Verslas

2020.03.28 19:56

Darbo „iš namų“ efektas: po didžiausio eksperimento pasaulyje darbuotojai gali tikėtis lankstesnių darbo sąlygų

Birutė Rutkauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Matrica", LRT.lt2020.03.28 19:56

„Aštuonios darbo valandos yra tik iliuzija, kad mes tiek dirbam. Iš tiesų mūsų koncentracijos laikas yra daug trumpesnis. Dabartinės darbo sąlygos kaip tik tą atskleidė, kad daugybė žmonių, atsidūrę namuose, karantino režime, pamatė, kad tuos pačius darbus padaro trumpiau ir jiems per dieną reikia skirti mažiau laiko“, – LRT KLASIKOS laidai „Matrica“ sako psichologė, verslo konsultantė Laura Rimkutė.

Karantino metu per atstumą dirbantys žmonės patiria profesines permainas. Vis dar gajus darbdavių požiūris, kad darbuotojas, dirbantis iš namų, efektyviai nedirba. Tačiau psichologai ir dirbantieji namuose tvirtina, o ir užsienio praktika rodo, kad svarbiausia darbuotojui yra pasiekti užsibrėžtus dienos tikslus – trinti biuro kėdės tam visai nebūtina.


Kokiomis savybėmis turi pasižymėti profesionalas, kad jis galėtų dirbti iš namų? Kaip karantino laikotarpis pakeis darbuotojo ir darbdavio santykius?

Apsiprasti reikia laiko

Iliustratorė Ula Šimulynaitė pasakoja, kad dirba iš namų visuomet, ne tik karantino metu. Ji nuo vaikystės buvo individualistė, todėl savęs, dirbančios komandoje su daugybe žmonių, neįsivaizduoja. Be to, Ula džiaugiasi galėdama savo darbotvarkę namuose organizuoti pati.

„Yra galimybė savo laiką tvarkyti taip, kaip aš įsivaizduoju. Aš negaliu dirbti anksti iš ryto, aš dirbu vakare. <...> dirbdamas namuose pats esi atsakingas už save ir gali prisitaikyti prie esamų aplinkybių“, – patirtimi dalinasi U. Šimulynaitė.

Turi tiek daug tos laisvės, kad ir šaldytuvas, ir kiemas, ir miškas, ir saulė, tai galvoji, kad darbas palauks. Bet po to tie darbai kažkaip kaupiasi, kaupiasi, pradeda priekaištingai iš įvairių kampų žiūrėti.

Moteris pasakoja apie iššūkius, su kuriais teko susidurti, pradedant dirbti iš namų. Anot jos, anuomet buvo sunku netinginiauti, susikaupti, aiškiai atskirti darbo ir poilsio laiką bei erdves.

„Turi tiek daug tos laisvės, kad ir šaldytuvas, ir kiemas, ir miškas, ir saulė, tai galvoji, kad darbas palauks. Bet po to tie darbai kažkaip kaupiasi, kaupiasi, pradeda priekaištingai iš įvairių kampų žiūrėti ir tada atsiranda antra fazė, kada tu įsijauti į tą darbą – pamiršti šaldytuvą, pamiršti lauką ir pradedi dirbti nuo ryto iki vakaro <...> praeini antrąją fazę ir gali atskirti savo laisvalaikį griežtai – nedirbti savaitgaliais, vakare, nedirbti kur valgai, kur miegi, kur leidi laisvalaikį“, – pasakoja Ula.

Svarbiausia – rezultatas

Verslo vystytojas Artūras Rumiancevas nuo profesinio kelio pradžios kovojo su tradicine tapusia darbo laiko sistema. Jam buvo nepriimtina dirbti nuo devynių iki penkių, nuo pirmadienio iki penktadienio.

Dabar Arūnas dirba iš namų, o jo biurui nebuvo sunku prisitaikyti prie šių permainų. Daugelis dalykų profesinėje veikloje ir taip buvo grįstos skaitmenine erdve. Artūro darbas priklauso nuo atliktų darbų, ne nuo griežtai fiksuotos darbo vietos bei grafiko.

„Tu turi darbą, visi puikiai žino, kas turi būti atlikta per tam tikrą laiką. Kokie turi būti rezultatai. Mano fokusas yra, kad tai būtų laiku. Ir būdamas vadovas, ir darbuotojas, būdavau dėmesį sutelkęs į tai – darbas turi būti padarytas laiku“, – teigia A. Rumiancevas.

Aštuonios darbo valandos – iliuzija

Psichologė, verslo konsultantė Laura Rimkutė teigia, kad ne karantino metu biurai turėtų mažiau kontroliuoti darbuotojų darbo laiką, nes retas per dieną išdirba tiek, kiek planuoja.

Ir būdamas vadovas, ir darbuotojas, būdavau dėmesį sutelkęs į tai – darbas turi būti padarytas laiku.

„Aštuonios darbo valandos yra tik iliuzija, kad mes tiek dirbam. Iš tiesų mūsų koncentracijos laikas yra daug trumpesnis. Dabartinės darbo sąlygos kaip tik tą atskleidė, kad daugybė žmonių, atsidūrę namuose, karantino režime, pamatė, kad tuos pačius darbus padaro trumpiau ir jiems per dieną reikia skirti mažiau laiko“, – tikina L. Rimkutė.

Psichologė pastebi, kad didžiausia problema, kurią sprendžia darbdaviai karantino metu yra darbuotojų, kurie turi vaikų darbo efektyvumas. Šiuo metu mokyklos ir darželiai yra uždaryti, todėl tėvai įprastu darbui metu turi prižiūrėti vaikus. Darbuotojams reikia būti išradingiems, ieškant laiko ir atliekant pavestus darbus.

Karantino metu biurai turėtų mažiau kontroliuoti darbuotojų darbo laiką, nes retas per dieną išdirba tiek, kiek planuoja.

„Dabar žmonės ieško laiko sau. Arba keliasi šeštą ryto, kol dar miega šeima ir turi laiko darbui. Tada pietų metas, jeigu mažesni vaikai ir juos galima paguldyti, tai vaikai miega. Ir vakarinis laikas – dirbti, kai visi miega“, – teigia L. Rimkutė

Vadovas su pižama

Anot psichologės, karantino metu dirbant iš namų gali pasikeisti darbuotojų ir vadovų santykiai. Vadovai namuose jausis atvėrę savo asmeninę erdvę pavaldiniams, kuomet vaizdo konferencijoje pasirodys nesusišukavę, dėvėdami treningines kelnes ar pižamą.

Dalis vadovų turi baimę pasirodyti tokiu pat žmogumi, kaip ir visi kiti. Yra vadovų, kurie organizacijose bijo atsipalaiduoti, jie įmonės vakarėlio metu nevartoja alkoholio vien dėl to, kad tiktai nebūtų labiau savimi.

Tai, anot jos, gali komandą suartinti, tačiau gali ir sukelti stresą.

„Dalis vadovų turi baimę pasirodyti tokiu pat žmogumi, kaip ir visi kiti. Labai priklauso nuo žmogaus supratimo, koks vadovavimo stilius yra veiksmingiausias. Yra vadovų, kurie organizacijose bijo atsipalaiduoti, jie įmonės vakarėlio metu nevartoja alkoholio vien dėl to, kad tiktai nebūtų labiau savimi“, – teigia L. Rimkutė.

Plačiau apie darbo kultūrą „iš namų“ – radijo įraše