Verslas

2020.03.24 14:21

Pramonė siekia užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais

Vietoj diskusijų riboti kainas maisto produktams, visą dėmesį ir pastangas turime sutelkti tam, kaip užtikrinti efektyvias priemones, kad maisto produktų gamyba ir tiekimas gyventojams apskritai nenutrūktų, sako pramonės atstovai.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus, siekiant šalies gyventojus nenutrūkstamai aprūpinti maisto produktais, visai Lietuvos maisto gamybos grandinei turi būti taikomos specialios taisyklės ir priemonės dėl karantino režimo.

„Vyriausybė maisto gamintojams turi patvirtinti specialią tvarką, kokių bus imtasi priemonių, jeigu maisto gamybos įmonėje kuriam nors iš darbuotojų bus nustatytas koronavirusas.

„Tvarka turi būti griežta, minimalizuojant rizikas užkratui plisti ir kartu operatyvi, siekiant užtikrinti nepertraukiamą maisto tiekimo grandinę visuomenei“, – sako E. Mackevičius.

Pasak jo, labai geras pavyzdys yra Vyriausybės operatyvus sprendimas tolimųjų reisų vairuotojams išimties tvarka netaikyti 14 dienų saviizoliacijos taisyklės.

„Visi supranta, kad tokios krizės sąlygomis, kuriomis gyvename dabar, krovinių logistika valstybei yra strateginė priemonė, leidžianti užtikrinti gyvybiškai svarbių prekių tiekimą gyventojams bei palaikyti ekonomiką“, – sako E. Mackevičius.

Jo teigimu, Lietuva yra priklausoma nuo kiaulienos importo – 60 proc. produkcijos įsivežame, todėl transportavimo ir logistikos grandinės vaidmuo yra itin svarbus.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, maisto pramonėje bene labiausiai pažeidžiamas yra pieno sektorius, kadangi žaliavinis pienas perdirbimui iš ūkininkų yra superkamas kasdien.

„Karvės melžiamos dukart per dieną. Viena pieno perdirbimo įmonė šalyje vidutiniškai per dieną superka ir perdirba nuo 300 iki 1200 tonų pieno, o tai sudaro iki ketvirtadalio viso žaliavinio šalies pieno. Jeigu, neduok Dieve, ištiks juodasis scenarijus ir įmonės bus priverstos užsidaryti karantinui, tikėtina, kad patirsime rimtą humanitarinę krizę. Kiltų rimtų iššūkių gyventojų aprūpinimui maisto produktais. Socialines ir ekonomines pasekmes pajustų ne tik uždarytų įmonių darbuotojai, bet ir ūkininkai, iš kurių nebus galimybės supirkti pieną“, – sako E. Simonis.

Pasak jo, Lietuvos pieno pramonė eksportuoja didelius šviežių pieno produktų kiekius. Todėl Vyriausybė privalanti užtikrinti nenutrūkstamą pirmojo būtinumo prekių judėjimą tarp valstybių, o greitai gendantys pieno produktai ir žaliavinis pienas turėtų būti tarp prioritetinių krovinių, judančių pirmumo tvarka.

E. Simonio vertinimu, į eksportą orientuoti Lietuvos pieno perdirbėjai, stojant eksportui, daugiau produktų gamins į sandėlius.

„Tokiu atveju verslas patirs apyvartinių lėšų trūkumą. Tad viena iš priemonių galėtų būti valstybės garantijos pieno perdirbimo įmonėms gauti finansavimą iš komercinių bankų, užtikrinant kreditų tęstinumą bei trumpalaikių paskolų prieinamumą“, – sako E. Simonis.