Verslas

2020.03.21 19:57

Karantinas privertė kurjerius būti išradingus, bet siuntų gavėjai nerimauja – kur nukeliauja kurjerio padarytos nuotraukos

Karantinas privertė kurjerius keisti siuntų pristatymo principus – pasirašyti už gautą siuntą žmonėms nebereikės. Vietoje to teks per atstumą parodyti savo asmens dokumentą, kad kurjeris galėtų užsirašyti paskutinius penkis dokumento numerio skaičius arba su siunta tiesiog nusifotografuoti.

Lietuvoje įvedus karantina į LRT.lt kreipėsi skaitytojai, tvirtindami, kad siuntas kurjeriai jiems pristatė kitokiu būdu nei įprastai. Skaitytojas Donatas tvirtina iš bendrovės „DPD Lietuva“ gavęs pranešimą, kad atvykus kurjeriui jis privalės per atstumą pateikti asmens dokumentą, kurios paskutinius penkis skaitmenis užsirašys kurjeris.

Vis dėlto, tvirtina Donatas, atvykus kurjeriui už siuntą teko pasirašyti.

Kita skaitytoja Vaida teigia taip pat gavusi tokį pranešimą, tačiau atvykus kurjeriui šis paprašė su gauta siunta nusifotografuoti. Moteris teiraujasi, ar tai nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas.

„Nusifotografuoti impulsyviai sutikau, bet po to ėmiau galvoti – kur ta nuotrauka nukeliaus? Jeigu būčiau davusi savo dokumentą, tai kur tas numeris nueitų? Ar čia kiekvienas kurjeris tiesiog taip ir rankaliojasi žmonių nuotraukas ir dokumentų numerius?“ – klausė Vaida.

„DPD Lietuva“ atstovas: gavėjai gali pasirinkti alternatyvas

„DPD Lietuva“ atstovas Tomas Vaišvila LRT.lt paaišina, kad neįprasta situacija Lietuvoje bendrovę privertė atsisakyti įprastų siuntų pristatymo būdų dėl tiek siuntų gavėjų, tiek kurjerių saugumo.

Atstovo teigimu, naujoji siuntų pristatymo tvarka buvo parengta pagal teisininkų rekomendacijas, siekiant užtikrinti ne tik, kad siunta būtų pristatyta, bet kad ji pasiektų tinkamą gavėją.

„Esminis pokytis siuntų pristatyme yra tas, kad šiuo atveju negauname siuntos gavėjo parašo, todėl turime spręsti šią problemą kitais būdais“, – sako T. Vaišvila.

Kaip paaiškina T. Vaišvila, kurjeriai iš tiesų siuntų gavėjų prašo per atstumą pateikti tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą – ID kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar leidimą gyventi Lietuvoje – ir užsirašo 5 paskutinius dokumento numerio skaičius.

Vis dėlto, jeigu siuntos gavėjas neturi ar nenori pateikti asmens dokumento, jis gali pasirinkti alternatyvą – kurjeris, laikydamasis rekomenduojamo atstumo, siuntą atsiėmusį žmogų su ja nufotografuoja.

Nesutikus pasinaudoti nė vienu iš šių būdų, siunta nukreipiama į „DPD Pickup“ paštomatą, nurodo T. Vaišvila.

Jeigu gavėjas vis dėlto atsisako visų šių pristatymo variantų, siunta jam neįteikiama ir grąžinama siuntėjui.

„Tobulų procesų nėra ir, karantinui užsitęsus, ateityje galbūt šį procesą dar ne kartą koreguosime, tačiau tiek kalbant apie esminę kurjerių misiją pristatyti siuntas, tiek teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu tai yra teisėtas DPD ir siuntėjo interesas įteikti siuntą tinkamam siuntos gavėjui“, – sako T. Vaišvila.

Atsakydamas į klausimus apie duomenų apsaugą, pašnekovas tvirtina, kad kiekvienas gavėjas, kaip minėta, gali nesutikti pateikti savo asmens dokumento ar nusifotografuoti su siunta. Bendrovės atstovas taip pat tikina, kad yra garantuojamas surinktų duomenų saugumas – jie atsiduria atskirame serveryje.

„Padarytos nuotraukos yra patalpinamos į atskirą saugų serverį ir prieiga prie nuotraukų yra tik autorizuota, todėl nėra galimybės nuotraukų kopijuoti, persiųsti ar su jomis atlikti kitus veiksmus asmenims, neturintiems teisės to daryti.

Ir svarbiausia, dėl ko galbūt daugiausia nuogąstaujama, kurjeris neturi galimybės ne tik platinti nuotraukų, bet net ir prie jų prieiti. Nuotraukos yra daromos ne asmeniniu telefonu, o skeneriu, kurio duomenų kurjeriai niekaip negali panaudoti“, – teigia T. Vaišvila.

Prašymas pateikti asmens dokumentų skaičius reglamentui neprieštarauja

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos LRT.lt pateiktame atsakyme taip pat nurodoma, kad asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas savaime nėra laikomas prieštaraujančiu Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), kuris ir nustato fizinių asmenų duomenų apsaugą.

„Svarbu, kad tvarkant asmens duomenis būtų laikomasi BDAR nustatytų taisyklių. Duomenų valdytojas, šiuo atveju – siuntų pristatymo bendrovė, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi. Tai – atskaitomybės principas“, – tvirtinama inspekcijos atsakyme.

Inspekcija pabrėžia – duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui pasiekti, neturi būti renkami ar toliau tvarkomi.

„Siuntų pristatymo bendrovė turėtų siekti surinkti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną klientą (siuntos gavėją) ir tik tuos, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendinti jų tvarkymo tikslai“, – sakoma inspekcijos atsakyme.

Taip pat pabrėžiama, kad BDAR nenustato konkrečių priemonių, kaip turi būti nustatyta kliento ar jo atstovo tapatybė. Šių priemonių pasirikimas paliekamas pačiam duomenų valdytojui, taigi kiekvienos paslaugos teikėjas tai gali pasirinkti pats.

Vis dėlto Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, pristatant siuntas kiekvienam siuntos gavėjui galėtų būti suteiktas individualus kodas, kurį jis turėtų pateikti, norėdamas atsiimti siuntą.

„Tačiau duomenų valdytojas gali pasirinkti ir kitus asmens identifikavimo būdus, jei užtikrintų tinkamą asmens duomenų apsaugą, t. y., aptariamu atveju, BDAR nedraudžia siuntų pristatymo bendrovei tvarkyti kliento (siuntos gavėjo) asmens dokumento numerio penkių paskutinių skaičių asmens tapatybės nustatymo tikslu“, – paaiškina inspekcija.