Verslas

2020.03.31 15:33

Šapoka: biudžeto peržiūra priklausys nuo skolos

atnaujinta 16.56
BNS2020.03.31 15:33

Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis.

„Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.

Pasak ministro, svarbiausiais klausimas, dėl kuriuo dabar diskutuojama su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Komisija (EK), kiek dėl koronaviruso krizės būtų galima išauginti valstybės skolą, kad vėliau būtų galima sugrįžti į ilguoju laikotarpiu tvarų lygį.

„EBPO vertinimu, normaliems laikams Lietuvos skolos lygis yra apie 40 proc. BVP, kadangi mūsų ekonomika yra nedidelė ir labai atvira. Kiek galima nukrypti nuo šio rodiklio tokio didelio šoko metu, kol kas yra tik diskusijos – ar tai turėtų būti 45, ar 50 procentų“, – aiškino V. Šapoka.

„Aš manau, kad čia yra svarbiausias klausimas ir priklausomai nuo atsakymo bus galima svarstyti – reikia peržiūrėti biudžetą ir jei reikia, kiek“, – pridūrė jis.

Šių metų valstybės biudžeto pajamos siekia 11,53 mlrd. eurų, įskaitant 1,982 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, tuo metu jos išlaidos yra 12,779 mlrd. eurų (įskaitant 2,236 mlrd. eurų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).

Seimas dėl koronaviruso krizės neseniai nuo 904,6 mln. iki 5,4 mlrd. eurų padidino šių metų Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą. V. Šapoka anksčiau teigė, kad Vyriausybė skolinsis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose, o 5,4 mlrd. eurų suma nėra galutinė.

Šapoka: „koronaviruso“ obligacijos didintų Lietuvos skolą

Finansų ministras skeptiškai vertina kai kurių euro zonos valstybių siūlomą bendro skolinimosi idėją, išleidžiant vadinamąsias „koronaviruso“ obligacijas. Anot ministro, tai didintų Lietuvos skolą, tuo metu lėšos atitektų dideles skolas turinčioms pietinėms ES valstybėms.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį V. Šapoka sakė, kad „koronaviruso“ obligacijų išleidimo galimybė aptarta praėjusią savaitę vykusioje euro grupės video konferencijoje, tačiau didesnio palaikymo nesulaukė.

„Net už ekonomiką atsakingas eurokomisaras pabrėžė, kad šitas kelias neperspektyvus ir niekada dėl tų obligacijų nebus sutarta dėl labai paprastos priežasties – tokiu atveju (...) bendrai pasiskolinus būtų ta skola paskirstyta šalims. Ką tai reikštų Lietuvai – mūsų skola išaugtų, tačiau lėšos nukeliautų toms šalims, kurios šiuo metu turi dideles skolas“, – tvirtino V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad tokiam siūlymui kategoriškai nepritaria tiek Vokietija, tiek kai kuriuos kitos euro zonos šalys.

„Mes laikomės pozicijos, kad pirmiausiai reikia įjungti tuos mechanizmus, dėl kurių abejonių nėra ir įvarius egzotiškus variantus svarstyti vėlesniame etape, jei to prireiktų“, – tvirtino ministras.

Bendro skolinimosi euro zonoje idėją palankiai vertina prezidentas Gitanas Nausėda, anot kurio, tai didintų finansų integraciją euro zonoje, taip pat padidintų galimybes daugiau skolintis ir atitinkamai finansuoti būtinas programas šalies viduje.

Prancūzija, Ispanija ir Italija seniai ragina leisti bendras euroobligacijas, kurios iš esmės yra bendras 19 euro zonos narių skolinimasis. Tačiau šiaurinės šalys, pirmiausia Vokietija ir Nyderlandai, neskuba ir mano, kad kol kas pakanka didžiulio skatinimo paketo, apie kurį paskelbė Europos Centrinis Bankas (ECB), ir nacionalinių išlaidų.