Seimo ekonomikos komitetas pritaria Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos siūlymui, kad dėl karantino uždarytų įmonių darbuotojams subsidijas mokėtų tik valstybė, darbdaviams neprisidedant visiškai. Tokia subsidija siektų 70 proc. vidutinio darbuotojo atlyginimo.
Komitetas antradienį taip pat pritarė Lietuvos turizmo asociacijos siūlymui įteisinti kuponus, suteikiančius teisę neišvykusiems į suplanuotas keliones žmonėms atostogauti vėliau.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, dėl karantino sustoję verslai negali mokėti net dalies atlyginimų darbuotojams.
„Mums pats opiausias klausimas – atlyginimų kompensavimas 100 proc. priverstinai sustabdytoms įmonėms, ne tik mūsų sektoriaus“, – komitete sakė E. Šiškauskienė.
Anot jos, asociacija siūlo, kad valstybės subsidija siektų 70 proc. vidutinio atlyginimo už praėjusius tris arba šešis mėnesius, o darbdaviai neprisidėtų visiškai.
„Verslas tikrai neturi iš ko prisidėti, tie, kurie yra uždaryti“, – sakė E. Šiškauskienė.
Pasak jos, jei žmonėms nebus kompensuojama, „yra savaičių klausimas, kada įmonės užsidarys“.
Jos teigimu, Vyriausybės siūlymai, kad darbdaviai mokėtų 30 arba 10 proc. atlyginimo, yra geri, bet tik tam verslui, kuris veikia.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys pabrėžė, kad įmonėms, nebegaunančioms pajamų, labai sunku atrasti pinigų atlyginimams.
„Viešbučiai, kelionių agentūros, pajamų praktiškai negauna. Realiai jiems sukrapštyti tuos 30 ar 10 proc. yra sudėtinga. Tas pasiūlymas nuo vidutinio atlyginimo (...) leistų įmonėms, kurios buvo sąžiningos, efektyviau atsigauti ir pereiti šitą krizę“, – sakė D. Kreivys.
Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad žlugus verslams, kurį laiką nebus kam mokėti mokesčių.
„Juk čia yra ir verslo, ir mokesčių surinkimo išankstinė sąlyga. Jei numiršta šie verslai, kurį laiką niekas neatsiras rinkoje ir nebus mokesčių mokėtojų. Jei šiandien išgelbėjame verslus, jie iškart atsistato ir tampa mokesčių mokėtojais“, – teigė jis.
Tuo metu Lietuvos turizmo asociacijos atstovė Viktorija Molytė sako, kad Vyriausybės pasiūlymai neatitinka nebeveikiančių įmonių poreikių. Anto jos, kelionių agentūros už dėl pandemijos atšauktas keliones pinigų grąžinti neturėtų, o išeitis būtų kuponai.
„To grąžinimo prie tokių aplinkybių, kai pasaulinė pandemija, uždarytos sienos – niekas tų pinigų negrąžina“, – komiteto posėdyje sakė V. Molytė.
Lietuvos turizmo asociacija siūlo, kad už atšauktas keliones turistams būtų kompensuojama kuponais, kuriais būtų galima pasinaudoti vėliau. Anot V. Molytės, tokią sistemą jau turi Lenkija, Malta, Belgija, Prancūzija ir Italija.
„Labai pasigendame drąsos (...) įteisinti kuponus, kurie suteiktų galimybę metams laiko turistams pasinaudoti teise į kelionę. Tie pinigai būtų apdrausti, saugūs, užtikrinti banko garantija. Po metų jei neišskridai, nenorėjai pasinaudoti, tu turėtum teisę atgauti tuos pinigus“, – sakė ji.
Seime antradienį pristatytos kelių įstatymų pataisos, numatančios mokėti šiek tiek didesnes subsidijas karantino metu darbo vietas išlaikantiems darbdaviams. Seimui siūloma kiek pakeisti anksčiau priimtą mokėjimo tvarką – dabar darbdaviai būtų skatinami labiau prisidėti patys, tuo pačiu didėtų ir valstybės parama.
Siūloma darbdaviams paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).
Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. algos ir bent šešis mėnesius po karantino pabaigos išlaikyti darbo vietas.
Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidijas, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius.
Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
