tokia tvarka gali būti išlaikyta, norint apsisaugoti nuo nesąžiningų darbdavių, kurie gautų pinigų darbuotojams iš tiesų neišmokėtų.

Kadangi bent minimalią algą už prastovą darbdavys privalo mokėti, aiškina D. Čibirienė, galiojant ligšiolinei tvarkai, iš karto būtų aišku, kokią atitinkamą finansinių resursų sumą jis privalo turėti.

Tačiau tokiu atveju vis tiek išlieka klausimas, kokio dydžio subsidija jam bus skirta. „Iškyla klausimas, kiek subsidijuos – ar subsidijuos 60 proc., ar subsidijuos daugiau. Čia jau prasideda tokie žaidimai, nes nebeaišku, kokį įstatymą mūsų Seimas priims“, – pastebi D. Čibirienė.

Kritikuoja ir subsidijas, ir kitus reikalavimus: subsidija turėtų siekti 100 proc.

Tai, kad subsidijų klausimas Seime buvo atidėtas kiek palankiau vertina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, nors greitas tvarkos priėmimas nurimtų tiek darbdavius, tiek darbuotojus, iš tiesų siūloma tvarka nėra tokia jau gelbstinti.

Kaip paaiškina E. Šiškauskienė, dabar siūlomas subsidijų santykis 70/30 ir 90/10, kai atitinkamai 70 arba 90 proc. dengia valstybė, o 30 arba 10 proc. moka darbdavys, yra naudingas tam verslui, kuris iš tiesų dar vykdo veiklą net karantino metu,

„Sustojusiam verslui nėra galimybės prisidėti nei tais 10 proc., nei tais 30 proc. Be abejo, visi sako, kad „čia tik restoranams blogai“. Aš kalbu už savo sektorių, bet tokių kaip mes yra tikrai daugiau: renginių organizatoriai, gėlių, grožio salonai... Mūsų nuomone, valstybės subsidija turėtų būti 100 proc., skaičiuojant nuo buvusio vidutinio darbo užmokesčio“, – sako E. Šiškauskienė.

Jos tvirtinimu, būtent tokią praktiką taiko kitos su karantinu susidūrusios pasaulio šalys. Pašnekovas teigimu, valstybė turėtų pati nuspręsti, už kokį laikotarpį skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir kokią jo dalį darbuotojams sumokėti, bet visi šie pinigai turėtų būti skiriami būtent valstybės.

„Žmonėms yra klaidinami – visi galvoja, kad tai yra pagalba verslui, bet tai yra pagalba žmonėms, nes sustojęs verslas neturi, kaip išmokėti atlyginimų ir prisidėti tuo procentu. Manome, kad būtų labai socialiai teisinga, kad valstybė paimtų trijų ar šešių, ar kiek nutartų skaičiuoti Vyriausybė, vidutinį atlyginimą ir, pavyzdžiui, 70 proc. šios sumokės mokėtų tą mėnesį, du, tris ar kiek užsitęs karantinas“, – sako E. Šiškauskienė.

Jos vertinimu, bendroves derėtų suskirstyti į sektorius pagal tai, ar įmonė visiškai nevykdo veiklos, ar vykdo nedidelę dalį, ar dirba taip, kaip ir anksčiau. Pagal tai, E. Šiškauskienės tvirtinimu, ir turėtų būti skirstoma parama.

„Bet koks vyksta supriešinimas, nes visą laiką net ir iš finansų ministro girdžiu tą frazę „solidarizuokimės“. Kaip tai reikia padaryti? Valdininkams gerai solidarizuotis – jie gauna savo atlyginimą ir jį visą laiką gaus, o kaip gali savininkas, uždaręs restoraniuką, solidarizuotis su darbuotoju, kai nėra jokios apyvartos? Restoranai gyvena iš apyvartos, o apyvartos dabar sustojo“, – akcentuoja E. Šiškauskienė.

Anot jos, darbdavius į dar keblesnę padėtį stato ir reikalavimas net šešis mėnesis išlaikyti darbo vietą. Esą tokie reikalavimai gali kaip tik paskatinti nutraukti veiklą, nes veiklos negalintys vykdyti darbdaviai ne tik nežino, kas bus po kelių mėnesių, bet jau dabar gali susidurti su sunkumais mokant atlyginimus už kovą.

„Tai labai reali galimybė. Iš tikrųjų dabar jau yra algų mokėjimo metas, bet niekas neaišku. Neįsivaizduojate, kiek sulaukiu skambučių su klausimu „ką daryti“, bet aš irgi nežinau, ką daryti. (...) Iš ko išmokėti? Dar kažkokios minimalios sumos pas kažką sąskaitose yra, bet pas kažką nėra. Pas restoranus tikrai nėra, nes jie iš apyvartos gyvena. Yra visiškas chaosas“, – komentuoja E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, jau dabar skaičiuojama, kad apgyvendinimo paslaugų sektorius atsigaus tik po maždaug metų, nes net ir pasibaigus karantinui žmonės bus atsargūs, mažiau keliaus, todėl šiam sektoriui neapibrėžtumas dar labiau didėja.

Įžvelgia dvigubus standartus: didiesiems taikomos kitokios taisyklės?

Su panašia situacija susiduria ir smulkieji verslininkai. Kaip sako Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, dažnas toks verslininkas yra pasiėmęs paskolą iš banko, užstatęs savo turtą ar pasiskolinęs iš artimųjų, todėl problemų kils ne tik bandant sumokėti algas darbuotojams, bet vykdant kitus įsipareigojimus.

„Manau, kad iš tikrųjų atlyginimai vėluos. Jau matome, kad nukėlė ir (nutarimo dėl subsidijų tvarkos – LRT.lt) terminą. Dar vienas dalykas, tie darbuotojai irgi turėtų suprasti, kad sunkmetis yra darbuotojams, bet taip pat ir darbdaviams, nes vieni jų turi paskolas, kiti yra užstatę visą savo turtą, galbūt yra finansavimą gavę iš kolegų, draugų ar dar kažko“, – sako D. Matukienė.

Ji taip pat laikosi pozicijos, kad siūlymas skirti subsidija santykiu 70/30 ar 90/10 yra naudinga tik tuomet, kai verslas iš tiesų vykdomas. Tuo labiau, atkreipia dėmesį pašnekovė, kad norint gauti subsidiją pirmiausia darbuotojams reikia sumokėti atlyginimus, o tam reikia turėti lėšų.

„Manau, jeigu jau sustabdėme veiklą, tai sustabdytiems verslams bent vieną tą pirmutinį mėnesį reikėtų mokėti visą 100 proc. Aš esu už tai“, – teigia D. Matukienė.

Ji taip pat piktinasi, kad kai kurie didieji verslai ribojimus paprasčiausiai apeina. Pavyzdžiui, statybinėmis medžiagos prekiaujantys prekybos centrai ir toliau vykdo veiklą, jeigu savo parduotuvėse parduoda ir maisto prekes.

D. Matukienė ragina tokiu atveju panašias sąlygas suteikti ir smulkiesiems verslininkams, kurie, pavyzdžiui, savo gėlių salone galėtų pardavinėti ir kai kuriuos maisto produktus, užtikrindami, kad darbuotojai nuo klientų fiziškai yra atskirti, o nedidelėje erdvėje aptarnaujama po vieną žmogų.

Norint padėti smulkiesiems verslininkams, D. Matukienės siūlymu, derėtų atlikti valstybinį pirkimą, kai iš smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų yra užsakomi reikalingi produktai ar net tokios priemonės, kaip veido kaukės.

„Siūloma daryti trumpas maisto ir paslaugų teikimo grandines. Tada tiesiog išeiname iš šios krizės, kaip aš sakau, ant balto arklio, turėdami tvirtą žinojimą, kad tada, kai reikės maisto produktų, jų bus arba pas ūkininkus, arba tam tikruose centruose, kuriuos siūlome padaryti smulkaus verslo logistikos centrais“, – komentuoja D. Matukienė.

Ji taip pat siūlo, kad turėtų būti sudaryti ekspertų grupė, kuri teiktų informaciją verslininkams, nes šiuo metu esą informacijos tiek daug, kad kai kuriems verslo atstovams tiesiog tenka individualiai skambinti į institucijas ir teirautis tikslios informacijos.

Individualia veikla užsiimančiųjų 257 eurų išmoka neguodžia

Situacija kaip itin prastą vertina ir individualia veikla užsiimančių verslininkų atstovė Izola Sirokienė. Anot jos, žadama 257 eurų išmoka nėra pakankama žmonėms, kurių veikla visiškai sustojusi.

Be to, akcentuoja I. Sirokienė, reikia nepamiršti, kad net ir karantinui pasibaigus kai kurie individualia veikla užsiimantys žmonės negalės vėl staiga grįžti į tokią pačią padėtį, kurioje buvo prieš karantino paskelbimą.

„Nebus nei tų klientų marios, visi nešoks į tas pačias vežėčias, kurios buvo iki karantino. Iš tiesų bus toks įsibėgėjimo laikotarpis, vartojimo. Labai puikiai žinome, kad žmonės karantiną išgyvens gana sunkiai. Tikrai neigiamai tai atsilieps, ypač smulkiajam verslui, individualiai veiklai.

Manau, kad tos 257 eurų išmokos tikrai neišgelbės, nes ta išmoka yra pati minimaliausia, kad žmogus galėtų tuo laikotarpiu išgyventi. Tačiau jam vėl reikės pradėti verslą, jį užsukti, o tas verslo užsukimas nepriklauso vien nuo gerų paties verslininko norų. Tai priklauso nuo labai daug aplinkybių, kokia ekonominė situacija po karantino bus Lietuvoje“, – LRT.lt teigia I. Sirokienė.

Vyriausybė žada padėti smulkiesiems ir ramina didesniuosius

Trečiadienį spaudos konferencijos premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad ieškoma būdų, kaip labiau padėti smulkiesiems verslininkams ir vėl atkurti jų veiklą.

„Turėsime ieškoti būdų, kaip bandyti tam tikru, galbūt karantininiu režimu atgaivinti tas veiklas, kurias galima atgaivinti, kad būtų galima bent jau pradėti smulkiajam verslui vykdyti savo funkcijas, savo paskirtį, aišku, atsižvelgiant į labai griežtas papildomas sąlygas, susijusias su saugumu“, – akcentavo S. Skvernelis.

Taip pat, premjero aiškinimu, ketinama įsteigti fondą, kuris skirtų paramą verslui. Tam jau yra skirta 100 mln. eurų, tačiau iš privataus kapitalo siekiama pritraukti panašią ar net didesnę sumą.

„Stengiamės pritraukti ir daugiau lėšų, kurios galėtų užtikrinti mūsų įmonėms galimybę ir išsaugoti darbo vietas, suteikti papildomą likvidumą ir galiausiai tai būtų labai racionali valstybės biudžeto investicija“, – sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, nerimauti neturėtų ir subsidijų ketinantys prašyt verslininkai. Kaip tvirtina premjeras, tvarka bus taikoma atgaline data, todėl, pateikus prašymą, o tvarką patvirtinus vėliau, ji vis tiek galios visiems.