Verslas

2020.03.26 12:41

Mindaugas Ubartas. Gal turėkime Skaitmeninės ekonomikos ministeriją su energetikos, taršos departamentais?

Mindaugas Ubartas, Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius2020.03.26 12:41

Koronaviruso protrūkio metu daug kalbama apie skaitmenizaciją ir kaip skaitmeninės technologijos gali būti kuras karantine springstančiai ekonomikai.

Bet čia turime keistą situaciją. Nors skaitmeninė ekonomika yra Vyriausybės programoje, ji yra ekonomikos efektyvumo variklis, o skaitmeniniai duomenys – naujųjų laikų nafta, Lietuvoje IRT ir skaitmeninė ekonomika kaip podukra. Tačiau daugiau nei 20 metų po Ryšių ir informatikos ministerijos panaikimo ji išdraikyta ir yra tampoma po skirtingas ministerijas ir komitetus.

Ne išimtis ir naujausias sprendimas. Praėjus vos metams po to, kai Ūkio ministerija virto Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir skaitmeninę ekonomiką ištraukė iš šešėlių, perrengė ir nuprausė, dabar apsigalvojo ir vėl nori užkelti į palėpę ir pasodinti prie verpimo ratelio.

Tik taip ir ne kitaip galima traktuoti trečiadienio svarstymą Vyriausybėje dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naikinimo ir jos failų, kartu su dalimi iš Aplinkos ministerijos atimtų portfelių, perduoti Energetikos ministerijai, ją perkrikštijant į Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministeriją.

Nes tuose svarstymuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nėra numatyta ar pateikta pasiūlymų, kaip po šios operacijos būtų įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos dėl informacinių ir ryšių technologijų bei skaitmeninių inovacijų, skaitmenizacijos politikos.

Norime atkreipti dėmesį, kad XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintos pažangios nuostatos: žadama sutelkti IRT kompetencijas vienoje ministerijoje, skatinti skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų kūrimą ir t.t. (nuorodoje 192.9 punktas)

Ir mes nekalbame apie kažkokį nereikšmingą sektorių. Skaitmeninė ekonomika yra 5-as didžiausias ekonomikos sektorius pagal pridėtinė vertę Lietuvoje, 2018 m. sukūręs 7,8 proc. BVP. Jame dirbančių 56,4 tūkstančių žmonių (7-as pagal dirbančių žmonių skaičius) atlyginimų vidurkis 55 procentais – daugiau nei 1,5 karto viršija šalies vidurkį.

Remiantis kompanijos „McKinsey & Company“ 2019 m. atlikta analize, iki 2025 m. Lietuva savo BVP gali padidinti papildomais 8,8 mlrd. Eur, jei nacionalinės priemonės bus nukreiptos skatinti technologijų pritaikymą tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.

Skaitmenines technologijas naudojanti pramonė galėtų sumažinti išmetamą CO2 kiekį 20%.

Turime ir problemų - iššūkių. Skaitmenizacijos šalyse lyderėse darbo našumas yra du kartus didesnis nei Lietuvos. Remiantis „Infobalt“ atlikto tyrimo duomenimis, šiai dienai Lietuvoje trūksta daugiau nei 20 000 IRT specialistų. Bet pagal IRT studijas baigusiųjų dalį tarp visų studijavusių esame žemiau ES vidurkio ir daugiau nei 3 kartus atsiliekame nuo Estijos.

Suaugusiųjų skaitmeninio raštingumo rodikliuose Lietuva daugiau nei dvigubai atsilieka nuo šalių skaitmenizacijos lyderių. 52 proc. Lietuvos piliečių, norėdami atlikti savo darbą, turi įgyti naujų skaitmeninių įgūdžių.

O daugiau nei 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali būti automatizuotos – tai vienas didžiausių procentų tarp EBPO šalių narių.

Ir ne, čia nėra geras rodiklis. Tai rodiklis, kad Lietuvoje per daug rankinio darbo, kurį neišvengiamai pakeis automatizuoti sprendimai, o darbuotojai, kurie nespėjo į skaitmenizacijos traukinį, pasiliks darbo biržos perone.

Tuo pat metu matome, kad strateginiai energetikos projektai jau užkelti ant bėgių. Svarbiausi politiniai sprendimai elektros tinklų sinchronizavimui jau priimti, o susitarimai pasirašyti. Toliau įgyvendinimas keliasi ant operatorių pečių, SGD terminalas senokai pastatytas ir veikia, priimti visi politiniai sprendimai dėl jo tolimesnės veiklos. Dujotiekių jungties projekte irgi jau virinami pirmieji vamzdžių kilometrai.

Todėl, atsižvelgdami į visa tai, siūlome išeitį. Sujungti šiuo metu vis dar išsibarsčiusias skaitmeninės dienotvarkės atsakomybes tarp Vidaus reikalų ministerijos Informacinių ryšių departamento, Krašto apsaugos, Susisiekimo bei Ekonomikos ir Inovacijų ministerijų į vieną ministeriją.

Skaitmeninės ekonomikos ministeriją su energetikos bei taršos mažinimo padaliniais.

Nes skaitmenizuojasi ir pati energetika, nes skaitmeninės technologijos padeda spręsti taršos ir klimato kaitos problemas. O ateities ekonomikos vardas yra skaitmeninė ekonomika. O gal jūs tuo abejojate?

Komentare pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė.