Verslas

2020.03.30 05:30

Lietuvių verslai Norvegijoje per pandemiją: nors nerimą kelia krintantis kronos kursas, nespėja vykdyti užsakymų

Paulius Grinkevičius, LRT.lt2020.03.30 05:30

Didžiausias iššūkis ėmus siausti koronavirusui Norvegijoje buvo suvaldyti panikuojančius darbuotojus, teigia šioje šalyje įmones įkūrę Lietuvos verslininkai. Pasak jų, dalis samdinių nemoka norvegų kalbos ir mieliau kliaujasi gandais bei feisbuku negu Vyriausybės ar verslo rekomendacijomis.

Norvegija buvo viena pirmųjų valstybių Europoje po Italijos, kurioje vienam gyventojui tenkančių susirgimų koronavirusu skaičius augo sparčiausiai ir vis dar tebėra didelis. Sekmadienį, Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 5,3 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje buvo atlikta virš 85 tūkst. viruso testų, o užsikrėtusių – virš 4,1 tūkstančio. Tačiau neabejojama, kad tikrasis skaičius yra didesnis.

Šalies vyriausybė ėmėsi panašių apsaugos priemonių kaip ir daugelyje Europos valstybių – nuo kovo vidurio mažiausiai iki Velykų šalyje uždarytos ugdymo įstaigos, barai dalis maitinimo įstaigų, sporto klubai, kirpyklos, nukentėjo daug kitų verslų.

Tokio pavasario dar nematė

Yra įmonių, kurios dėl pandemijos poveikio tik didina darbų apsukas. Linas Butnorius, gerbūvio įrengimo darbus atliekančios statybų bendrovės „Trest Entreprenor“ vadovas ir akcininkas, taip pat individualius namus Norvegijoje statančios įmonės „Gravitas Bygg“ valdybos narys, sako, kad nespėja rasti norinčiųjų dirbti.

„Išgyvenome dėl koronaviruso, bet darbo krūvis yra toks, kokio nesame turėję nė vieną pavasarį. Taip turbūt yra dėl to, kad žmonės sėdi namuose, neturi, ką daryti, o kaip turėjo pinigų, taip ir turi: Norvegijoje nedarbo išmokos didelės, tai dabar daugelis nusprendė renovuoti namus, tvarkyti aplinką ir atlikti kitus darbus. Bumas labai didelis ir dabar mums didžiausia problema yra gauti darbuotojų – 60 savų per dvi įmones mums neužtenka“, – kalba L. Butnorius.

Pasak jo, dalis žmonių Norvegijoje ima susitaikyti su mintimi, kad šiemet galbūt negalės atostogauti užsienyje, todėl liks pinigų, kuriuos galės panaudoti remontui ar gerbūviui.

Išgyvenome dėl koronaviruso, bet darbo krūvis yra toks, kokio nesame turėję nė vieną pavasarį.

L. Butnorius prisimena, kad pradėjus plisti virusui didžiausias iššūkis buvo suvaldyti panikuojančius darbuotojus.

„Mes dirbame tokioje aplinkoje, kad nėra didelės grėsmės apsikrėsti ar apkrėsti kitus. Dirbame lauke, gal po keturis žmones viename objekte, su kitais žmonėmis nesusitinkame. Išaiškinome darbuotojams, kad jei jie puls bėgti į Lietuvą, tai jau bus didesnė grėsmė parvežti virusą šeimoms. Be to, kol turime darbo – reikia dirbti“, – teigia jis.

Anot verslininko, didesnis galvos skausmas nei virusas jo įmonėms yra krentantis kronos kursas, tai lemia, kad už medžiagas tenka mokėti daugiau. L. Butnorius tikisi, kad valstybė priims vieną iš siūlymų laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį.

Anot verslininko, didesnis galvos skausmas nei virusas jo įmonėms yra krentantis kronos kursas, tai lemia, kad už medžiagas tenka mokėti daugiau.

Verslininkas pastebi, kad nors Norvegijoje sergančių virusu ir gerokai daugiau nei Lietuvoje, tačiau šalyje panika mažesnė: „Namie salone turime norvegišką televiziją, virtuvėje – lietuvišką, taigi pasižiūrime ir čia, ir čia. Norvegai nepadaro tos didelės panikos, o Lietuvoje panika sukelta dirbtinai ir, žiūrint iš šono, viskas atrodo baisiau negu Norvegijoje.“

L. Butnorius taip pat yra Lietuvos–Norvegijos komercijos rūmų ir Lietuvos profesionalų klubo Osle narys.

Paklaustas, kokias viruso pasekmes jaučia kitos lietuvių įkurtos bendrovės organizacijose, jis teigė, kad padėtis panaši kaip ir visur – sunku maitinimo įstaigoms, tuo tarpu kiti, pavyzdžiui, IT specialistai, darbų stygiumi nesiskundžia.

Labiau pasitiki feisbuku negu valstybe

Su valstybiniais objektais dirbančios įmonės taip pat susiduria su sunkumais rasti darbuotojų, tačiau darbai dalyje valstybinių objektų laikinai sustabdyti.

Norvegijos statybų koncerno AF grupės įmonei „TKC Prosjekt“ vadovaujantis Valerijus Svitovas, kuris su partneriais taip pat turi ir savo statybų verslą, teigia, kad projektų sumažėjo, tačiau statybų verslas nestoja.

„Pas mus dėl karantino užsidarė keletas projektų. Pavyzdžiui, negalėjome tęsti statybos darbų ligoninėje, nes ji norėjo atsiriboti ir užsidaryti dėl galimybės užsikrėsti tiek darbuotojams, tiek ligoniams. Bet mums pavyko perkelti žmones į kitus objektus, nes vienur stoja statybos, o kitur yra poreikis žmonių, nes didelė dalis jų išvažiavo. Taigi yra ir pliusų, ir minusų“, – sako jis.

V. Svitovas yra įkūręs ir dar keletą smulkių bendrovių, tarp jų ir Lietuvoje biurą turinčią „Fenixerą“, kuri padeda Lietuvos įmonėms pasiekti Norvegijos rinką, o šįmet atidarė lietuviško maisto restoraną. Jį, kaip ir daugelį maitinimo įstaigų, reikėjo laikinai uždaryti, tačiau verslininkai sunkiu metu stengiasi perorientuoti veiklą ir tiekia maisto užsakymus į namus.

Tiekiame maistą arba darome jį žmonėms išsinešti. Tai padeda būti bent galvą iškišus iš vandens ir įkvėpti oro. Bet metas sunkus, restoranai išgyvena sunkiausią laikotarpį.

„Klientai neturi mūsų pamiršti, o maisto išvežiojimui ir išsinešimui poreikis yra. Tiekiame maistą arba darome jį žmonėms išsinešti. Tai padeda būti bent galvą iškišus iš vandens ir įkvėpti oro. Bet metas sunkus, restoranai išgyvena sunkiausią laikotarpį“, – sako jis.

Verslininkas taip pat teigia, kad vienas didžiausių iššūkių prasidėjus krizei buvo suvaldyti personalą: dalis Norvegijoje dirbančių lietuvių nemoka norvegų kalbos, prisiklausė gandų ir ėmė panikuoti, norėjo bėgti iš Norvegijos, tačiau pavyko darbuotojus nuraminti.

„Pagrindinis blogis šiandien yra feisbukas – pas mane dirbantys žmonės daugiau pasitiki juo ar savo kolega, kuris perskaitė kažką feisbuke, negu valstybės nurodymais, kurių darbuotojai neskaito, nes jie parašyti norvegų kalba, arba mūsų siunčiama informacija. Čia didžiausias blogis, kuris dar sustiprina ir iškraipo tikrą informaciją“, – pridūrė jis.

V. Svitovas pasakojo, kad maitinimo įstaigos ir kiti viruso paveikti verslai šiuo metu laukia, ką nuspręs valstybė ir kokiu būdu bus kompensuota nuostolių patyrusiems verslams: „Žmonės tikisi, kad jais pasirūpins įmonė, o įmonės tikisi, kad valstybė. O valstybė bijo kažkam permokėti ar ką nuskriausti, nes situacija keičiasi kasdien. Tokioje situacijoje yra daugelis verslų, o ypač restoranai. Verslas dabar gyvena laukimu.“