Verslas

2020.03.28 17:05

URM nespėja tenkinti lietuvių norų: grįžtantys turistai lėktuve nori nemokamo maitinimo ir alkoholio

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.28 17:05

Pargabenti užsienyje užstrigusius lietuvius valstybė papildomai yra numačiusi 1,2 mln. eurų, tačiau per galvą besiverčiančiai ir skrydžius organizuojančiai Užsienio reikalų ministerijai svyra rankos: užsiregistravę į skrydžius neatvyksta, nes nespėja nupirkti lauktuvių, o lėktuvuose žmonės nori alkoholio ir nemokamo maitinimo. 

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė LRT.lt teigia, kad iki kovo 18 d. užsienyje esančios Lietuvos ambasados registravo 5 887 piliečius, kurie neturėjo galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvą.

Iki kovo 25 d. į Lietuvą grįžo 4 867 lietuviai, o su Užsienio reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos pagalba į šalį grįžo dar 2 306 piliečiai.

Vis dar užsienyje esančių (ne Europoje) ir norinčių grįžti į Lietuvą asmenų skaičius siekia 1 020. Daugiausiai jų yra Azijos regione – 421 (670 jau grįžo) Amerikoje – 219 (grįžo 308), Afrikoje – 39 (grįžo 157).

Skrydžių sąnaudoms padengti – 1,2 mln. eurų

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, kad iš valstybės biudžeto, siekiant pargabenti lietuvius, žadama skirti 1,2 mln.

J. Narkevičiaus patarėja Aldona Violeta Grinienė LRT.lt antrina, kad valstybei prisidėti prie oro vežėjų išlaidų reikia tais atvejais, kada skrydžiai iš užsienio nėra užpildomi: „Jei lėktuvai yra pilnai užpildomi, prie tokių užsakomųjų skrydžių Lietuvai finansiškai prisidėti nereikia“, – sako A. Grinienė.

Papildomai valstybė taip pat buvo skyrusi lėšų kai kuriems lietuviams pargabenti iš užsienio 100 proc. padengiant kelionės kaštus. Pavyzdžiui, kovo 18 d. Lenkijai uždarius sienas, Vokietijos–Lenkijos pasienyje užstrigo keli šimtai žmonių, negalinčių parvykti namo. Valstybės užsakytų 600 vietų traukiniu į Lietuvą iš Vokietijos atvyko 61 žmogus, tarp jų tik 35 Lietuvos piliečiai, likusieji – kitų šalių piliečiai, kurie tranzitu per Lietuvą vyko į kitas šalis.

Piliečių pargabenimas traukiniu valstybei kainavo 50 tūkst. eurų. Papildomai Lietuvai kainavo ir keltas iš Vokietijoje esančio Zasnico miesto į Lietuvą, kuriuo buvo pargabenti į Lietuvą pro Lenkiją negalintys grįžti lietuviai. A. V. Grinienės teigimu, šios kelionės išlaidos dar tikslinamos.

Europai užsidarant, lietuviai vis dar skrisdavo atostogauti

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai R. Jakilaitienė LRT.lt pasakoja, kad neretai net pats ministras ar ambasados darbuotojai bando derėtis dėl galimybės lietuvius pargabenti iš užsienio, tačiau kai kurie tautiečiai šių pastangų nevertina.

Pavyzdžiui, R. Jakilaitienė pastebi, kad šiuo metu Indijoje, Goa valstijoje, yra įstrigę 10 lietuvių, kurie skundžiasi, kad Užsienio reikalų ministerija nesiteikia jų pargabenti, nors, kaip pažymi R. Jakilaitienė, lietuviai į kurortą Indijoje išvyko kovo 12 d.

„Mūsų duomenimis ten yra 10 lietuvių. Dabar didžiausias galvos skausmas – kaip suorganizuoti užsienio šalyse esančias mažas lietuvių grupeles, kurie į keliones užsienyje išskrido kovo pradžioje. Jų yra nedaug, todėl siųsti lėktuvą valstybei yra labai brangu.

Tik noriu priminti, kad kovo 13 d. Užsienio reikalų ministerija rašė notas Vokietijos užsienio reikalų ministerijai su prašymu, kad „Lufthansa“ kaip galima ilgiau išlaikytų skrydžius į Vilnių. Prašėme „Turkish Airlines“, kad kaip įmanoma ilgiau išlaikytų skrydžius iš Stambulo į Vilnių, kadangi daugelis skrydžių iš įvairių šalių vyksta per Stambulą. Tuo metu dalis Lietuvos keliautojų, kurie šiuo metu yra užstrigę tolimuosiuose kraštuose, dar tik ruošėsi į keliones“, – sako R. Jakilaitienė.

Ji pažymi, kad net ir informavus turistus, jog galimybių parskristi į Lietuvą mažėja, žmonės toliau tęsdavo suplanuotą kelionę užsienyje ir grįžimu namo pradėdavo rūpintis tik kelionei pasibaigus.

Lėktuvuose nori nemokamo maitinimo ir alkoholio

R. Jakilaitienė pasakoja, kad Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos deda visas pastangas, siekiant pargabenti užsienyje įstrigusius piliečius.

„Pavyzdžiui, kad ketvirtadienį iš Peru su Vokietijos lėktuvu į Lietuvą grįžtų keturi turistai, dirbo Lietuvos ambasada Berlyne, Užsienio reikalų ministerija kartu su Vokietijos ambasada Vilniuje, taip pat Lietuvos konsulas Brazilijoje“, – tikina R. Jakilaitienė.

Ji taip pat tvirtina, kad URM dėjo pastangas, kad kai kurios kelionės neįvyktų. Pavyzdžiui, ragino lietuvius susilaikyti nuo kelionių į Tenerifę, tačiau po tokių raginimų, anot R. Jakilaitienės, URM sulaukė Tenerifėje gyvenančių lietuvių ir kelionių agentūrų priekaištų, kad URM kelią paniką. „Vėliau, tie patys po mūsų rekomendacijų išvykę lietuviai prašė, kad padėtume jiems sugrįžti į Lietuvą“, – sako R. Jakilaitienė.

Anot jos, kartais stebina ir norinčių į gimtinę grįžti lietuvių užklausos. Pavyzdžiui, Lietuvos suorganizuotu skrydžiu iš Balio į Vilnių trečiadienį grįžo 168 piliečiai. Dar prieš skrydį URM gavo užklausų, ar lėktuve bus alkoholio ir vegetariškų patiekalų.

„Tuo metu užsakomajame skrydyje iš Tenerifės žmonės piktinosi, kad lėktuve niekas nemokamai neduoda maisto ir vandens. Tuomet, kada Lietuva nusiuntė lėktuvą „Spartaną“ į Berlyną, žmonės, kurie registravosi pagal sąrašą vykti į Lietuvą teigė, kad atvykti į skrydį nespės, nes dar nėra nupirkę lauktuvių. Kai kurie prašė, kad ambasada atsiųstų automobilį žmones nugabenti į oro uostą“, – turistų, gabenamų iš užsienio šalių, norus ir nusiskundimus vardija URM atstovė.

R. Jakilaitienė taip pat nurodo, kad trečiadienį buvo bandoma 31 lietuvį pargabenti iš Indijos į Lietuvą Ukrainos lėktuvu: „28 tilpo, tačiau 3 liko „už borto“. Ukrainiečiai pažadėjo tuos 3 likusius paimti ketvirtadienį. Tačiau ketvirtadienį jiems vietos taip pat nebeliko. Tuomet Lietuvos ambasadorius Indijoje stovėjo prie lėktuvo durų, o Linas Linkevičius skambino Ukrainos užsienio reikalų ministrui su prašymu tuos 3 piliečius paimti. Susitarti pavyko ir lietuviai buvo priimti“, – URM pastangas sugrąžinti piliečius vardija R. Jakilaitienė.

Dalies skrydžių kainą dengia Europos Sąjunga

Pargabenti ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių užstrigusius lietuvius, pagalbos Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją. Tokiu atveju bandoma aktyvuoti civilinės saugos mechanizmą (angl. Civil Protection Mechanism). Aktyvavus minėta mechanizmą, Greitojo reagavimo koordinavimo centras (angl. Emergency Response Coordination Centre) padeda organizuoti keleivių pargabenimą į Lietuvą bei iki 75 proc. finansuoja transportavimo išlaidas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius LRT.lt teigė, kad naudojantis ES civilinės saugos mechanizmu ir ES prisidedant finansiškai, lėktuvais į Europą nuo pandemijos pradžios jau repatrijuoti 2312 asmenys iš Kinijos, Japonijos, JAV, Maroko, Tuniso, Gruzijos, Filipinų ir Žaliojo Kyšulio salų.

„Artimiausiomis dienomis planuojama dar daugiau kaip 80 repatriacijos skrydžių. Naudodamasi ES civilinės saugos mechanizmu, ES pagal solidarumo principą padengia dalį repatriacijos skrydžių, kuriais parvyksta daugiau nei vienos valstybės narės piliečiai, išlaidų“, – sako A. Pranckevičius.

Teisingumo ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno teigimu, šiuo metu Europos civilinės saugos mechanizmą (UPCM) dėl savo piliečių repatriacijos iš trečiųjų šalių yra aktyvavusios 13 ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuva.

Susisiekimo ministerija pažymi, kad aktyvavus ES civilinės saugos mechanizmą, naudojamą konsulinei pagalbai ES piliečiams nelaimių trečiosiose valstybėse atvejais, atsirado galimybė skrydžio Balis–Vilnius keleiviams 25 proc. sumažinti bilieto kainas.

Dėl civilinės saugos mechanizmo aktyvavimo keleiviams iš Balio skrydžio kaina vietoje 1 000 eurų siekė 750 eurų.

Susisiekimo ministerija pažymi, kad iki šiol surengta 17 repatriacinių skrydžių, dėl kurių Susisiekimo ministerija su oro vežėjais pasirašė sutartis, įpareigojančias juos suteikti Lietuvos piliečių, neturinčių galimybės grįžti savarankiškai, pargabenimo iš užsienio į Lietuvą paslaugas ir prisiimdama įsipareigojimą atsiskaityti su paslaugų tiekėjais sutartyse nurodyta tvarka.