Verslas

2020.03.31 12:42

Seimas pasisakė už dar vieną subsidijų sunkumų patiriančiam verslui keitimą

atnaujinta 13.17
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.03.31 12:42

Antradienį po pateikimo buvo pritarta siūlymui keisti subsidijų mokėjimą sunkumų patiriančiam verslui. Praėjusį antradienį priimtas subsidijų santykis 60/40, jeigu parlamentarai pritars galutiniame balsavime, turėtų pasikeisti ir siekti 70/30. Subsidijos santykis 90/10 bet kuriuo atveju išliktų.

Už tokį pateikimą pasisakė 119 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai.

Sprendimą dar turės svarstyti Seimo komitetai. Galutinį sprendimą, ar priimti tokį pasiūlymą, Seimas turėtų priimti vėliau.

Pristatydamas pasiūlymas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nurodė, kad be kitų siūlymų taip pat siūloma keisti dar praėjusį antradienį priimtą tvarką dėl subsidijų dydžių.

Seimui siūloma darbdaviams ekstremalios situacijos ar karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70 proc. atlyginimo dydžio subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) arba 910,5 euro iki mokesčių (656 eurus į rankas).

Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. darbuotojo algos dydžio priedą. Tada jie darbuotojų darbo vietas turėtų išlaikyti bent šešis mėnesius.

Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidijas, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius.

Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Vis dėlto tai kai kuriems parlamentarams kėlė klausimų, ar verslininkai, priėmus visus siūlomus pakeitimus, iš tiesų bus motyvuoi išlaikyti darbuotojus ir ar nebus nuskriausti sąžiningai verslai, kurie šiuo metu jau bando tai daryti.

„Su šiuo projektu, mano akimis žiūrint, yra trys didelės nesąmonės, – po projekto pristatymo sakė konservatorius Mykolas Majauskas. – Pirma, minimali prastova yra 430 eurų į rankas, kurią mokės verslas, neturintis pajamų (o tokių yra tūkstančiai), kai nedarbo išmoka yra 50 proc. didesnė – 663 eurai. Ar nemanote kad tai tiesiog skatina žmones kreiptis į Užimtumo tarnybą?“ – teiravosi M. Majauskas.

Jis taip pat teigė, kad siūlomas reikalavimas šešis mėnesius išlaikyti darbuotojus gali sužlugdyti kai kuriuos verslus, nes, gavus subsidiją, o vėliau atleidus darbuotojus, teks subsidiją grąžinti. M. Majausko vertinimu, tai diskriminuoja darbuotojus bandantį išlaikyti verslą.

„Trečia, iki tol, kol buvo paskelbtos ir priimtos subsidijos, dalis įmonių kreipėsi dėl nemokamų atostogų dėl darbuotojų, tai šiandien jos nebegali gauti subsidijų. Kodėl?“ – teiravosi M. Majauskas.

Atsakydamas į klausimus L. Kukuraitis tikino, kad schema, kuri taikoma iki šiol, kuriai buvo pritarta prieš savaitę, nėra palankesnė darbdaviams, nei siūloma šią savaitę.

„Dabar egzistuojanti schema, jos lubos buvo vienas minimalus mėnesinis atlygis. Dabar didiname valstybės prisideda iki 907 eurų, kai MMA yra 607 euro. Praktiškai trečdaliu padidiname, kad paskatintume darbdavį daugiau prisidėti ir tokiu būdu galėtume užtikrinti prastovas su valstybės pagalba bent iki vidutinio darbo užmokesčio“, – komentavo L. Kukuraitis.

Jis teigia suprantantis nerimą dėl bendrovių, kurios šiuo metu negauna lėšų dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, tačiau atkreipė dėmesį, kad šioms bendrovėms teikiama pagalba, atidedant mokesčius.

Dėl konkrečių detalių, nurodė L. Kukuraitis ketinama diskutuoti komitete, todėl šešių mėnesių laikotarpis, kurį privaloma išlaikyti darbuotojus, ar kitos nuostatos gali būti dar pakeistos.

Konservatorė Gintarė Skaistė taip pat teigė, kad sistema nelabai veikia, nes esą dideli darbdaviai ir toliau atleidžia darbuotojus, o kai kurie pasirenka išeiti savo noru dėl mažos išmokos. Jos vertinimu, taikomą sistemą derėtų keisti.

Reaguodamas į pastabą L. Kukuraitis nurodė, kad derėtų atkreipti dėmesį ir į kitas siūlomas priemones.

„Visi darbdaviai žiūri į šią priemonę (...), bet tai yra tik penktadalis lėšų, kurias Vyriausybė skiria iš biudžeto, iš struktūrinių lėšų, kad darbdaviams padėtų išgyventi krizę“, – akcentavo L. Kukuraitis.

Pasiūlymą palaikantis konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad pasiūlymas pateiktas pačiu laiku.

„Manau, kad tai tikrai savalaikis pateikimas. Ypač gerai, kad atsižvelgta į socialinių įmonių tam tikras bėdas. (...) Siūlau pritarti“, – ragino R. J. Dagys.

Įgyvendinti projektas, anot L. Kukuraičio, reikėtų 1,38 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kiek anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtino, kad subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, keičiasi ir pats subsidijų modelis – Vyriausybė sutarė skirti 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidėtų ir valstybės subsidija.

Siūlomi nauji subsidijų dydžiai:

- 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Savarankiškai dirbantys asmenys kreiptis dėl fiksuotos 257 eurų išmokos už mėnesį į Užimtumo tarnybą galės jau nuo balandžio 5 dienos, o iki to laiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo patikslinti įstatymą taip, kad išmoką gautų dar platesnis ratas žmonių.

Pagal pateiktą siūlymą, norint gauti išmoką, potencialus gavėjas turi atitikti šias sąlygas:

- Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;

- Asmuo ekstremalios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi kitų darbo santykiams prilygintinų teisinių santykių;

- Asmuo neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui

- Neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Taip pat pagal naująjį siūlymą atsisakoma iki šiol galiojusio reikalavimo iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdyti savo veiklą.

Sprendimą dėl išmokos mokėjimo per tris darbo dienas priimtų Užimtumo tarnyba. Išmoka būtų mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį.

Seimo nariai, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Kęstutis Bartkevičius projektą siūlė papildyti nuostata, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui turėtų būti lygi 90 proc. nuo paskutinių trijų mėnesių iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo gauto pajamų vidurkio, bet ne daugiau nei 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir ne mažiau nei vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui.

Konservatorės Paulė Kuzmickienė ir Monika Navickienė taip pat siūlė, kad išmoka turėtų būti apskaičiuota kartu su privalomojo sveikatos draudimo įmoka, apskaičiuota Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Seimo narės taip pat siūlo prailginti išmokos mokėjimo laikotarpį ir išmoką mokėti ne tik karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpį, bet ir du mėnesius po šio laikotarpio pabaigos.

Konservatorė Gintarė Skaistė projektą siūlo papildyti nuostata, kad išimtis darbo santykius turinčiam asmeniui galėtų būti taikoma tuo atveju, kai asmuo yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir jam nėra mokama vaiko priežiūros išmoka

Parlamentarė taip pat siūlo iš projekto išbraukti nuostatą „išregistruota iki Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo dienos“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt