Verslas

2020.03.20 10:04

Šapoka: jei virusas nedings iki metų vidurio, laukia liūdnesnės pasekmės, bet tikrai turime ruoštis ilgesniam karantinui

atnaujinta 10.54
Jonas Deveikis, LRT.lt, BNS2020.03.20 10:04

Finansų ministerija tikisi, kad koronavirusą Europoje pažabojus iki 2020 metų vidurio, šalies ekonomika smuks nuo 1,3 iki 2,8 proc. Tačiau to nepavykus padaryti, prognozės bus daug liūdnesnės. Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka pataria ruoštis ilgesniam nei 2 savaičių karantinui.

Finansų ministerijos spaudos konferencijos metu, V. Šapoka teigė, kad dar niekada prognozuoti nebuvo taip sunku, tačiau Lietuva turi ruoštis visiems galimiems scenarijams, taip pat ir ilgesniam karantinui.

„Niekas neturi iliuzijų, kad šiuo metu 2 savaičių paskelbtas karantinas po 2 savaičių ir pasibaigs. Tikrai turime ruoštis ilgesniam karantinui“ – sako V. Šapoka.

Jis mini, kad šiuo metu valstybės ižde yra pakankamai lėšų, o jos bus pildomos skolinantis papildomai. V. Šapokos teigimu, paskolos palūkanos gali būti įvairios. „Jos bus skirtingos ir priklausys nuo išleistų finansinių priemonių. Kuo reikėtų pasidžiaugti, kad šiuo metu Lietuvos finansinė reputacija yra geriausia per visą šalies istoriją ir tai mes išnaudosime. Palūkanos bus nedidelės“, – sako V. Šapoka.

Naujai pristatyta Finansų ministerijos prognozė nesikeičia. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks nuo 1,3 iki 2,8 proc. „Tačiau jeigu pirmąjį pusmetį Lietuva ir Europa nesugebės suvaldyti viruso, prognozės bus visiškai kitokios“, – įspėja V. Šapoka.

Prognozė sudaryta į ją įtraukiant ir Vyriausybės paskelbtą ekonomikos skatinimo planą.

Savo ruožtu finansų viceministrė Miglė Tuskienė sako, kad pirminį ekonomikos šoką Lietuva turėtų atlaikyti lengviau nei 2008 metais. „Neturime didelių disbalansų, turime sukaupę rezervus“, – tikina M. Tuskienė.

Ji taip pat pažymi, kad šiuo metu sudaromos ekonomikos prognozės yra labai neapibrėžtos, nes neturima statistinių duomenų bei išorės prielaidų.

„Niekas neturi iliuzijų, kad šiuo metu 2 savaičių paskelbtas karantinas po 2 savaičių ir pasibaigs. Tikrai turime ruoštis ilgesniam karantinui“ – sako V. Šapoka.

„Neturime tų prielaidų, kuriomis remdavomės anksčiau. Sakydavome, kad prognozės paremtos išorės prielaidomis ir statistiniais rodikliais. Tačiau šiuo metu neturime abiejų. Turimos ekonominės prognozės pasaulio, Euro zonos raidos, jos neatspindi tikrojo vaizdo. Matome tik kryptį į lėtėjimo pusę. Todėl daugiausiai vadovaujamės tarptautinių finansinių institucijų ekspertų vertinimu. Taip pat neturime ir statistinių duomenų“, – aiškina M. Tuskienė.

Nedarbo lygis augs iki 8,1 proc.

M. Tuskienė mini, kad ekonominės veiklos sulėtėjimas jaučiamas ir darbo rinkoje, todėl yra prognozuojamas nedarbo lygio augimas.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalyje nedarbo lygis 2020 m. laikinai išaugs, jis sudarys 8,1 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc.

„Tikimės, kad 2021 metais užimtųjų skaičius atsistatys iki 0,6 proc. o nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc.“, – prognozuoja finansų viceministrė M. Tuskienė.

Pagal finansų ministerijos pateiktus duomenis, vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir 2023 m. sudarys 6,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje darbo jėgos pasiūlą ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimo nesitikima.

COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas 2020 m. pakoreguos pastaruoju metu susiformavusias darbo užmokesčio (DU) pokyčio tendencijas. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje, o privačiajame sektoriuje labiau padidėjus nedarbo lygiui atlyginimų augimas sparčiai lėtės.

Darbo pajamų mažėjimo 2020 metais tendencijas prislopins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės. Šiemet DU galėtų augti 5,6 proc., tačiau DU augimo lėtėjimo tendencijos užsitęs. 2021 metais DU šalyje augs lėčiau nei šiemet – 3,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis nei stebėtas pastaraisiais metais ir išliks artimas 5 proc.

„Darbo užmokesčio augimo tikimės, nes Vyriausybės priemonių planas numato palaikyti dirbančiųjų pajamas. Manome, kad todėl darbo užmokesčio augimas išliks. Jis bus lėtesnis, negu prognozavome. Viešajame sektoriuje jis augs vidutiniškai 5,6 proc. Tuo tarpu verslas mažindamas kaštus žiūrės ir darbo užmokesčio politiką, todėl ten jis bus mažesnis (atlyginimų augimas – LRT)“, – sako M. Tuskienė.

Numatoma nuosaiki infliacija

Prognozuojama, kad kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. (2020 – 1,8 proc., 2021 – 2 proc., 2022 – 2 proc., 2023 – 2 proc.)

„Didelių pokyčių nematome. Galbūt 2020 m. ji sieks apie 1,8 proc. ir toliau apie 2 proc.

Šiuo metu girdime nuogąstavimus dėl augančių tam tikrų prekių grupių kainų. Vis dėlto, makroekonominis vertinimas sako, kad mažėjant paklausai, nėra daug vietos kainų kėlimui“, – pažymi finansų viceministrė.

Finansų ministerija prognozuoja, kad darbo užmokesčiui didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas.

Tačiau COVID–19 viruso sukeltas ekonominis šokas, blėstantys pastaruoju metu vyravę optimistiniai vartotojų lūkesčiai, mažėjantis užimtumas ir gyventojų skaičius sąlygos lėčiau augančias namų ūkių vartojimo išlaidas. Scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas sulėtės nuo 3,2 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.). Vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc.

Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.). Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad siekdami optimizuoti pelnus vidutiniu laikotarpiu Lietuvos verslininkai turėtų tęsti investicijas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones, todėl išlaidos pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui 2021–2023 metais turėtų augti apie 3,7 proc. vidutiniškai per metus.

Lietuvos bankas prognozuoja 1,2 proc. nuosmukį

Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka skelbė, kad dėl koronaviruso šalies ekonomika, pagal bazinį scenarijų, patirs 1,3 proc. ekonominį nuosmukį, pagal pesimistinį – 2,8 proc. nuosmukį. Prognozė sudaryta į ją įtraukiant ir Vyriausybės paskelbtą ekonomikos skatinimo planą.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 proc., tačiau tai optimistinis scenarijus.

„Luminor“ ekonomistai paskaičiavo, kad šiemet šalies BVP turėtų smukti apie 2,5 proc., tačiau kitais metais augimas turėtų siekti iki 6,5 proc. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 3,2 proc.

Pernai Finansų ministerija prognozavo, kad 2020 metais Lietuvos ekonomika augs 2,4 proc., LB prognozavo 2,5 proc., Europos Komisija (EK) – 2,6 proc., SEB bankas – 2,4 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – 2,5 proc.

Pernai šalies BVP augimas siekė 3,9 procento.