Verslas

2020.03.29 20:53

Lėtos apsukos, o dabar ir karantinas: ar daugiabučių renovacija Lietuvoje netaps šimtmetį truksianti misija?

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.03.29 20:53

Anot Valstybės kontrolės, jeigu dabartiniai tempai nesikeis, visų energetiškai neefektyvių daugiabučių atnaujinimas būtų baigtas tik po šimto metų. Ši statistika kelia klausimą: ar aplinkos apsaugos ministerijos taikoma daugiabučių atnaujinimo programa yra efektyvi? Juolab, ar karantino ir koronaviruso poveikis Lietuvos ekonomikai dar labiau nesulėtins statybų ir renovacijos procesų.

Liūdnos prognozės

Lietuvoje dabar stovi apie 35 tūkst. daugiabučių. Dauguma jų pastatyti iki 1993 metų, todėl yra dvigubai mažiau efektyvūs išlaikant šilumą ir taupant ekonominius gyventojų bei valstybės resursus. Šie namai turi būti atnaujinti.


Per metus vidutiniškai modernizuojama 313 daugiabučių. Valstybės kontrolė, įvertinusi tempus, kuriais šiuo metu vyksta senųjų daugiabučių renovacija, padarė išvadą, kad nepaspartinus procesų visi senieji namai bus atnaujinti tik... po šimto metų!

Negana to, anot Valstybės kontrolės pateiktos ataskaitos, aplinkos ministerijos taikoma daugiabučių namų modernizavimo projektų atranka neužtikrina, kad valstybės paramą gautų daugiausiai šiluminės energijos sutaupantys projektai. Pagal atnaujinimo planą, pirmenybė taikoma kvartalų renovacijos programose dalyvaujantiems, bet ne pavieniams daugiabučiams.

Valstybės kontrolė, įvertinusi tempus, kuriais šiuo metu vyksta senųjų daugiabučių renovacija, padarė išvadą, kad nepaspartinus procesų visi senieji namai bus atnaujinti tik... po šimto metų!

„Žmonės turi suvokti, kad jeigu jie ateina su savo labai energetiškai neefektyviais daugiabučiais, tačiau jie yra pavieniai, tai jų šansai ilgainiui patekti į renovaciją yra mažesni“, – LRT RADIJUI teigia Valstybės kontrolės ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Pasigenda aplinkos ministerijos ryžto

Daugiabučių renovacijos projektai stringa ir dėl investicijų planų parengimo trūkumų. Kiekvieno atnaujinimo reikalaujančio daugiabučio gyventojai, renovacijos investicijų planui parengti deleguoja žmones, kurie rengdami paraiškas kartais padaro klaidų. Anot Valstybės kontrolės ataskaitos, 78 proc. paraiškų dėl netikslumų grąžinamos, o neištaisius klaidų ir nepatikslinus investicijų projektų, jie būna atmetami. Anot J. Lukošiaus kartais dėl projektų tikslinimo daugiabučių renovacija užsitęsia iki 18-os mėnesių.

Dar apie trečdalį savivaldybių atrinktų neefektyviausių daugiabučių namų nebuvo atnaujinti dėl savininkų nepritarimo modernizavimui. J. Lukošius teigia, kad daugiau gyventojų įsitrauktų į namų renovacijos procesus ir jiems pritartų, jeigu žmonėms būtų tinkamai paaiškinta atnaujinimo nauda.

Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), vykdant daugiabučių renovacijos projektus, pasigenda aplinkos ministerijos ryžto. Teigiama, kad darbus paspartintų ilgalaikis planas. „10-15 metų užsiduotas terminas ir planas kaip jį įgyvendinti, kaip jis būtų paruoštas, padėtų valstybei išspręsti ir energetikos, ir taršos <...> problemas“, – teigia LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Jis įsitikinęs, kad valstybė turėtų atnaujinti senuosius daugiabučius privaloma tvarka. „Suprantame, kad būstas yra privati nuosavybė ir negalime elgtis taip, kaip norime. Tačiau jeigu tai liečia viešą interesą, manau, valstybė galėtų prisiimti įsipareigojimus ir sprendimus. Taip renovaciją vykdytų daug efektyviau ir greičiau“, – teigia D. Gedvilas.

Renovacija renovacijai nelygi

Aplinkos viceministras Marius Narmontas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas daugiabutis renovuojamas skirtingai. Aplinkos ministerija skatina kompleksinį kvartalų atnaujinimą modernizuojant pastatus. Į šiuos darbus įeina ne tik energetinė, bet ir kitokia gyventojų gerovė – aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas, viešųjų erdvių atnaujinimas ir daug kitų detalių. Juolab, anot viceministro, Lietuvoje daugiabučiai atnaujinami ne tik per aplinkos ministerijos kuruojamą programą.

„Vienokiu ar kitokiu būdu renovuotų arba dalinai renovuotų namų yra apie 80 proc. Jeigu eisit per miestą, pamatysit, kad dauguma langus yra pasikeitę, dauguma yra ir duris susitvarkę, – tikina M. Narmontas. – Mums reikia kalbėti ne apie šimto metų laikotarpį, o apie finansines galimybes renovuoti arba dalinai renovuoti pastatus.“

Pernai aplinkos ministerija pristatė naują daugiabučių modernizavimo programą, kuomet teikiama parama tik šilumos sistemų pertvarkai, netvarkant likusios pastato struktūros. Šią programą ministerija žada plėsti, suteikdama gyventojams galimybę pasiskolinti pinigų atitvarų renovacijai – sienų ir stogo apšildymui.

Šiuo metu projektai yra padaromi visiškai nekokybiškai. Rangovas, laimėjęs projektą turi perdaryti šį projektą, kad jis taptų realiu ir galimu įgyvendinti. Projektavimas už mažiausią kainą yra klaida.

„Tokiu būdu mums šimto metų nereikės, visas procesas bus daug greitesnis. Bet yra pavojų. Galime pažadėti, kad per dešimt metų viską renovuosim, bet turim patirties, kai buvo per metus renovuojami daugiau nei 500 namų. Pastebėjome, kad kyla darbų ir statybinių medžiagų kainos, – įspėja aplinkos viceministras. – Tada tiek valstybė, tiek gyventojai permoka už tai, kad pasiūla didelė, o pajėgumų nėra. Valstybė turi balansuoti tarp paklausos ir pasiūlos.“

Mažiausios kainos principas netenkina

LSA prezidentas D. Gedvilas teigia, kad daugiabučių renovavimas šiuo metu daromas už mažiausią kainą. Dėl to nukenčia kokybė. Anot D. Gedvilo, pigiausių renovavimo sprendimų ieškoma dar pirminėse projekto stadijose.

„Šiuo metu projektai yra padaromi visiškai nekokybiškai. Rangovas, laimėjęs projektą turi perdaryti šį projektą, kad jis taptų realiu ir galimu įgyvendinti. Projektavimas už mažiausią kainą yra klaida, – neabejoja D. Gedvilas. – Statybos paslaugų pirkimas už mažiausią kainą taip pat yra klaida. Dalis tokių „laimėtojų“ paskui negali pabaigti projektų, gyventojai lieka nežinioje ir suka galvą kaip pabaigti renovavimo procesą.“

Daugiabučių renovavimo problemas akcentuoja ir Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vicepirmininkas Vidmantas Ardzijauskas. Jis teigia, kad renovuojamų namų gyventojai nepasitiki valstybės vykdomais darbais, nes jie dažnai būna atliekami nekokybiškai.

Atnaujinta programa įpareigoja derinti kainą

Negana to, kiekvieno buto savininkas turi savų interesų – ar gyvenamąją vietą nuomoti, parduoti, ar gyventi pačiam. Todėl sunku prisitaikyti prie kiekvieno poreikių ir gauti visų daugiabučio gyventojų sutikimą pradėti renovaciją. Pagal įstatymą, renovacija daugiabutyje negali būti pradėta be visų butų savininkų sutikimų.

Anot aplinkos viceministro M. Narmonto, daugiabučių renovavimo programa neseniai buvo atnaujinta. Nauji teisės aktų pakeitimai įpareigoja darbų kainą derinti su vidutine rinkos kaina.

„Mes stebime, kad nebūtų investiciniame plane neadekvačių kainų. Tokių, už kurias nerealu darbų atlikti, – teigia M. Narmontas. – Ir tada įstrigtų visas procesas, nes rangovas negalėtų įgyvendinti projekto ir vidutinis projekto įgyvendinimo laikas prasitęstų. Tie pakeitimai padaryti kiek įmanoma universaliau, kad tiktų tiek gyventojams, tiek rangovams.“

Dėl karantino baiminasi finansinių sunkumų

LSA teigia stebinti statybų sektorių karantino laikotarpiu. Nors statybos ir daugiabučių renovacija nenutrūko, statybininkų bendruomenė pastebi šiokių tokių trikdžių.

„Turime informaciją, kad pradėjo strigti medžiagų tiekimas. Bet tai galbūt yra susiję su transportu. Turime informaciją, kad kai kurie gamintojai Italijoje netiekia todėl, kad ten sustabdyta gamyba. Turime informaciją, kad medžiagų tiekėjai turėjo prašyti išankstinio apmokėjimo, nors turi rangovas partnerystės sutartį ir tikisi gauti su apmokėjimo atidėjimu. Šiuo metu statybos vyksta. Kas liečia renovaciją, kad stringa darbo projektų derinimas ir savivaldybėje žmonės dirba per nuotolį, todėl projekto derinimo darbai stringa“, – situaciją komentuoja D. Gedvilas.

Mes stebime, kad nebūtų investiciniame plane neadekvačių kainų. Tokių, už kurias nerealu darbų atlikti.

Anot jo, statybose dirbantys žmonės naudoja higienos priemones. Daugelyje objektų buvo padidinti vagonėlių skaičiai. Tačiau baiminamasi, kad dėl užsitęsusio karantino, statybų sektoriuje gali prasidėti finansiniai sunkumai.

„Po pirmo mėnesio matysime ar su statybininkais yra laiku atsiskaitoma, ar statybininkai gauna apmokėjimą. Jeigu apmokėjimas nestrigs, tai mes galvojame, kad statybos gali vykti. Kviečiu valstybės institucijas ir aplinkos ministeriją, viešųjų pirkimų organizacijas operatyviau organizuoti tiek renovacijos konkursus, tiek infrastruktūros sutvarkymo konkursus, kad ekonomika neužstrigtų ir nesustotų“, – teigia D. Gedvilas.

M. Narmontas kol kas nemato priežasties statyboms ir daugiabučių renovacijoms Lietuvoje sustoti. „Viena iš vyriausybės patvirtinto plano (ekonomikos skatinimo – LRT.lt) dalių yra į statybų sektorių įdėti lėšų. Tam, kad nepajustumėm sustojimo. Tiek kalbant apie infrastruktūrą, tiek apie renovaciją. Kalbame ne tik apie renovaciją daugiabučių namų, bet apie visų pastatų fondą“, – teigia aplinkos viceministras M. Narmontas.

Diskusija apie stringantį daugiabučių namų renovacijos procesą ir karantino poveikį Lietuvos statybų sektoriui – radijo įraše