Verslas

2020.03.27 16:35

Prasiskinti kelią bus sunku: nei profesinės sąjungos, nei valdžia darbdavių siūlymų keisti Darbo kodeksą nėra linkusi palaikyti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.03.27 16:35

Nors darbdaviai tikina, kad dėl karantino ir ekstremalios situacijos būtina laikinai keisti Darbo kodeksą, norint pagelbėti verslui, konkrečių siūlymų nepalaiko ne tik profesinės sąjungos, bet ir valdžios atstovai bei kitų asociacijų nariai.

Ministerija ragina ieškoti kitokių susitarimų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos LRT.lt pateiktame atsakyme nurodoma, kad didžioji dalis darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį, todėl, ministerijos vertinimu, nėra priimtini.

„Valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, todėl yra pasirengusi subsidijuoti per prastovas mokamą darbo užmokestį, o šiuo atveju prašoma galimybių palengvinti darbuotojų atleidimą – sutrumpinti įspėjimo terminus, atsisakyti išeitinių išmokų arba jas mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, – sakoma ministerijos atsakyme.

Atkreipiamas dėmesys, kad, jei ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys negali duoti darbuotojui sulygto darbo, nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu ir darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo, tuomet galima skelbti prastovą, per kurią mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas.

Valstybė subsidijuos 90 proc. arba 70 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio – pirmuoju atveju subsidijos lubos siekia 607 eurus bruto, antruoju – 910,5 eurų bruto. Jeigu darbdavys pasirinks 90 proc. subsidiją mokėdamas minimalų darbo užmokestį, jo indėlis sudarys vos 61 eurą.

„Darbdavių organizacijos taip pat norėtų pailginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų, o vidutinę darbo savaitės trukmę – iki 48 valandų nemokėdamos už viršvalandžius ar papildomą darbą. Tačiau šiuo sudėtingu laikotarpiu kaip tik didesnis dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų sveikatai, o tai neatsiejama nuo pakankamo poilsio. Jeigu įmonė gauna daugiau užsakymų, tuomet galima pasitelkti daugiau darbuotojų – juk dalis žmonių Lietuvoje neturi darbo ar yra išleisti nemokamų atostogų“, – atkreipia dėmesį ministerija.

Ministerija kritikuoja ir siūlymą sumažinti reikalavimus terminuotoms sutartims, nes tai – jau įgyvendintas reikalavimas.

„Terminuota sutartis gali būti nustatoma ne konkrečia data, o tam tikrų aplinkybių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Ir jeigu terminuotos sutartys sudaromos vietoje nesančių darbuotojų, tai joms netaikomas Darbo kodekso apribojimas, kad terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau nei 20 proc. nuo visų darbo sutarčių“, – sakoma SADM atsakyme.

Ministerija primena, kad jau dabar, jeigu žmogus turi sukaupęs daugiau kaip dvejų metų kasmetinių atostogų, darbdavys gali vienašališkai darbuotoją išleistų atostogų be jo sutikimo.

„O teisė į poilsį yra viena iš fundamentalių teisių, darbuotojas turi turėti galimybę ilsėtis, atgauti jėgas, bendrauti su šeima. Jei darbdavys iki ekstremalios situacijos ir karantino buvo linkęs tartis su darbuotojais, tikėtina, kad darbuotojai bus linkę tartis dėl kasmetinių atostogų datos jau esant sudėtingai situacijai“, – svarstoma SADM atsakyme.

„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad aukštesnio nei darbdavio lygio kolektyvine sutartimi galima nukrypti nuo Darbo kodekso reguliavimo, tiesa su išimtimis dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo ar pasibaigimo, minimalaus darbo užmokesčiu, darbuotojų saugos, sveikatos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais“, – priduriama atsakyme.

SADM rekomenduoja darbdaviams tartis su profesinėmis sąjungomis ir rasti bendrai visiems priimtinus sprendimus.

Darbdaviai tikisi, kad bus priimta bent dalis pasiūlymų

Kaip BNS penktadienį nurodė Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas, Vyriausybės atsakymo darbdaviai kol kas nėra gavę, todėl tikisi, kad bent daliai pasiūlymų gali būti pritarta.

Taip pat skaitykite

„Reikalas nėra visiškai beviltiškas. Mes manome, kad neigiamą pirminę reakciją sukėlė tai, kad dalis pasiūlymus komentuojančių žmonių neskaitė mūsų pasiūlymų ir nesuvokia, kad įšaldymas būtų tik laikinas ir galiotų ne visam Darbo kodeksui, o tik daliai jo nuostatų“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė jau anksčiau LRT.lt teigė, kad tokiam pasiūlymui profesinės sąjungos nepritaria.

Dardavių pasiūlymas turėtų būti svarstomas Trišalėje taryboje. Kaip I. Ruginienė teigė LRT.lt, nors teisiškai Trišalė taryba neturi galios atmesti pasiūlymo ir gali tik išreikšti nuomonę, valdžia yra jau anksčiau pažadėjusi, kad nesvarstys tų pasiūlymų, kuriems taryboje nebuvo vieningai pritarta.

I. Ruginienė teigia besitikinti, kad politikai šio žodžio nelaužys ir, nesutarus dėl pasiūlymų Trišalėje taryboje, nesiims svarstyti jų Vyriausybėje.

T. Tomilinas: tai – darbdavių stalčiuose nuolat gulintys pasiūlymai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas teigia, kad tokie pasiūlymai komitete net nebus svarstomi ir nėra palaikomi. Anot jo, darbdavių išvardyti punktai tiesiogiai prieštarauja visai valstybės organizuojami pagalbai.

„Visas ekonominis milijardų vertės paketas nukreiptas į darbo vietų išsaugojimą. Tai atitinka ir verslo, ir žmonių, ir visuomenės interesus. Mes labai stebimės, kad atsirado tokie pasiūlymai, kurie panašūs į senų sąskaitų suvedimą. Žinome, kiek daug, kiek buvo svajonių Darbo kodeksą iš viso panaikinti. Žinome, kiek daug pastangų buvo dedama, kad jis būtų kuo liberalesnis“, – komentuoja T. Tomilinas.

Jo vertinimu, skirtingai, nei prašo darbdaviai, susidarius tokiai situacijai labai svarbu mažinti darbo krūvį, o ne jį didinti. Tokiu būdu būtų galima suteikti darbo didesniam skaičiui žmonių, kad žmonės neatsidurtų skurde.

T. Tomilino teigimu, darbdaviai, kaip interesų grupė, nuolat kartoja pasiūlymus, kuriuos Vyriausybei pateikė ir šį kartą.

„Čia jų stalčiuose nuolat gulintys pasiūlymai ir jie nuolat ieško progos, kada juos gali įkišti. Tai labai ciniška ir labai neetiška, net neadekvatu. Tai net nelabai turi ką nors bendro su situacija, kurioje turime elgtis priešingai“, – tvirtina T. Tomilinas.

Jis įsitikinęs, kad toks pasiūlymas Seimo net nepasieks, nes jį atmes jau Vyriausybė.

LPSK neatmeta galimybės kreiptis į tarptautines organizacijas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė antradienį LRT.lt teigė, kad profesinės sąjungos darbdavių siūlymo nepalaiko ir ragino su darbuotojais tartis sudarant kolektyvines sutartis.

Penktadienį konfederacija išplatino kreipimąsi, kuriame nurodo, kad griežtai nesutinka su darbdavių siūlomais Darbo kodekso pakeitimais.

„Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), išnagrinėjusi darbdavių organizacijų bendrą poziciją dėl Darbo kodekso taikymo karantino laikotarpiu, savo ruožtu kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir Trišalę tarybą teigdama, jog griežtai nesutinka su darbdavių organizacijų siūlomais Darbo kodekso pakeitimais.

LPSK įsitikinusi, kad negalima kalbėti apie Darbo kodekso nuostatų keitimą esant neaiškiai ir neapibrėžtai situacijai šalyje. Be to, darbdavių organizacijos neišnaudoja esamų Darbo kodekso nuostatų galimybių, t. y. nuotolinio darbo, dalinio darbo, darbo laiko režimų rūšių, nukeliant darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir kt. Taip pat iki šiol nėra išnaudotos galimybės, kurias jau dabar suteikia socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys aukštesniu lygmeniu, t. y. šakos, teritoriniu ir nacionaliniu“, – nurodoma konfederacijos pranešime.

LPSK vertinimu, Darbo kodekso nuostatų keitimas yra ne tik nebūtinas, bet ir žalingas naujai darbo santykių sistemai bei kelia abejonių, ar rašte išvardinti nuostatų keitimai yra būtent tie, kurie bus būtini darbo rinkos atsigavimui po pandemijos paskelbimo.

Taip pat nurodoma, kad siūlymai LPSK verčia galvoti apie kreipimąsi į tarptautines ir europines organizacijas.

„Tai mažintų Lietuvos autoritetą santykiuose su kitomis valstybėmis ir nebūtų naudinga šaliai. Profesinės sąjungos įvertindamos tokio kreipimosi grėsmes, tikisi, kad darbdavių organizacijos pradės atsakingai naudotis esamomis Darbo kodekso galimybėmis“, – teigiama LPSK rašte.