Verslas

2020.03.30 18:56

Praėjus dviem karantino savaitėms: kiek šalyje bedarbių, kiek nedarbingume ir kiek yra laisvų darbo vietų

Darbo rinkoje jau pastebima karantino ir koronaviruso įtaka – ne tik daugėja bedarbių, bet ir mažėja laisvų darbo vietų. Kaip LRT.lt sako Užimtumo tarnybos atstovė, tikėtina, kad situacija dar blogės. Panašias tendencijas fiksuoja ir „Sodra“.

„Remiantis Užimtumo tarnybos fiksuojamais darbo rinkos pokyčiais, ir įvertinant susiklosčiusią neapibrėžtumo situaciją, tikėtina, kad darbo neturinčių asmenų skaičius didės, ypač iš apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus, o laisvų darbo vietų bus registruojama mažiau. Sezonui prasidėjus, daugiau sezoninių darbų bus siūloma žemės ūkyje“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Kaip nurodo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, registruotas nedarbas karantino laikotarpiu auga. Kovo 30 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 169,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Jie sudarė 9,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Kovo 16 d., pirmąją karantino dieną, darbo neturinčių asmenų buvo registruota kiek mažiau – 160,5 tūkst. arba 9,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Nedarbas didėjo visose savivaldybėse

Pastebima, kad registruoto nedarbo rodikliai, lyginant su kovo pradžia, didėjo beveik visose šalies savivaldybėse. Labiausiai rodikliai šoktelėjo Jurbarko, Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto, Palangos ir Varėnos savivaldybėse.

Kovo 16 d. paskelbus karantiną, į Užimtumo tarnybą pirmąją karantino savaitę vidutiniškai per darbo dieną kreipdavosi 1,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, antrąją karantino savaitę – 1,4 tūkst.

Beveik kas ketvirtas karantino laikotarpiu įregistruotas darbo neturintis asmuo dirbo prekybos sektoriuje.

„Lyginant laikotarpius po karantino paskelbimo ir iki jo, labiausiai augo dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose“, – nurodo M. Jankauskienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pastebimas darbo pasiūlymų mažėjimas. Kovo mėnesį dvi karantino savaites darbo pasiūlymų pateikta 3,7 karto mažiau, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis. Tačiau antrąją karantino savaitę laisvų darbo vietų registruota 4 proc. daugiau.

„Palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, stebimas ryškus darbo pasiūlymų mažėjimas“, – sako M. Jankauskienė.

Kovo 23–29 d. šalies darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 59 vietomis arba 4 proc. daugiau nei kovo 16–22 d. (pirmąją karantino savaitę), tačiau 2,9 tūkst. arba 66 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

Daugiausia laisvų darbo vietų galėjo pasiūlyti didieji miestai

Antrąją karantino savaitę daugiausia laisvų darbo vietų registruota Vilniaus ir Kauno apskrityse (59 proc. visų darbo skelbimų). Kitose apskrityse darbo pasiūlymų mažėjo.

Pastebima, kad tuo pat laikotarpiu daugiausia laisvų darbo vietų buvo siūloma darbininkų profesijų atstovams: pagalbiniams darbininkams, valytojams, kelininkams ir pardavėjams.

„Pagalbinių darbininkų ieškoma dėl prasidėjusių pavasarinių darbų žemės ūkyje, statybose. Daug laisvų darbo vietų registruota ir administracinių patalpų valytojams, prekybinių patalpų bei daugiabučių laiptinių valymui dėl išaugusio darbo intensyvumo papildomai dezinfekuojant patalpas“, – atkreipia dėmesį M. Jankauskienė.

Taip pat darbo rinkoje reikalingi kelininkai, nes, esant palankioms oro sąlygoms, prasidėjo pavasariniai miestų tvarkymo ir gatvių remonto darbai.

Daugiausia laisvų darbo vietų kovo 16–29 d. Užimtumo tarnyboje registravo AB „Kauno tiltai“, UAB „Specialistas“ ir UAB „Palink“.

2020 m. kovo mėnesį tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams padėta įsidarbinti 12 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Per dvi savaites iki karantino įdarbinta beveik 8 tūkst., po kovo 16 d. įdarbinimas mažėjo beveik perpus. Dirbančių savarankiškai pagal verslo liudijimus, palyginti su dviem pirmomis kovo savaitėmis, mažėjo 79 proc.

Nedarbingumo pažymėjas – šimtams tūkstančių

„Sodros“ duomenys rodo, kad paskelbus karantiną šoktelėjo ir nedarbingumo pažymėjimų bei atleidimų statistikos skaičiai.

Per pirmąsias dvi karantino savaites daugiau kaip 253 tūkst. darbuotojų turėjo išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Beveik 73 tūkst. šių žmonių nedarbingumo pažymėjimą gavo dėl vaiko priežiūros. Dar beveik 19 tūkst. – dėl kito asmens.

„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad kovo 27 d. išduotų nedarbingumo pažymėjimų dėl epidemijos skaičius augo, nes daugelis tėvų kreipėsi, kad būtų pratęsti nedarbingumo pažymėjimai vaiko priežiūrai, kai ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino ar ekstremalios situacijos.

„Tikėtina, kad šią savaitę dėl tos pačios priežasties bus suteikta dar maždaug tiek pat nedarbingumo pažymėjimų, nes iš viso per pirmas dvi savaites buvo apie 50 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų vaikams prižiūrėti“, – komentuoja „Sodros“ atstovas S. Jarmalis.

Vertinant darbo rinką, „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis atkreipia dėmesį, kad darbuotojai vis dėlto buvo ne tik atleidžiami, bet ir įdarbinami. Visgi karantino laikotarpių atleistųjų skaičius viršijo įdarbintųjų.

Nuo kovo 16 d. iki kovo 29 d. imtinai buvo priimti 13,5 tūkst. žmonių. Atleisti – 17,6 tūkst. žmonių.

Tuo pat laikotarpiu neapmokamų atostogų išėjo daugiau kaip 19 tūkst. darbuotojų. Tiesa, kaip atkreipia dėmesį S. Jarmalis, ši statistika gali būti ne visai tiksli, nes pasitaikė atvejų, kai darbdaviai apie darbuotojų nemokamas atostogas informuodavo „Sodrą“, o vėliau patikslindavo, kad atostogose darbuotojas vis dėlto nebuvo.

Su administracijos leidimu per minėtą laikotarpį į darbą neatvyko daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų.

Vienos bendrovės atleidžia, kitos įdarbina dešimtis ar net šimtus

Nuo vasario 20 d. iki kovo pabaigos darbuotojų labiausiai mažėjo restoranuose ir viešbučiuose, o daugiausia žmonių įsidarbino laikinojo įdarbinimo įmonėse ir elektroninėse parduotuvėse.

Kaip skelbia BNS, vienos didžiausių Lietuvos maitinimo įmonių „Amber Food“ darbuotojų skaičius sumažėjo 157-iais iki 855, maitinimo tinkle „Delano“ – 91-u iki 871.

Viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ per mėnesį sumažėjo 20 darbuotojų iki 153, viešbutyje „Narutis“ – 22-iem iki 54, „Klaipėdos“ viešbutyje – 29-iais iki 75, „Best Baltic Hotels“ viešbučiuose – 24-iais iki 96, „Royal SPA Hotel“ – 28-iais iki 72.

Krovinių pervežimo įmonėje „Amber Cargo“ dirbančių žmonių per mėnesį mažėjo 41-u iki 136, baldų gamintoja „Theca furniture“ jų skaičių sumažino 55-iais iki 709, o statybų įmonė „Hidrostatyba“ – 44-iais iki 105.

Personalo nuomos ir atrankos įmonė „Biuro“ nuo vasario 20 dienos įdarbino 186 naujus darbuotojus – jų dabar yra 1489, bendrovė „Darbius“ jų skaičių didino nuo 12 iki 183.

Internetinė parduotuvė „Barbora“ per kiek daugiau nei mėnesį įdarbino 324 žmones, jų skaičius dabar siekia 865, elektroninės prekybos bendrovė „Pigu“ – atitinkamai 29 ir 368, siuntų bendrovė „Omniva LT“ – atitinkamai 40 ir 220.

190 darbuotojų dabar turinti vaistų tiekimo bendrovė EVD per mėnesį įdarbino 52 žmones, kelių tiesimo įmonė „Eurovia Lietuva“ – 50 (dabar iš viso dirba 370), „Panevėžio keliuose“ papildomai įdarbinti 62 žmonės (iš viso 556), „Šilutės automobilių keliai“ – 40 (134).

VDI pateikti duomenys rodo, kad nuo kovo 16 iki 30 d. VDI yra gavusi 118 skundų. Dalis skundų yra dėl nemokamų atostogų suteikimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo, aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Inspekcija pabrėžia – kol skundai nėra išnagrinėti, tikslesnių duomenų pateikti negalima.