Jau penkerius metus Agnė kiekvieną darbo dieną keliasi 7 val. ryto ir skuba į darbą. Automobilio ji neturi, nes, keliauja pakankamai mažai, o fiksuoti automobilio įsigijimo ir išlaikymo kaštai jai atrodo per dideli. Kelionei į darbą Agnė gali rinktis tarp dviejų alternatyvų: autobuso ir taksi. Ji žino, kad pasirinkusi taksi sutaupys laiko, tačiau kelionės autobusu kaina mažesnė. Šįryt, kiek vėluodama, ji renkasi taksi.
Kelionė autobusu ir jos kaina yra Agnės patirti alternatyvieji kaštai.
Išlipusi iš taksi šalia darbo Agnė nusprendžia papusryčiauti – labiau už viską ji mėgsta jogurtą.
Parduotuvėje vienas jos mėgstamo jogurto indelis kainuoja eurą, tuo tarpu tris galima įsigyti už 2 eurus. Agnė susimąsto, kurį variantą pasirinkti. Ji, kaip racionalus žmogus, turėtų būti linkusi maksimizuoti savo gerovę. Pasinaudodama ribinio naudingumo teorija ji gali įsivertinti, kiek papildomo pasitenkinimo suteiks antrasis ir trečiasis jogurto indelis, lyginant su jų papildoma kaina.
Manydama, kad yra labai išalkusi, Agnė nusiperka tris jogurto indelius – net nepastebi, kaip greitai suvalgo pirmąjį, tačiau antruoju mėgaujasi mažiau, o trečiojo įveikti nepavyksta – tai atspindi jos mažėjantį ribinį naudingumą.
Į darbą Agnė atvyksta pasipuošusi raudona suknele, pirkta iš vietinės siuvėjos. Pati Agnė niekada nebuvo gera siuvėja, tad, rinkos ekonomikos dėka, turi galimybę įsigyti gražiai pasiūtą suknelę, bei pati specializuotis jai patinkančioje veikloje – bandelių kepime. Agnė dirba kepyklėlėje, į kurią kasdien plūsta kepinių išsiilgę klientai. Ji kepa kvapniausias bandeles, kurias nuo prekystalio šluote šluoja. Didžioji dalis iškeptų bandelių kainuoja po 70 centų, o tokių per dieną parduodama apie 800 – dažniausiai visos, kiek kepyklėlė pajėgia iškepti.
Kepyklėlė, kurioje dirba Agnė, buvo bandelių kainą padidinusi iki 80 centų, tačiau pastebėjo, kad tuomet vidutiniškai pavykdavo parduoti tik apie 600 bandelių, o dienos pajamos vidutiniškai sumažėjo 80 eurų, tad grįžta prie 70 centų. Ši kaina yra paklausos ir pasiūlos pusiausvyra – taškas, kuriame susikerta bandelių pasiūlos ir pirkėjų paklausos kreivės.
Gamindama daugiau bandelių Agnės kepyklėlė patiria masto ekonomiją – vienos bandelės gamybos kaštai tampa mažesni, nes pastovieji kaštai (įrenginių, jų nusidėvėjimo, patalpų nuomos ir kiti kaštai) paskirstomi ant daugiau gaminių. Kintami kaštai, pavyzdžiui, bandelių ingredientai (cukrus, miltai, pienas ir kt.) išlieka tokie patys vienai bandelei. Tiesa, ilgesniu laikotarpiu dėl augančių maisto produktų kainų ir atlyginimų, bandelių gamybos kaštai taip pat auga, tad gali tekti didinti ir kainą. Šie pokyčiai atsispindės vartotojų kainų infliacijoje.
Agnė dirba po 8 valandas per dieną, nors, tikėtina, galėtų uždirbti daugiau dirbdama ilgiau. To ji nedaro dėl mažėjančio ribinio pinigų naudingumo: papildomai, atimant laiką iš laisvalaikio, uždirbti pinigai teikia vis mažiau pasitenkinimo, tačiau šis poveikis priklauso nuo Agnės dabartinių pajamų ir galimų papildomų pajamų dydžio. Gaudama 500 eurų atlyginimą, ji, tikėtina, bus labiau linkusi aukoti laisvalaikį ir dirbti daugiau, kad uždirbtų papildomus 100 eurų, nei, tarkim, gaudama 1500 eurų. Tai svarbu norint pasirinkti tinkamą darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą.
Dažniausiai po darbo Agnė eina į sporto klubą, kurio abonementą prieš porą mėnesių nusipirko vieneriems metams ir už kurį sumokėjo 200 eurų. Šie 200 eurų yra jos nuskendę kaštai – sąnaudos, kurios patirtos ir negali būti atgautos. Baigusi sportuoti, Agnė po darbo keliauja namo. Šįkart ji pasirenka kelionę pėsčiomis ir pasidžiaugia, kaip puikiai yra apšviestos miesto gatvės. Šis apšvietimas yra viešoji gėrybė – kolektyvinio naudojimo gėrybė, kuria nemokamai gali naudotis itin daug vartotojų, nesumažinant jos kiekio.
Kasdien tokių žmonių kaip Agnė, o ir kiekvieno iš mūsų, taip pat verslo, vyriausybių pasirinkimai ir sprendimai paskirstant išteklius poreikiams patenkinti prisideda prie šalies ekonomikos formavimosi. Šiame procese mikroekonomika, tirianti atskirų individų ir verslų pasirinkimus, perauga į makroekonomiką, kurioje svarbios atskiros jų grupės – vartotojai, investuotojai, valstybė. Savo pasirinkimais ir sukurta pridėtine verte, vartojimu, sumokėtais mokesčiais Agnė kasdien prisideda prie šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto.
Agnės pavyzdys atspindi, kaip dažnai kasdieniame gyvenime esame raginami rinktis, kiek išleisti ir sutaupyti, kaip paskirstyti santaupas, kaip keliauti, ką valgyti, kiek ir kaip dirbti.
Agnės pavyzdys atspindi, kaip dažnai kasdieniame gyvenime esame raginami rinktis, kiek išleisti ir sutaupyti, kaip paskirstyti santaupas, kaip keliauti, ką valgyti, kiek ir kaip dirbti. Būdama ekonomiškai raštinga – žinodama, kaip veikia ekonomikos dėsniai – Agnė gali prisitaikyti prie kintančios situacijos bei priimti ekonominius sprendimus, didinančius jos gerovę.
Ekonominis raštingumas, suteikdamas galimybę greičiau priimti labiau informuotus sprendimus, taip pat prisideda prie prasmingo kiekvieno iš mūsų dalyvavimo visuomenės gyvenime bei yra, ir turėtų būti, vienas pagrindinių pilietinio raštingumo reikalavimų.
Valstybėms, kurių piliečiai yra ekonomiškai raštingi, taip pat būdinga stipresnė demokratija, geresnė ir mažiau korumpuota valdžia, stabilesnė ekonominė aplinka. Galiausiai, genialios britų ekonomistės J. Robinson (1903-1983) žodžiais, „Ekonomikos mokomės ne tam, kad galėtume tiksliai atsakyti į visus ekonomikos klausimus, o tam, kad ekonomistai nesugebėtų mūsų apgauti“.
LRT ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas kovo 25 d. kviečia laikyti Nacionalinį ekonomikos egzaminą. Jį laikyti ir laimėti prizų bus galima internetu Jums patogiu metu nuo 10 iki 19 val. Daugiau informacijos ir registracija čia: www.ekonomikosegzaminas.lt
