Verslas

2020.03.26 21:03

Pratęsus karantino laikotarpį, ekonomikos nuosmukis neišvengiamas

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.03.26 21:03

Lietuvos banko vadovas sako, kad gero scenarijaus šalies ekonomikai nėra – šiųmetis nuosmukis neišvengiamas.

Pagal patį pesimistiškiausią scenarijų šalies ekonomika šiemet susitrauktų net 20 procentų, pagal optimistiškiausią – smukimas siektų pusketvirto procento. Koks scenarijus išspildys, priklausys ir nuo karantino trukmės, ir nuo Europos vyriausybių bei institucijų atsako.

Dar praėjusią savaitę Lietuvos bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet gali susitraukti daugiau nei procentu. Karantiną pratęsus iki Velykų, ši prognozė atrodo nebereali. Laukiama daug didesnio smūgio.

„Jeigu žiūresim į ekonomiką kaip į tam tikra automobilį, tai dabar važiuoji, važiavai ir staiga užtraukei rankinį stabdį. Dabar tokia gaunasi laisvo kritimo būsena. Klausimas, kiek tas laisvas kritimas tęsis“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Dabar numatomi keli scenarijai. Geriausiu, staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo atveju, Lietuvos ekonomika smuks pusketvirto procento.

Labiausiai tikėtinas esą lėtesnio atsitiesimo scenarijus, todėl ekonomika šiais metais kris daugiau nei 11 procentų.

Labiausiai pesimistinis scenarijus – iki vidurvasario užsitęsęs karantinas ir lėtas ekonomikos atsigavimas po to. Tuomet lauktų daugiau nei dvidešimties procentų smukimas. Tokio nebuvo net per praėjusią finansų krizę. Kuris scenarijus išsipildys, priklausys ir nuo Europinio atsako.

Europos parlamentas tuščias, jo nariai dėl pagalbos bendrijos šalims paketo balsuoja iš namų.

„Taip graudžiai pajuokaujant, mes galim pasakyt, kad panašios patirties, skirtingai nuo kitų valstybių, esame turėję. Reikia prisiminti, kad Lietuvos ekonomika 2009–aisiais smuko apie 15 procentų“, – prisimena Europarlamentaras Andrius Kubilius.

Jis pabrėžia, kad reikia pasiruošti dideliam ir labai staigiam nuosmukiui.

Visa Europinio pagalbos paketo vertė – 37 milijardai eurų.

„Tai yra labai nedidelės sumos, ir jos ypač nublanksta palyginus su tomis priemonėmis, apie kurias paskelbė valstybės narės“, – nurodo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Pasak politologo, Europos Sąjunga nesukurta krizių valdymui, sprendimų priėmimas lėtas, nes reikalauja sutarimo. Krizę esą gerokai apsunkina tai, kad tenka rinktis tarp sveikatos apsaugos ir ekonomikos palaikymo.

Situaciją gelbėja Europos Centrinis bankas: paskelbė, kad euro zonos šalių obligacijų supirkimui išleis 750 milijardų eurų, tokio dydžio pagalbos vyriausybėms nebuvo net per praėjusią finansų krizę.

Tačiau vienas iš Europos Sąjungos pamatų – bendra rinka, skeldėja trūkstant medicinos priemonių. Pavienės bendrijos šalys ėmė drausti trūkstamų priemonių eksportą, o pagalbos iš kaimynių nesulaukusi Italija ir kitos šalys atsisuko į Kiniją.

„Krizės akivaizdoje buvo apsidairyta ir suprasta, kad kone 2/3 ar daugiau medicinos priemonių Europoje yra importas. Importas iš tų valstybių, kurios tapo pagrindinėmis šių valstybių gamybos vietomis; didžiąją dalimi Kinija ir Indija“, – pažymi Europos Parlamento narys Petras Auštrevčius.

Vis dėlto Europa prie krizių iki šiol esą prisitaikydavo ir net sustiprėdavo.

„Pavyzdžiui, pati pabėgėlių krizė 2015 m., kai ES neturėjo tvirtų struktūrų įveikti tokioms krizėms, o dabar įkūrė „Frontex“. Ir ta krizė, kuri dabar yra prie Graikijos ir Bulgarijos sienų, ji dabar visai kitaip, ir geriau valdoma“, – pažymi Europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

Lietuva iš Europos Komisijos finansinės pagalbos paketo tikėtis gali esą iki pusantro milijardo eurų. Pagal juodžiausią iš trijų Lietuvos banko prognozuojamų scenarijų, algos Lietuvoje šiais metais sumažėtų dvylika procentų, o nedarbas išaugtų iki šešiolikos procentų.