Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula Von der Leyen praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė apie plataus masto ekonominių priemonių paketą, skirtą padėti valstybėms narėms sušvelninti pasaulinės koronaviruso pandemijos padarinius. Komisarė pažymėjo, kad svariausias finansinis atsakas turės ateiti iš valstybių narių biudžetų, tačiau Europos Sąjungos (ES) taisyklės yra pritaikytos padėti valstybėms narėms tokių ekstremalių situacijų atvejais.
Valstybės parama verslui gali būti įgyvendinta įvairiomis priemonėmis: padengiant darbuotojų užmokestį (ar jo dalį), atidedant įvairių mokesčių mokėjimą. Papildomai parama gali būti skiriama tiesiogiai gyventojams – visiems bendrai arba konkrečių verslo sektorių klientams. Siekiant padėti įmonėms, susidūrusioms su likvidumo problemomis, gali būti sukurtos specialios pagalbos.
EK griežtai prižiūri valstybių paramą verslui – ji leidžiama tik su sąlyga, kad neiškreips konkurencijos. Kiekviena reikšmingesnio dydžio valstybės parama, jeigu ji teikiama konkrečiai įmonei ar verslo sektoriui, turi būti suderinta su Europos Komisija ir jai gautas leidimas. Tokia derinimo procedūra, neskaitant pačios valstybės narės pasiruošimo, gali trukti iki pusės metų. Iš anksto suderinti nereikia tik mažos apimties paramos priemonių (nesiekiančių 200 000 eurų tai pačiai įmonei per 3 metus) bei bendresnės paskirties ekonomikos skatinimo priemonių.
Didžioji dalis ES valstybių jau paskelbė apie planuojamus finansinius pagalbos planus verslui ir gyventojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso padarinių. Kovo 12 d. EK per rekordiškai trumpą laiką – 24 valandas, patvirtino Danijos prašymą skirti 12 milijonų eurų valstybės paramą kompensuoti nuostolius, patirtus kultūros sektoriuje dėl didelių renginių atšaukimo.
Pagal patvirtintą schemą atšauktų renginių organizatoriai turės teisę gauti valstybės kompensaciją už renginius, į kuriuos bilietai jau buvo parduoti. Apie planus prašyti valstybės paramos jau prabilo ir Vokietijos oro skrydžių bendrovė Lufthansa.
Savo oficialiame pranešime praėjusią savaitę už konkurencijos politiką atsakinga EK vicepirmininkė Margrethe Vestager, koronaviruso išplitimą ES pripažino ypatingu įvykiu, kuris pagal ES valstybės pagalbos taisykles pateisina valstybės paramos priemonių, skirtų šio įvykio žalai kompensuoti, skyrimą tiek verslui, tiek kiekvienam gyventojui, nukentėjusiam nuo krizės. EK vicepirmininkė pažymėjo, kad koronaviruso išplitimas yra išskirtinis įvykis, kuris turi reikšmingą ekonominį poveikį.
Tokios aplinkybės pateisina išskirtinį valstybės narių įsikišimą į rinkos veikimą siekiant kompensuoti viruso išplitimu sukeltas pasekmes verslui.
Įvedusi Lietuvoje karantiną Vyriausybė paskelbė svarstanti ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui priemonių planą, kurio vertė – 2,5 milijardo eurų. Šios priemonės labiausiai orientuotos į darbo dėl karantino netekusius asmenis bei verslo mokestinių prievolių vykdymo atidėjimą, atleidimą nuo baudų, delspinigių. Tiesioginės išmokos verslui preliminariais duomenimis bus skiriamos tik tokiu atveju, jei darbuotojai nebus leidžiami neapmokamų atostogų, tačiau ketinama mokėti už prastovas. Apie paramą konkretiems verslo sektoriams (išskyrus mėnesines išmokas individualiai veikiantiems asmenims) kol kas nėra pranešama.
Norėdama pagalbą skirti atskiriems verslo sektoriams ar konkrečioms įmonėms, Lietuva tokią pagalbos schemą turėtų suderinti su EK, kuri pažadėjo valstybių narių prašymus išnagrinėti ypač efektyviai, per kelias dienas nuo prašymų gavimo. Įrengta ir speciali septynias dienas per savaitę veikianti „karštoji linija“. Pasinaudodamos šia linija valstybių institucijos gauna konsultaciją dėl priemonių, kuriomis gali pasinaudoti siekiant sušvelninti koronaviruso pasekmes.
Dėl oficialaus priemonių suderinimo su EK Lietuva galėtų kreiptis ir vėliau, jau patvirtinus ar net išmokėjus paramą, kadangi ES valstybės pagalbos taisyklės leidžia ir vėlesnį pagalbos suderinimą. Įprastomis sąlygomis toks vėlesnis kreipimasis būtų rizikingas, kadangi pagalbos gavėjai gali būti įpareigoti grąžinti visą išmokėtą paramą į valstybės biudžetą ir sumokėti palūkanas už visą naudojimosi parama laiką, jeigu EK vėliau pripažintų, kad valstybė narė neturėjo teisinio pagrindo suteikti paramą.
Tačiau ypatingai greitas Danijos prašymo suteikti paramą koronaviruso pasekmėms likviduoti išnagrinėjimas rodo, kad EK gana lanksčiai vertins valstybių patvirtintas priemones, todėl rizika, kad EK galėtų vėliau nepatvirtinti Lietuvos parengto paramos plano, minimali.
Be nurodytų specialių priemonių dėl koronaviruso išplitimo patirtų nuostolių kompensavimui, Lietuva taip pat galėtų pasiruošti ir į EK kreiptis su specialia paramos smulkioms ir vidutinėms įmonėms schema, pagal kurią iš specialiai tam skirto biudžeto su likvidumo problemomis susidūrusioms įmonėms efektyviai galėtų būti skiriamos paskolos ir (ar) suteikiamos garantijos įmonės veiklos funkcionavimui palaikyti ar atstatyti.
Pagal tokią schemą laikina restruktūrizavimo parama galėtų būti teikiama iki 18 mėnesių laikotarpiui. Šiuo metu ES tokio tipo schemas yra pasitvirtinusios devynios valstybės narės. EK yra pažadėjusi savo pagalbą efektyviai parengiant ir suderinant tokias schemas.
Šis komentaras asmeninė autorių nuomonė
