Verslas

2020.03.31 16:58

Europos Komisijos dokumentas atskleidžia, kad vis dėlto tikimasi gilesnės recesijos nei 2009 metais

Remiantis Europos Komisijos dokumentu, su kuriuo EURACTIV turėjo galimybę susipažinti, manoma, kad koronaviruso COVID-19 sukeltas ekonomikos nuosmukis bus didesnis nei didžioji 2009 m. recesija.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Pandemija ir priemonės, kurių buvo imtasi virusui suvaldyti, sustabdė daugelio ES valstybių narių ekonomiką. Gamyklos laikinai užsidarė, o paklausa tokiuose sektoriuose kaip mažmeninė prekyba ir turizmas beveik visiškai išnyko, nes vyriausybės liepė žmonėms likti namuose, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią viruso plitimui.

Komisija kol kas nepaskaičiavo, kiek susitrauks Europos ekonomika, nes pandemija kontinente vis dar nepasiekė piko.

Tačiau kovo 30 d. vidaus dokumente jau prognozuojama, kad koronaviruso padariniai gali būti dar skaudesni nei prieš dešimtmetį praūžusios finansų krizės.

„Atsižvelgiant į šalių gamybiniams pajėgumams įtakos turinčio tiekimo sutrikimų mastą ir pridėtinės vertės grandinių trikdžius, galime pagrįstai tikėtis, kad ši krizė bus gilesnė nei didžioji 2009 m. recesija,“ – rašoma dokumente.

„Atsižvelgiant į šalių gamybiniams pajėgumams įtakos turinčio tiekimo sutrikimų mastą ir pridėtinės vertės grandinių trikdžius (tiek ES, tiek ir už jos ribų), galime pagrįstai tikėtis, kad ši krizė bus gilesnė nei didžioji 2009 m. recesija,“ – rašoma dokumente.

2009 m. ES BVP sumažėjo 4,3 proc.

Komisijos teigimu, bendras poveikis ekonomikai priklausys nuo to, kiek ilgai bus taikomos koronaviruso sukeltai krizei suvaldyti reikalingos priemonės.

Vidinėje ataskaitoje ES vykdomosios valdžios organas pastebi, kad pagrindinis poveikis ekonomikai šiuo metu nebėra siejamas su netiesioginiais tarptautinių tiekimo grandinių trikdžių sukeltais padariniais, kai krizės epicentras buvo Kinija,. Šiuo metu jis yra susijęs su neesminės ekonominės veiklos stabdymu visame pasaulyje, bet pirmiausia Europoje.

Paklausos mažėjimas tiek Europos Sąjungoje, tiek ir užsienio rinkose palaipsniui ima atsiliepti pirmiausia tokiems sektoriams kaip transportas, turizmas, apgyvendinimas ir maitinimas.

Kadangi nesitikima, kad artimiausioje ateityje situacija gerės, šiuo metu nebesvarstoma greito atsigavimo (V formos kreivės) galimybė.

„Pastarojo meto situacija rodo, kad vystosi didžiulė pasaulinės paklausos krizė. Šiuo metu, kai Kinijos gamybos įmonės palaipsniui grįžta į įprastos veiklos režimą, tarptautiniai ekonominės veiklos rodikliai negrįžta į normalų lygį“, – rašoma dokumente.

Pastarojo meto situacija rodo, kad vystosi didžiulė pasaulinės paklausos krizė. Šiuo metu, kai Kinijos gamybos įmonės palaipsniui grįžta į įprastos veiklos režimą, tarptautiniai ekonominės veiklos rodikliai negrįžta į normalų lygį.

Be to, Komisija įspėja, kad viruso plitimas JAV, šalyje, kurioje jau užfiksuotas didžiausias atvejų skaičius, greičiausiai „pratęs krizės poveikį ilgesniam laikui, gali būti, kad net iki vasaros.“

Tikėtina, kad po kurio laiko vėl pajusime krizės atgarsių. „Antrosios netikrumo ir finansinių nuostolių sukeltos bangos poveikio šiuo metu kol kas neįmanoma prognozuoti,“ – teigiama dokumente.

Tikėtina, kad krizei tęsiantis, žala iš realiosios ekonomikos persikels į finansų sektorių.

Reaguodamos į tai, valstybių vyriausybės netolimoje ateityje bus priverstos imtis papildomų priemonių. Komisijos manymu, „gali prireikti“ gyvybiškai svarbiuose sektoriuose veikiančių bendrovių nacionalizavimo, bent jau laikino, kol kitoms bendrovėms ir sektoriams bus atliktos papildomo kapitalo injekcijos.

ES vykdomoji institucija visgi įspėja dėl likvidumo suteikimo, siekiant išgelbėti „blogomis paskolomis“ perkrautas bankrutuojančias įmones.

Šiuo metu Europos šalys yra priėmusios fiskalinių paskatų paketą, kuris iš viso sudaro vidutiniškai 2 proc. nuo jų nacionalinio BVP (apie 240 mlrd. eurų euro zonos valstybėms) ir suteikusios maždaug 13 proc. likvidumą. Tačiau Europos centrinis bankas įspėja, kad gali prireikti dvigubai didesnių paskatų, siekiančių net iki 4 proc. BVP.

Nuo pat pandemijos pradžios valstybės narės ėmėsi priemonių viešajam sektoriui, pirmiausia, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms, stiprinti. Jos taip pat siūlo tiesioginę ir netiesioginę paramą darbuotojams ir suteikė likvidumą įmonėms daugiausia mokesčių atidėjimo forma.
Tokiai paramai buvo pritarta ES ir nacionaliniu lygiu, siekiant padėti šlubuojantiems sektoriams, pirmiausia, nedideliems verslams.

Šalys narės šiuo metu rengia didesnio masto Europos ekonominio atsigavimo paketą, į kurį gali būti įtrauktas ir Europos stabilumo mechanizmas.