Verslas

2020.03.26 11:02

Vasiliauskas: pačiu blogiausiu scenarijumi šalies ekonomika smuktų net 20,8 proc., bet tikimės geriausio

atnaujinta 12.10
Justina Ilkevičiūtė, Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.26 11:02

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc. o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesiu, šalies BVP smuktų net 20,8 proc. o nedarbas išaugtų iki 16 proc.

V. Vasiliauskas pripažįsta, kad pirminė Lietuvos banko prognozė, kad šalies ekonomika 2020 m. susitrauks 1,2 proc. buvo per daug optimistinė. Todėl Lietuvos bankas pateikia 3 naujus scenarijus, kurie priklausys nuo karantino ilgio.

Pateikia 3 scenarijus

Pagrindinis kriterijus kalbant apie vidaus rinką, susijęs su karantino laikotarpiu, sako V. Vasiliauskas.

„Mes modeliavome keletą scenarijų priklausomai nuo karantino trukmės. Tai buvo 2 mėnesiai ir 4 mėnesiai. Bazinis scenarijus – U formos, kai karantinas užtruktų 2 mėnesius, o eksporto nuosmukis siektų 13 procentų“, – sako jis apie labiausiai tikėtiną, anot Lietuvos banko, scenarijų.

Dėl vangios vidaus paklausos ekonomika tokiu scenarijumi atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu.

Apskritai, gero scenarijaus, anot jo, nėra, o 2020 m. šalies ekonomikos nuosmukis – neišvengiamas.

Jei būtų V formos ekonomikos nuosmukis (optimistinis scenarijus), tuomet šalies BVP smuktų – 3,4 proc.

„Jei karantinas truktų 2 mėnesius, tai darome prielaidą, kad karantinas pratęsiamas būtų iki gegužės vidurio, tada susitraukimas BVP būtų tarp 3–4 proc.“, – sako V. Vasiliauskas.

Tačiau, anot Lietuvos banko vadovo, ko gero, reikia kalbėti apie U formos ekonomikos nuosmukį (bazinis scenarijus). Tokiu atveju šalies BVP galėtų smukti 11,4 proc.

Jei U formos nuosmukio atvejis užsitęstų (pasimistinis scenarijus), šalies BVP susitrauktų net 20,8 proc.

„U formos scenarijuje mes numatome, kad užsienio Vyriausybių pastangos bus nepakankamos nusverti viruso poveikį ekonomikai. Iš principo tai lemtų 2008–2009 metų krizės nepalankų poveikį prekių ir paslaugų eksporto susitraukimui“, – prognozuoja V. Vasiliauskas.

Darbo užmokestis gali trauktis

Anot V. Vasiliausko, darbo užmokesčio augimas esant optimistiniam scenarijui (V formos) 2020 m. sieks 2,4 proc., 2021 m. – 3,6 proc. Esant optimaliam scenarijui (U formos trumpalaikis) – darbo užmokesčio augimas 2020 m. bus neigiamas ir sieks – 2,6 proc. o 2021 m. bus teigiamas – 3,6 proc.

Esant pačiam blogiausiam scenarijui, darbo užmokestis 2020 m. trauksis net – 12,2 proc. ir bus neigiamas, o 2021 m. darbo užmokestis trauksis –2,5 proc.

Pagal optimistinį scenarijų nedarbo lygis 2020 m. sieks 8,7 proc. 2020 m. – 6,9 proc. Pagal bazinį scenarijų nedarbo lygis 2020 m. augs iki 12,5 proc., o 2021 m. 9,1 proc. Remiantis pesimistiniu scenarijumi, nedarbo lygis 2020 m. kiltų iki 16 proc. o 2021 m. iki 19,8 proc.

Lietuvoje veikiantys bankai pasiruošę šokui

„Tos pagalvės, kurios buvo susidėliotos praeityje, lems, kaip iš to išeisime dabar. Streso testą padarėme dabar, atlikome analizę. Svarbiausias klausimas šiandien – o kas toliau, vienareikšmiško atsakymo tikrai neturiu. Kalbėsiu šiandien apie scenarijus, kas būtų jeigu būtų. Scenarijai remsis prielaidomis, kiek laiko karantinas galėtų trukti, taip pat įžvalgomis, kurias pasidarėme atsižvelgdami į globalią situaciją“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, bankų neigiamų poveikių Lietuvos ekonomikos raidai, nėra: „Mūsų vertinimu, bankų tarp įtariamųjų tikrai nėra. Kalbant apie ekonominę situaciją, ji globaliu mastu sparčiai prastėja, ir matome, kad pasitikėjimo indeksai euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas važiuoja žemyn, ar tai būtų paslaugos, ar gamyba.“

Jis atkreipė dėmesį, kad euro zonos sudėtinis Pirkimo vadybininkų indeksas kovą buvo žemiausias nuo stebėjimų pradžios – 1998 m., kai ekonomikos aktyvumas stipriai sumažėjo.

Tačiau tai pat pabrėžė ir Europos Centrinio Banko pagalbą, kurios apimtis – 750 mlrd. Eurų.

„Aktyvuota papildoma LRTO - papildomų ilgo laikotarpio paskolų programa, kur nustatytos palūkanų normos yra minusinės, ir skolinimo bankams suma yra neribojama. Taip pat taikomas laikinas leidimas netaikyti kai kurių prudencinių reikalavimų ECB prižiūrimiems bankams. Tai susiję su įvairiais reikalavimais kapitalui.“

Bankams rekomenduoja nemokėti dividendų

Lietuvos bankas savo ruožtu ėmėsi papildomų priemonių – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. Eur kredituoti verslą ir gyventojus.

2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir iki šiol sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. eurų pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc.

„Įvertinę galimas neigiamas viruso plitimo pasekmes Lietuvos ūkiui, įskaitant bankų sektorių, rekomendavome bankams nemokėti dividendų ir visą praėjusiais metais uždirbtą pelną skirti kapitalui stiprinti“, – sako V. Vasiliauskas.

Atsižvelgus į pritaikytas priemones (kapitalo rezervų atlaisvinimą), jeigu susiklostytų itin nepalankios aplinkybės, bankai be išorės pagalbos galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. eurų nuostolių nepažeisdami kapitalo reikalavimų. Panašius nuostolius Lietuvoje veikiantys bankai buvo patyrę per 2009 m. krizę.

Įvertino Vyriausybės ekonomikos skatinimo paketą

V. Vasiliauskas įvertino ir Vyriausybės parengtą paramos verslui paketą.

„Akivaizdu, kad fronto linijoje turi stovėti Vyriausybė ir akivaizdu, kad paketas reikalingas, turint omenyje ekonominio šoko galimybę. Pagalbos dydis ir poreikis skirsis, bet iš principo tas paketas yra gyvas procesas. Į ką atkreipčiau dėmesį, kad svarbu, jog būtų užtikrintas einamasis paskolų portfelis ir į jį būtų nukreiptas paketas, bet ir į naujas paskolas taip pat. Nes labai svarbu užtikrinti likvidumą per visą grandinę. Todėl žinome, kad Invega ir kitos institucijos dirba ties naujomis pagalvos schemomis“, – sako jis, pabrėždamas, kad pagalbos priemonės turėtų būti nukreiptos į visą finansų rinką.

Pats Lietuvos bankas naštai sumažinti ėmėsi šių instrumentų: anticiklinio kapitalo rezervo normos bankams sumažinimo nuo 1 iki 0 proc., sumažino atskaitomybę priežiūrai, padidino vartojimo paskolų sąlygų keitimo ir kreditingumo vertinimo lankstumą.

Neigiamas poveikis ypač stebimas eksporte, taip pat dėl kritusios paklausos mažinama gamyba, krenta vidaus vartojimas, o tai daro neigiamą ekonominę įtaką: „Mažėja eksportuojamų prekių paklausa, eksportas, taigi Lietuvos du pagrindiniai varikliukai – eksportas ir vidinis vartojimas tiek paklausos, tiek pasiūlos srityje, tu daug neigiamų impulsų, jie daugiau nei akivaizdūs.“

Kitų parengtose prognozėse manoma, jog BVP smuks nuo 1,3 iki 5 proc.

Lietuvos bankas anksčiau prognozavo, kad dėl koronaviruso šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 proc., tačiau tai optimistinis scenarijus.

Finansų ministerija tikisi, kad koronavirusą Europoje pažabojus iki 2020 metų vidurio, šalies ekonomika smuks nuo 1,3 iki 2,8 proc.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad Lietuvos BVP šiemet susitrauks 5 procentais. Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad šiemet šalies BVP turėtų smukti apie 2,5 proc., tačiau kitais metais augimas turėtų siekti iki 6,5 proc. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 3,2 proc.