Verslas

2020.03.20 16:46

Prezidentas: koronaviruso krizė numeta verslininkų kaukes

atnaujinta 17.08
Vaidotas Beniušis, BNS 2020.03.20 16:46

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valstybė yra pasirengusi didinti skolą gelbėdama ekonomiką, tačiau kartu pabrėžia, kad verslininkai turi elgtis socialiai atsakingai darbuotojų ir partnerių atžvilgiu.

Šalies vadovo teigimu, koronaviruso krizė numetė kai kurių verslininkų kaukes.

„Tokios sudėtingos aplinkybės, kurios šiuo metu yra išryškėjusios, jos ir padeda nukristi kaukėms“, – interviu BNS penktadienį sakė G. Nausėda.

Lietuvoje įvedus karantiną, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad kai kurios stambios įmonės jau pirmą dieną paskelbė apie užsakymų ir mokėjimų stabdymą ar net pasiūlė savo darbuotojams imti nedarbingumą medikams meluojant apie turėtą kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis.

Tuo metu nemažai kitų verslininkų dovanojo medicinos įrangą ir apsaugos priemones medikams, pasiūlė jiems nemokamų paslaugų.

„Šiandien vieni verslininkai rašo žinutes ir laiškus apie tai, kaip mes galime prisidėti prie to, kad visuomenė kuo greičiau įveiktų koronavirusą, ką mes galime pagaminti, kur pervesti savo lėšas į specialiuosius fondus, iš kurių tai būtų finansuojama. Gi kiti tartum niekur nieko reikalauja tokių pačių nuomos mokesčių iš savo nuomininkų, kaip teisingai pastebėjote, reikalauja iš savo darbuotojų meluoti ir naudotis valstybės parama net nesant tam reikiamo pagrindo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos prezidento teigimu, prasidėjus krizei dalis verslininkų tikrai turi galimybę naudotis iš pelno sukauptais rezervais.

„Aš pirmiausiai apeliuočiau į tai, kad verslas per keletą pastarųjų metų išgyveno tikrai įspūdingą augimo laikotarpį. Tą mes puikiausiai matėme ir iš pelningumo rodiklių, kurie kai kuriuose sektoriuose buvo tikrai gerokai didesni nei vidutiniai ir tai tęsėsi metų metus. Tai ar tikrai šiandien yra taip, kad viena ar dvi savaitės prasidėjusio tam tikro ekonominio nuosmukio jau reiškia, kad šie visi pinigai išgaravo? Ar tikrai nėra tų rezervų, kurių sąskaita verslas galėtų bent jau nedidinti panikos ir nesakyti, kad esame labiausiai nuskriausti pasaulyje?“ – kalbėjo G. Nausėda.

„Mano raginimas – būkime adekvatūs, būkime savo valstybės piliečiai ir jauskime verslo atsakomybę prieš visuomenę. Šiandien visiems yra nelengva, bet turbūt lengviausia būtų atsistoti į teisėjo poziciją ir sakyti, kad jūs privalote mumis pasirūpinti. Visi mes privalome pasirūpinti pirmiausia visuomene, ir tik tada jau, žinoma, savo asmeniniais interesais“, – teigė šalies vadovas.

Siekiant sumažinti neigiamas pasekmes, šią savaitę buvo patvirtintas 2,5 mlrd. eurų planas padėti išsaugoti įmones ir darbo vietas, jis numato mokesčių atidėjimą, darbuotojų atlyginimų kompensavimą.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva yra pasirengusi didinti skolą, kad išsaugotų darbo vietas.

„Valstybė tikrai pasirengusi bristi į skolą, gelbėdama pirmiausiai patį verslą ir, kas dar svarbiau, žmonių darbo vietas bei pajamas“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Europos Komisija nusprendė suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo dėl biudžeto deficito, o Europos Centrinis Bankas – padidinti pinigų kiekį apyvartoje, kad būtų galima lengviau kredituoti vidutines ir smulkias įmones.

„Šiandien mes nebegalime gulėti toje Prokrusto lovoje, kurią numato stabilumo ir augimo paktas, tad dabar turime visus patikinimus, kad valstybės gali eiti į didesnio skolinimo programas, daugiau skolintis, didinti viešąsias išlaidas ir numatyti tam tikrus mechanizmus, kurie kompensuotų neišvengiamą valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą, nes įžengiame į visai kitą ekonominės raidos stadiją“, – sakė G. Nausėda.

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso krizės šiemet susitrauks nuo 1,3 iki 2,8 proc., tačiau su sąlyga, kad virusas bus suvaldytas pirmąjį metų pusmetį.

Koronaviruso krizė parodys, ar ES yra šeima, ar namo bendrija

G. Nausėda sako, kad Europos Sąjungai kol kas trūko koordinavimo sprendžiant koronaviruso krizę, tačiau pastarosiomis dienomis sprendimų priėmimo greitis padidėjo.

Šalies vadovo teigimu, situacija atskleis, kiek iš tiesų bendrijos valstybės yra vieningos – pasitelkdamas metaforą, prezidentas sakė, kad „šiuo metu ir sprendžiasi klausimas, ar ES yra šeima, ar tiesiog gyventojų gyvenamojo namo bendrija“.

„Šeimoje, puikiai žinome, brolis pasirūpins seserimi, tėtis pasirūpins mama, mama pasirūpins savo vaikais, ir nebus jokių sąlygų, išankstinių prielaidų, reikalavimų ir taip toliau“, – interviu BNS penktadienį sakė G. Nausėda.

„Gyvenamojo namo bendrijoje gali tekti šaukti susirinkimą, galbūt jame nebus kvorumo, pagaliau vienas iš butų gali galvoti, kad man šioje laiptinėje labai gerai, tegu visi kiti tvarkosi joje kaip išmano. Norėčiau, kad ES būtų šeima, o ne gyvenamojo namo bendrija. Šiandien atsakyti į šį klausimą dar negaliu“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda sakė, kad koordinavimo trūkumą ypač atskleidė krizė prie uždarytų Lenkijos sienų, tačiau kartu pridūrė, kad pastaruoju metu „sprendimų priėmimo greitis, ir noras padėti yra ženkliai padidėjęs“.

Interviu BNS prezidentas taip pat sakė paraginęs Vyriausybę palikti humanitarinį koridorių kirsti Lietuvos teritoriją į savo šalis grįžtantiems užsieniečiams. Pagal dabartinį nutarimą, humanitarinis koridorius per Lietuvą užsidarytų pirmadienį.

„Kaip tik šiuo klausimu šiandien tarėmės su premjeru, kad vis dėlto turėtų būti tam tikra išlyga su labai griežtomis sąlygomis ES piliečiams patekti į savo valstybes, bet, žinoma, jie turėtų būti lydimi konvojaus ir palydimi iki sienos, kurią kirtus jau atsakomybę prisiima kitos valstybės“, – sakė G. Nausėda.

„Lietuva, kaip atsakingas bendrijos narys, turi vykdyti tuos įsipareigojimus, kurie yra Europos Sąjungoje“, – pridūrė prezidentas.

BNS paklaustas, ar šiuo klausimu rastas sutarimas su premjeru Sauliumi Skverneliu, prezidentas atsakė: „Manau, kad vienokia ar kitokia forma šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas“.

Kilus koronaviruso pandemijai, Italijos politikai pasiskundė, kad nesulaukė beveik jokios paramos iš kitų ES šalių, dalis valstybių skubiai uždarė savo sienas.

Pastaruoju metu ES ėmė derinti bendrą medicinos įrangos pirkimą, euro zonoje svarstoma bendro skolinimosi galimybė.