Verslas

2020.03.24 20:15

Karantinas parodys, kas yra kas: atsiskleis nesąžiningi darbdaviai, kiti verslai išsibandys, kiek yra stiprūs

Koronavirusas, paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas skirtingus verslo sektorius veikia skirtingai. Vieni jų buvo priversti užverti duris, antri – sumažinti darbų apimtis, o treti iš šios situacijos gali netgi išlošti. Nors neaišku, kiek laiko situacija tęsis, LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ kalbinti ekspertai sutaria: situacija atskleis nesąžiningus darbdavius, nepasiruošusias įmones, o klientus išsaugoti norintys verslai bus priversti po karantino jiems įtikti.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ teigia, kad kol kas dar negalima prognozuoti, kaip tiksliai ekonomiką paveiks koronavirusas ir karantinas.

Anot ekonomisto, pirmadienį buvo paskelbti tik vasario mėnesio pramonės duomenys. Ir, nors Kinijoje vasaris jau buvo niūrus, tai Lietuvai įtakos neturėjo.

Tačiau N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad jau dabar pastebimas elektros energijos suvartojimo mažėjimas. Tai reiškia, kad kai kurios paslaugų, pramonės ar kitų sektorių įmonės elektros energijos vartoja mažiau, nes galimai jų veikla yra sumažėjusi ar net sustojusi.

„Nesunku suskaičiuoti, kad maždaug 20 proc. Lietuvos ekonomikos yra smarkiai tiesiogiai paveikta karantino ir viruso. Puikiai suprantame: kelionių organizavimas, viešbučiai, maitinimo įstaigos, kirpyklos, įvairios kitas paslaugas teikiančios įmonės, kurios šiuo metu uždarytos ir negauna jokių pinigų srautų arba labai mažus. Yra tos įmonės, kurios iš dalies paveiktos, pavyzdžiui, pramonės įmonės, kurios gauna mažiau užsakymų“, – nurodo N. Mačiulis.

Jis skaičiuoja – jei karantinas tęsis šešias savaites, antrą ketvirtį Lietuvos BVP kritimas sieks 10 proc. Jeigu karantinas tęstųsi visą antrą ketvirtį, tai BVP kritimas siektų 20 proc.

„Akivaizdu, kad duobė bus labai gili ir čia Vyriausybei ir Finansų ministerijai yra labai sudėtingas uždavinys amortizuoti kaip galima labiau tą laikotarpį, nes, karantinui pasibaigus, mes galime pradėti kaip ant griuvėsių, kaip buvo po 2009 m., nedarbo lygis – 18 proc., dalis įmonių bankrutavusių... Sugrįžti iki prieškrizinio lygio reikėjo penkerių metų“, – primena N. Mačiulis.

Jis sutinka, kad Lietuva viena pirmųjų paskelbė finansinį planą padėčiai gerinti, tačiau šis planas, anot ekonomisto, nublanksta prieš kai kurių kitų valstybių vėliau paskelbtus planus.

N. Mačiulis pateikia pavyzdį – Vokietija ir Suomija skyrė beveik 20 proc. BVP į rezervą. Tiesa, sako ekonomistas, šios šalys gali būti ir labiau paveiktos koronaviruso, o tai Lietuvai taip pat svarbu, nes šios ir kai kurios kitos Europos šalys yra pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos.

Tačiau, akcentuoja pašnekovas, Lietuvai svarbus ir Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas: „Bankas nusiuntė visus signalus – 750 mlrd. eurų, imkite, tai yra pinigai, kuriuos eurozonos valstybės galės pasiskolinti ir įdarbinti savo valstybių gelbėjimui. Jeigu kažkas abejojo euro įvedimo Lietuvoje nauda, tai dabar ji labai greitai atsiskleis – mes galėsime ir toliau už labai žemas, už nulines palūkanas skolintis.“

Tai, pasak N. Mačiulio, leis sušvelninti neigiamą šoką ir antrą metų pusmetį pradėti normaliomis aplinkybėmis be labai išaugusio nedarbo lygio.

Tokio darbdavių elgesio nesitikėjo: šimtai atleisti jiems net nežinant

Vis dėlto Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos darbo rinkoje problemų pastebima jau dabar – dešimtys tūkstančių darbuotojų yra priversti išeiti neapmokamų atostogų, dar dešimtys tūkstančių turi išduotus nedarbingumo pažymėjimus.

I. Ruginienė pripažįsta, kad konfederacija nesąžiningų darbdavių veiksmų sunkmečiu nesitikėjo, nes paskelbtas karantinas yra sunkmetis visiems, tačiau vis dėlto tokių atvejų yra.

„Šimtai darbuotojų atleisti jiems net nežinant. Šimtai laiškų plūsta į mūsų pašto dėžutes su klausimais ir paklausimais. Paskutinis, šviežias atvejis, tai „Rynair“, kuris turi filialą Kaune, nesumažindamas apimčių, (kas yra įdomu) siūlo darbuotojams susimažinti atlyginimus 50 proc. Tai absoliučiai nesuprantamas dalykas. (...) Turbūt šitas sunkus laikotarpis ir parodo, kas iš tikrųjų yra socialiai atsakingas – ne tik kalba, bet ir daro“, – komentuoja I. Ruginienė.

Ji džiaugiasi ir geraisiais pavyzdžiais – jau ne viena įmonė yra viešai paskelbusi, kad darbuotojų neatleis ir ieškos kitų priemonių, kaip išsaugoti darbo vietas.

Vertindamas susiklosčiusią situaciją Pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis atkreipia dėmesį, kad pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdis aiškiai parodė, jog visi puikiai supranta, jog tai nėra ekonominė krizė. Šią krizė sukėlė kitos priežastys. „Visi supranta, kad praėjus tam laikotarpiui reikės atsigauti ir atsigavimas ar atšokimas bus daug greitesnis nei po ekonominės krizės. Žinoma, tai lems ir tai, kaip giliai mes nuvažiuosime.“

Vis dėlto kai kurie LRT TELEVIZIJOS laidos dalyviai akcentuoja – tam tikrais atvejais išsaugoti darbo vietas ir vykdyti finansinius įsipreigojimus kai kurių sektorių atstovams tampa neįmanoma, o valstybės programos ir paramos gali ir neužtekti. Pavyzdžiui, dėl koronaviruso ir karantino nukentėjusių sektoriams žada skirti paramą darbuotojų atlyginimams, tačiau suma vienam darbuotojui negali viršyti minimalios mėnesinės algos.

Atskiriems sektoriams skiriama parama dar gali kisti

Reaguodamas į pastabas finansų ministras Vilius Šapoka atkreipia dėmesį, kad paskelbtos priemonės nėra galutinės ir kai kuriais atvejais norima ieškoti atskiro sprendimo. Paklaustas, ar tai reiškia, kad kai kurių paveiktų sektorių darbuotojams galėtų būti kompensuojama ne minimali alga, o didesnė suma, atitinkanti jų darbo užmokestį, ministras nurodo, kad kol kad atskirų sprendimų ieškoma, kalbant apie viešbučių ir kitų apgyvendinimo paslaugų sektorių, žiniasklaidą bei kitas sritis.

„Tas planas, kuris buvo priimtas, jis buvo priimtas tiesiog makropriemonių, kad būtų įtvirtinti esminiai principai. Solidarumas, veiksmingus – visos šios priemonės ir išteklių alokavimas. Tai yra padaryta. Ar pakaks Lietuvai šio plano? Manau, nė vienai šaliai nepakaks jos pačios nacionalinio plano“, – komentuoja V. Šapoka.

Jo aiškinimu, ketinama Europos Sąjungos mastu derinti veiksmus ir nutarti, kokio bendro plano derėtų laikytis.

I. Ruginienė teigiamai vertina valstybės verslui ir darbuotojams pasiūlytą paramą, tačiau priduria, kad Vyriausybei derėtų išlaikyti stuburą, nes, jos teigimu, kai kurie darbdaviai ne tik nėra suinteresuoti pasinaudoti jiems siūloma parama, bet nori pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir jau ruošia drastiškus pasiūlymus, kuriuos artimu metu turėtų pateikti Vyriausybei.

Tarp šių pasiūlymų, I. Ruginienės tvirtinimu, yra siūlymas skelbti pusės metų moratoriumą Darbo kodeksui, t. y. atidėti Darbo kodekso nustatytų prievolių vykdymą.

„Jie nori kontroliuoti kasmetines atostogas, jie nori ilgesnių viršvalandžių ir už juos nemokėti. Tokie norai mums visiškai nesuprantami. Su šių dienų teisės aktais yra visi įrankiai išvengti bet kokios krizinės situacijos. Yra kolektyviniai susitarimai, galima susitarti su darbuotojais“, – sako I. Ruginienė.

Ji priduria, kad dalis darbdavių laikosi iki šiol galiojusių teisės aktų, tačiau kita dalis susiklosčiusia situacija bando pasinaudoti.

Moratoriumo pasiūlymus vertina kaip emocinį sprendimą

R. Dargis pripažįsta, kad Darbo kodekso moratoriumo pasiūlymų teko išgirsti ir Pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje.

„Neslėpsiu tikrai. Aš esu labai prieš tai nusistatęs, bet spaudžia mus ir kitos asociacijos, kad tai reikia daryti. Manau, kad tų priemonių bent jau šiandien gal nereikia“, – kalba R. Dargis.

Paklaustas, kokią naudą tai atneštų, Pramonininkų konfederacijos vadovas paaiškina, kad tokiu atveju įmonės galėtų lengviau optimizuotis: mažinti žmonių skaičių, patirti mažesnes išlaidas.

„Bet sakyčiau, kad tai yra daugiau emocinis, staigaus sustojimo sukeltas sprendimas, kurį siūlo“, – daro prielaidą R. Dargis.

V. Šapoka tikina, kad Vyriausybė neleis diskredituoti Darbo kodekso. „Manau, kad dabartinis Darbo kodeksas yra pakankamai subalansuotas, kad būtų galima tikrai šį laikotarpį išgyventi“, – sako V. Šapoka.

Jis priduria – Darbo kodekso moratoriumas jokiais būdais neatitinka solidarumo principo. „Vadinasi, tokie pasiūlymai bus atmetami, – daro išvadą ministras. – Manau, kad ten, kur galima solidarizuotis, ten tų papildomų priemonių bus imamasi.“

N. Mačiulis nesistebi – žinoma, bus įmonių, kurios norės išimčių, tačiau būtent tokie atvejai, anot ekonomisto, ir atskleis įmones, kurios pačios nebuvo pasiruošusios sunkumams ar net krizinei situacijai.

„Legendinio investuotojo Warreno Buffetto mintis buvo – kai atslūgsta banga, pasimato, kas maudėsi be glaudžių. Ir dabar atslūgo bėda ir bus tokių įmonių, kurios neturi nei rezervo, nei konkurencinio pranašumo.

Reikia pripažinti, kad bus bankrutuojančių įmonių. Vyriausybės planas čia nepadės ir neturi Vyriausybė išgelbėti visų, jeigu tai yra verslas, kuris neturi pasiruošęs jokių pagalvių, jokių rezervų, negali išgyventi. Jis turės sumokėti išeitines kompensacijas ir kompensuoti atleidžiamiems darbuotojams, kaip priklauso, pagal Darbo kodeksą“, – sako N. Mačiulis.

Ramina – viruso krizei praėjus, kainos neturėtų šoktelėti

Kalbėdamas apie galimą prekių ir paslaugų kainų brangimą, ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių tendenciją neturėtų būti. Jo aiškinimu, puikiai žinoma, kad trūksta tam tikrų medicininių prekių ir trumpam gali trūkti kai kurių maisto produktų, kai staigiai ūgteli jų paklausa, tačiau iš esmės Lietuvoje prekių trūkumo nėra.

„Kaip tik bus paklausos trūkumas, ypač paslaugų sektoriuose. Čia mes matėme kelerius metus iš eilės – paslaugos brangdavo 5–6 proc. per metus. Dabar turbūt nebus visiškai brangimo, nes didelė dalis tų verslų bent kurį laiką sustabdyti. Toliau bandys susigrąžinti rinkos dalį, prisivilioti atgal pirkėjus, tai kainų augimas mus mažiausiai turbūt baugins“, – tvirtina ekonomistas.

Naftos kaina jau dabar nukritus į itin žemą lygį, o tai, teigia N. Mačiulis, taip pat gali turėti įtakos.

Jis nesutinka su teiginiu, kad situacijai atsistačius kainos gali pradėti augti dėl verslininkų bandymo susigrąžinti prarastus pinigus: „Kainų augimas paprastai siejamas su gerais laikais. Jeigu pradėtų kainos mažėti, žinokime, kad jau yra chroniškas, užimtumui kenkiantis paklausos trūkumas. Čia nebūtų geras reiškinys. Kai kurių prekių ir paslaugų kainos pakils, jeigu jų bus trūkumas.“

R. Dargis antrina – trumpalaikių bangavimų bus galima pastebėti, bet Lietuva yra rinkos ekonomikos dalis, todėl galiausiai paklausa ir pasiūla viską turėtų sudėlioti į savo vietas – jeigu puikus šefas ir neteks darbo dėl užsidariusio restorano, situacijai pagerėjus restoranai vėl dėl jo rungsis ir bus priversti siūlyti geresnes sąlygas už konkurentus.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.