Verslas

2020.03.30 16:28

Kazimieras Karpickis. Europa nuo koronaviruso sukeltų bankrotų šmėklos jau saugosi – Lietuva dar ne: ką būtina keisti

Su COVID-19 pandemija kovojantis pasaulis jau pradeda patirti ekonominius iššūkius, o su sunkumais pirmiausia susidurs smulkus ir vidutinis verslas.

Tam, kad išsaugotų darbo vietas ir ekonomikos aktyvumą, užsienio šalys jau dabar keičia teisinį reglamentavimą. Deja, pagal dabar galiojančius Lietuvos teisės aktus įmonei tapus nemokia, jos vadovas privalo inicijuoti nemokumo procedūrą. Priešingu atveju, vadovo lauktų asmeninė atsakomybė. Tad į ką privalome atkreipti dėmesį jau dabar?

Pasaulyje plintantis COVID-19 sukūrė išskirtinę situaciją. Valstybėms uždarius sienas, suvaržius judėjimą, apribojus paslaugų teikimo ir parduotuvių veiklą, verslas susidūrė su finansiniais sunkumais ne dėl savo klaidų, bet dėl pritaikytų išorinių priemonių. Be to, stambiems klientams stabdant mokėjimus tiekėjams, smulkus ir vidutinis verslas neteko pastovaus lėšų srauto. Situacijai tęsiantis, šios įmonės gali tapti nepajėgios įvykdyti savo įsipareigojimų ir tokiu būdu nemokios.

Pagal nuo 2020 m. pradžios Lietuvoje galiojantį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ), tokiu atveju įmonės vadovas privalo inicijuoti jos nemokumo procesą. To nepadarius, jo imsis kreditoriai, o už žalą, atsiradusią dėl prievolės nesilaikymo, savo lėšomis gali tekti atsakyti procedūros nepradėjusiam ar ją pradėjusiam per vėlai vadovui.

Pavyzdžiui, bendrovė tapo nemoki kovo 20 d., bet vadovas siekė gelbėti verslą ir nepradėjo nemokumo proceso. Galiausiai, kreditorių prašymu, bankroto byla įmonei iškelta lapkričio 20 d. Pagal JANĮ, per šiuos aštuonis mėnesius atsiradusias skolas, įskaitant mokestines prievoles, kaip žalą, gali tekti atlyginti verslą išlaikyti mėginusiam vadovui.

Tokios asmeninės atsakomybės perspektyva atbaido įmonių vadovus nuo bandymo tęsti verslo veiklą ir sudėtingomis sąlygomis, įskaitant esančias karantino laikotarpiu. Verslui bankrutavus, yra prarandamos darbo vietos, verslas nustoja vykdyti įsipareigojimus savo partneriams, o tai lemia ir ekonomikos susitraukimą. Prasideda grandininė reakcija, apsunkinsianti ūkio, vartojimo ir normalaus gyvenimo atsigavimą praėjus pandemijai.

Užsienyje vadovo atsakomybė suspenduota

Su analogiška situacija susiduria ir užsienio šalys, turinčios panašų teisinį nemokumo reguliavimą kaip Lietuva. Tačiau tęsiantis pandemijai, kai kurios jų bent laikinai sustabdė su asmenine vadovo atsakomybe susijusių nuostatų galiojimą. Taip pat laikinai uždraudė kreditoriams inicijuoti nemokumo procesus skolininkams. Tai užtikrina verslo veikimą net sudėtingomis sąlygomis, o vadovai gali susitelkti į bendrovės ir darbo vietų išsaugojimą, verslo gaivinimą ar perorientavimą.

Vokietijoje iki pakeitimų vadovai buvo įpareigoti inicijuoti bankroto bylą per tris savaites, kai įmonė tapo nemoki. Dabar iki rugsėjo 30 d. vadovui netaikoma prievolė inicijuoti bankroto procedūrą. Tačiau tik tuo atveju, jeigu įmonė su sunkumais susidūrė dėl koronaviruso protrūkio.

Kaimyninėje Latvijoje iki rugsėjo 1 d. kreditoriai negalės teikti pareiškimų dėl bankroto bylos skolininkams kėlimo. Tiesa, šios šalies įstatymai apskritai nenumato vadovo atsakomybės dėl pavėluoto kreipimosi pradėti nemokumo procesą.

Panašių sprendimų ėmėsi ir Ispanija, atleidusi nemokių įmonių vadovus nuo prievolės inicijuoti nemokumo procedūrą. Čia kreditoriai to galės imtis tik praėjus dviem mėnesiams nuo karantino pabaigos.

Australai nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. dolerių padidino skolos kartelę, suteikiančią teisę kreditoriui inicijuoti bankroto procesą. Taip pat trijų savaičių įspėjimo terminą padengti skolas pratęsė iki pusmečio. Nepraėjus šiam laiko tarpui kreditoriai negalės inicijuoti bankroto procedūros. Tiek laiko nuo prievolės inicijuoti nemokumo procedūrą atleidžiami ir įmonių vadovai. Tiesa, tai galios, jei padėtis susidarė dėl pandemijos, o ne dėl tyčinių vadovo veiksmų.

Palaiko ir teisėjai

Skirtingai nei nurodytos šalys, Lietuva kol kas pasirinko savo verslą gelbėti skirdama jam subsidijas, dotacijas ir mokestines lengvatas. Nors šios priemonės itin svarbios, išliekant asmeninei vadovo atsakomybei už nemokumo proceso inicijavimą, kai kurios bendrovės jomis pasinaudoti nespės. Be to, taip atsiranda paskata pasinaudoti parama ir netrukus paskelbti bankrotą – taip valstybės ištekliai šiuo svarbiu laikotarpiu bus skirstomi neefektyviai.

Apie poreikį bent laikinai keisti JANĮ nuostatas prabilo ir Lietuvos Teisėjų taryba. Savo kreipimesi ji išdėstė analogiškus argumentus, kodėl reikėtų apriboti kreditorių teisę inicijuoti bankroto procedūrą ir netaikyti vadovams asmeninės atsakomybės už neinicijuotą nemokumo procesą. Savo ruožtu, užsienio valstybių priimtas priemones teigiamai įvertino ir Europos restruktūrizavimo ir nemokumo konferencija.

Šių valstybių priimti pakeitimai svarbūs makroekonomikai, nes tai leis greičiau atsigauti po krizės ir patirti mažesnę ekonominę žalą. Be to, įmonių vadovai nėra atsakingi už susiklosčiusią neeilinę situaciją, kurios negalėjo numatyti. Todėl ir Lietuvoje reikėtų suspenduoti vadovo pareigą inicijuoti bankrotą karantino metu ir kelis mėnesius po jo. Kad ši nuostata netaptų piktnaudžiavimo įrankiu, būtini mechanizmai, susiejantys atleidimą nuo nemokumo inicijavimo su COVID-19 ir pandemijos sukeltais finansiniais įmonės sunkumais.

Pagal dabartinę JANĮ redakciją, kreditoriai, prieš kreipdamiesi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, privalo įsipareigojimų nevykdančiai įmonei raštu išsiųsti pranešimą dėl situacijos sprendimo priemonių. Joms įgyvendinti numatytas 15–30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui. Šį terminą būtų galima sieti su karantinu ir papildomu terminu po jo. Arba nustatyti konkretų terminą, kaip tą padarė Latvija bei Australija. Taip kreditoriai negalės iškelti bankroto bylų, nes teismai nepriims pareiškimų, kol nebus pasibaigęs nurodytas terminas.

Komentare pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė.