Greituosius kreditus teikiančios įmonės stoja į kovą su Lietuvos banku. Visos finansinės rinkos prižiūrėtojas esą pateikdamas ne visą statistiką juodina šį sektorių, nuteikinėja prieš jį ir siūlo neadekvatų reguliavimą. Lietuvos banko teigimu, šiuo atveju natūralu, kad tas pats paveikslas matomas skirtingai ir esą nėra reikalo šauktis aukščiausių šalies vadovų pagalbos.
Dėl klientų su bankais ir unijomis konkuruojantys greitųjų kreditų teikėjai sako iš Lietuvos banko niekada negirdėję ko nors gero apie savo sektorių. Informacija esą pateikiama dalimis, be visumos, dėl to iškraipomas tikras vaizdas ir vos kelis procentus finansų rinkos užimančios bendrovės atrodo kalčiausios dėl visų žmonių negandų.
„Skiriamas dėmesys – neigiamas, diskriminuojantis galimai tendencingai išryškinant tik tai blogiausias savybes arba nematant socialinės finansinės pusės ir naudos, kuri daroma visuomenei, valstybei. Tai mus trikdo, glumina ir kelia nerimą“, – sakė Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas.
Viešai į prezidentę, premjerą ir Seimą besikreipiančios bendrovės atmeta dažniausius kaltinimus joms. Pavyzdžiui, kad norinčio pasiskolinti žmogaus mokumą duomenų bazėse ir registruose tikrina tik kai kada, o šiaip pasikliauja jo garbės žodžiu. Esą greitųjų kreditų įmonės užklausų per mėnesį pateikia 70 tūkst., kai bankai ir unijos – 30 tūkst.
Neigia ir tai, kad daugėja greitųjų kreditų bendrovių inicijuotų turto areštų. Pernai iš viso areštuota 140 tūkst. įvairaus gyventojų turto. Dėl greitųjų kreditų – apie 8 tūkst.
Taip pat esą netiesa, kad daugėja prasiskolinusiųjų. Jų skaičius augo iškart po krizės, o dabar – stabilus. Lietuvos bankas sako – nelygu, ką vadinti skolininku – ar tą, kuriam kartą pratęstas grąžinimo laikas, ar tą, kuriam – kelis kartus. Kreditų biuro duomenimis, fiziniai asmenys pradelsę apie milijardą eurų skolų. 74 proc. jų tenka bankams ir unijoms. Smulkiesiems vartojimo paskolų teikėjams, tarp kurių ir greitiesiems, – apie 7 proc.
„Bankrutuojančių asmenų situacija yra tokia, kad portfelyje, su kuriuo jie eina į bankroto procesą, smulkūs vartojimo kreditai sudaro 0,43 proc. Akivaizdu, kad tai nėra asmenų bankroto priežastis“, – sakė Anatolijus Kisielis, „Creditinfo“ teisininkas.
Bendrovės skundžiasi ir neadekvačiomis bausmėmis. Pavyzdžiui, 75 eurus vienam žmogui paskolinusi, bet pažeidimų padariusi, bendrovė gavo 17 tūkst. eurų baudą. Tuo metu nė vienam klientui per didelius tarptautinių pavedimų įkainius taikęs bankas tenubaustas 3 tūkst. eurų.
O siūlomas naujas griežtinimas vis dar tebesivystančiai rinkai esą viršytų Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus.
„Iškyla teisinio proporcingumo klausimas. Jeigu įmonė, dirbanti kitame sektoriuje, padarys pažeidimų, ar įmonių grupė padarys pažeidimų, ar tai iš tiesų reiškia, kad adekvati reakcija į tą situaciją – iš karto griežtinti veiklos sąlygas?“, – klausė Linas Sesickas, advokatų kontoros „Glimsted“ partneris.
Lietuvos bankas pripažįsta, kad šią rinką nori suvaržyti labiau, nei nurodo Europinė direktyva. Ji esą per liberali, pavyzdžiui, kreditų iki 200 eurų teikimo leidžia iš viso nereguliuoti. Bet kaltinimai melu dėl statistikos – neteisingi.
„Informacija, kurią mes pateikiame savo pusmetinėse apžvalgose, yra tokia, kokią mes susirenkame iš pačių įmonių. Jeigu įmonės nori pasakyti, kad jos mums teikia neteisingą informaciją, tai man yra labai gaila. Išvadas iš tų skaičių galima daryti skirtingas, tai turbūt yra natūralu, kad kažkam stiklinė atrodo pusiau pilna, o kažkam – pusiau tuščia“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Įmonės baiminasi, kad neigiama rinkos prižiūrėtojo retorika gali paveikti Seimo narius, turėsiančius, laukiama, ketvirtadienį, spręsti dėl įstatymo pakeitimų. Dėl jų besiginčijusi darbo grupė žada kompromisinį variantą.
